Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmai: sėkmės istorijos motyvuoja

Svarbiausias jų, kaip ir visų Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų, tikslas - konkurencingas Lietuvos verslas, didesnis šalies gyventojų verslumas, regioninė plėtra.

Apie šios verslą vienijančios organizacijos tikslus ir vaidmenį - pokalbis su Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentu Vladu Pleskovu ir generaliniu direktoriumi Viktoru Kroliu.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų generalinis direktorius Viktoras Krolis (kairėje) ir prezidentas Vladas Pleskovas (dešinėje).

Šiemet rūmai mini veiklos Klaipėdos krašte 100 metų jubiliejų. Ar ji per savo istoriją labai pasikeitė?

V. Pleskovas: Turėtume pastebėti kai kuriuos istorinius aspektus: Lietuvos pramonės ir prekybos rūmai įkurti Kaune 1925 metų birželio 18 dieną Lietuvos užsienio prekybai skatinti. Klaipėdoje, tuomet nepriklausiusioje Lietuvai, Klaipėdos krašto prekybos rūmai įkurti gerokai anksčiau. 1919 metų spalio 1 dieną minimas 100-asis jų gimtadienis. Ir mes, prisimindami istoriją, visų pirma pabrėžiame šio įvykio svarbą verslo bendrystei.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų logotipe, kuris atpažįstamas visame pasaulyje, romėnų prekybos, komercijos ir pelno dievo Merkurijaus auksinė lazda, šalmas, sparnuotieji sandalai reiškia kompromisų tarp verslo ir valdžios paieškas, bendrų taisyklių tarptautinėje prekyboje nustatymą, visų daugiau kaip 13 tūkstančių pasaulio pramonės ir prekybos rūmų bendradarbiavimą. Tačiau vien garbingos istorijos nepakanka. Verslas siekia greitų atsakymų, sprendimų ir realios naudos, todėl turime būti šiuolaikiški, greitai randantys atsakymus į visus verslo klausimus.

Šiandien Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai - nevyriausybinė verslo savivaldos organizacija, veikianti pagal 1995 metais priimtą atskirą įstatymą. Rūmų steigėjas - verslas. Todėl svarbiausias penkerių rūmų tikslas - ginti savo narių interesus, teikti visam verslui reikalingas paslaugas, atsakingai atlikti valstybės deleguotąsias funkcijas ir tęsti tradicinę pramonės ir prekybos rūmams būdingą veiklą.

Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmai ir šiandien yra didžiausia skėtinė asocijuota verslo struktūra, itin aktyviai veikianti šalies regionuose, vienijanti daugiau kaip 2 400 įmonių. Rūmai teikiai viešąsias paslaugas visam Lietuvos verslui: išduoda prekių kilmės sertifikatus, patvirtina užsienio prekybos dokumentus, reikalingus prekėms eksportuoti, brūkšninius kodus, tvarko laikinojo prekių išvežimo procedūras, konsultuoja įmones verslo plėtros, naujų rinkų ir partnerių paieškos klausimais, nagrinėja vadinamosios nenugalimos jėgos egzistavimo aplinkybes. Taip pat rengia paraiškas projektams ir administruoja ES projektus.

Nesikeitė ir svarbiausi veiklos principai: rūmai savo veikloje išlieka nepolitizuoti, nepriklausantys nuo kurios nors vienos verslo grupės ar vienos verslo srities. Rūmų nariu gali tapti bet kuri įmonė ar verslu užsiimantis asmuo nepriklausomai nuo įmonės dydžio ar veiklos.

Minėjote sėkmės istorijas. Kokios jos?

V. Krolis: Atgavus Nepriklausomybę rūmai įmonei padėdavo išversti į užsienio kalbą verslo pasiūlymą ar oficialų raštą, vertėjaudavo susitikimuose su verslo partneriais, rengiant verslo misijas į parodas, ir tai buvo laikoma nemenka pagalba verslui. Dabar tai vertinama visai kitaip: tenka atsakyti įmonės atstovui ir į klausimą, ar rūmai "užkraus" visą įmonės gaminamą produkciją Vakarų šalių kryptimi.

Nors reikalavimai aukšti, sėkmės istorijų turime. Galime teigti, kad rūmai prisidėjo prie uostamiesčiui aktualios kvapų problemos sprendimo.

Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų gerų kontaktų Latvijoje dėka Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centras įdiegė ir naudoja kitose įmonėse dar tik bandomą naują technologiją kvapams ir taršai mažinti.

Vien šiemet padėjome regiono gamybos įmonėms rasti naujų užsakymų produkcijai Skandinavijos šalių rinkose: jos išsiuntė reikalingų gaminių pavyzdžius į Daniją ir Švediją, jau gaminamos rankinių ir džemperių šioms rinkoms partijos.

Renginių organizavimo srityje veikiantis rūmų narys paprašė patikrinti tiekėjų iš Kinijos patikimumą, nes naujai užsakomai inovatyviai įrangai įsigyti reikėjo sumokėti visą jos nemažą kainą iš karto. Rūmai susisiekė su partneriais Kinijoje, gavo penkis patikimumą patvirtinančius atsakymus. Sandoris įvyko, nauji renginiams skirti ekranai gauti ir jau naudojami. Taip rūmai prisidėjo prie bendrovės konkurencingumo ir inovatyvumo didinimo.

Pastaraisiais metais nemažai dėmesio skiriate turizmui.

V. Krolis: Tai aktualu ne vien 24-iems šioje srityje veikiantiems rūmų nariams. Nepaisant gero šių metų turizmo sezono, sezoniškumas ir liūdni spalio, lapkričio mėnesiai tebeegzistuoja. Neapsiribojame vien susitikimais dėl Palangos oro uosto ir palankesnių verslui ir turistams skrydžių krypčių. Savo nariams pasiūlėme ir parengėme projekto paraišką, gavome finansavimą Klaipėdos ir Palangos viešbučių, SPA centrų, turizmo agentūrų dalyvavimui mūsų verslui naudingose turizmo parodose bei verslo misijose. Iš projekto lėšų apmokama didžioji įmonių dalyvavimo kaštų dalis - iki 85 procentų. Įmonės kartu pristato Vakarų Lietuvos potencialą, ir tai rodo, kad verslas puikiai supranta, jog padidinus turistų srautus iš to naudos turės visi.

Jei paklaustumėte, ar šio projekto veikla verslui yra naudinga, atsakytume, kad Palangoje ir Klaipėdoje jau apsilankė turizmo agentūrų atstovai iš Norvegijos, planuojama, kad turistų grupės į Palangą ir Klaipėdą atvyks. Labiausiai džiugina tai, kad tame pačiame versle dirbančios įmonės nelaiko savęs konkurentais, o kartu užsienyje bando "parduoti" Lietuvos pajūrio privalumus.

Rūmai Klaipėdoje nuolat rengia įvarius renginius: konferencijas, susitikimus, diskusijas, tarp jų - su ekonomistais. Ar tokia veiklos kryptis išliks ir ateityje?

V. Krolis: Rūmai Klaipėdoje per metus surengia 50 ir daugiau įvairaus formato verslo renginių, pradedant verslo konferencijomis, kuriose dalyvauja iki 160 įmonių, baigiant renginiais, kur susitinka ir savo verslo žiniomis dalijasi 10-15 įmonių atstovų. Visada vertiname ir tai, kad po renginio verslininkai susitinka: mažos įmonės atstovas gali susipažinti su didelės įmonės savininku. Taip atsiranda nauji ryšiai, kurių nepakeis elektroninis paštas ar internetas.

Naujus veiklos metus paprastai pradėdavome ekonomikos prognozėmis. Dabar su ekonomistais bus sudėtingiau - nemažai jų tapo centrinės valdžios atstovais.

Tačiau svarbūs ne tik renginiai. Verslo aplinkos gerinimo, šalies įmonių konkurencingumo didinimo veikla - darbas, kurį rūmai atlieka nuo pat jų atkūrimo Lietuvoje. Turime geros patirties ir praktikos, kuri šalies valdžios institucijų užmirštama ir vėl kaip naujovė "atrandama" iš naujo: tai verslo pradžios, verslo inkubavimo, meistrų ir pameistrių rengimo, dualinio profesinio mokymo sritys.

Kalbant apie tarptautinį lygį, pramonės ir prekybos rūmų tinklas - laiko patikrinta galimybė užsienio prekybai skatinti, naujoms rinkoms atverti. Veikiame Europos įmonių tinkle: tai konkretus, nuo 2008 metais vykdomas projektas tiesiogiai su Europos Komisija, kuriame - daugiau kaip 60 šalių, daugiau kaip 600 organizacijų. Tai unikali verslo vienijimo, atstovavimo jam dialoge su Europos Sąjungos institucijomis galimybė. Kartais tai tampa būdu kalbėtis su verslo negirdinčia ar nacionalinės pozicijos verslui aktualiais klausimais nepriimančia Vyriausybe.

Pastaruoju metu verslui vis daugėja veiklos apribojimų ir draudimų. Ar verslui nepavyksta užmegzti dialogo su Vyriausybe?

V. Pleskovas: Tai yra pagrindinė rūmų priedermė - būti tarpininku tarp valdžios ir verslo. Nepaisydami to, kad valdžia dažnai įstringa procese, esame konstruktyvūs socialinio dialogo Trišalėje taryboje partneriai. Rūmų įstatymas ir geografinė veiklos aprėptis lemia, kad siekiame dialogo tiek su vietos, tiek su centrine valdžia.

Darbo vietas kuriantis, vietos bendruomenes remiantis, socialiai atsakingas verslas privalo turėti balso teisę svarstant jo veiklą reguliuojančius ir vis dažniau vien ribojančius įstatymus. Tiesa, pastebime, kad į verslo nuomonę nebeįsiklausoma: tai jau dėsningumas, kai apie valdžios norus didinti mokesčius įmonėms apmokestinant dividendus, pelną, iškeliant kapitalą sužinome tuomet, kai ministerijoms prireikia formalaus įstatymų projektų su socialiniais partneriais derinimo, o į pastabas ir raštus gauname biurokratinius atsakymus.

V. Krolis: Tokia tendencija, kai valdžia siekia padalinti įmonių pelną, bet niekas nenori dalintis nuostoliais ar šį tą nuveikti, kad sumažintų verslo riziką, kelia nerimą.