Tai, kad per artimiausius 12 mėnesių pavyks atsidėti daugiau lėšų, negu pavyko sutaupyti per praėjusius metus, mano 5 proc. apklaustų šalies gyventojų, 43 proc. apklaustųjų tikisi sutaupyti panašiai. 15 proc. apklaustųjų teigia, kad sutaupys mažiau, o 28 proc. atsakė, kad nesutaupė ir nesutaupys. Pernai manančių, kad nieko nepavyks sutaupyti, buvo 32 procentai. Rekomenduojamo (ne mažiau kaip 6 mėnesių) atlyginimo dydžio santaupas yra sukaupę 11 proc. gyventojų, t. y. tiek pat, kiek ir pernai.
„Nors vidutinis darbo užmokestis, vaiko pinigai ir pensijos šiemet sparčiai augo ir viršijo infliaciją, apklausos rezultatai rodo, kad dauguma gyventojų neatsidėjo daugiau pajamų ir savo finansines galimybes vertina labai panašiai kaip ir prieš metus. Vis dar maždaug trečdalis Lietuvos gyventojų iš turimų santaupų sugebėtų išgyventi ne ilgiau negu vieną mėnesį ir būtų labiausiai pažeidžiami, jeigu pasikeistų ekonominė padėtis šalyje. Šiemet dažnai skambėję perspėjimai apie kitąmet lėtėsiantį Lietuvos ekonomikos augimą įtakos gyventojų finansinei elgsenai, galima sakyti, neturėjo. Užuot atidėję dalį padidėjusių savo pajamų gyventojai buvo likę jas skirti vartojimo reikmėms“, – sako SEB Baltijos šalių mažmeninės bankininkystės vadovė Sonata Gutauskaitė-Bubnelienė.
Taip pat beveik nepasikeitė ir apklaustųjų dalis, kurie tikisi didesnių pajamų kitąmet. Tai rodo, kad žmonės ateinančiais metais tikisi to paties, ko laukė ir 2019 metais. Daugiau negu pusė – 53 proc. respondentų – atsakė, kad jų pajamos kitąmet nesikeis. 16 proc. apklaustųjų kitąmet tikisi didesnių pajamų. Panašiai tiek, 15 proc. respondentų mano, kad kitąmet jų pajamos bus mažesnės.
„Kita vertus, tyrimas atskleidė ir teigiamą tendenciją – Lietuvos gyventojai į finansinius įsipareigojimus žiūri labai atsakingai ir stengiasi jų laikytis“, – atkreipia dėmesį SEB banko atstovė. 80 proc. apklaustųjų nurodė, kad niekada nevėluoja apmokėti sąskaitų arba yra vėlavę retai – tik vieną ar du kartus per pastaruosius 12 mėnesių. Taip pat 63 proc. dirbančių apklaustųjų nurodė neturintys jokių finansinių įsipareigojimų (paskolų ar skolų). Kad prisiimti finansiniai įsipareigojimai yra didelė našta, teigė 13 proc. dirbančių apklaustųjų (pernai – 14 proc.), kad našta nedidelė arba nei didelė, nei nedidelė, atsakė 24 proc. respondentų (pernai – 21 proc.).
Tyrimo dalyviai taip pat buvo prašomi įvertinti, kokioms reikmėms tenka išleisti daugiau, negu leidžia jų pajamos. „Apklausa atskleidė, kad net 59 proc. gyventojų mano, kad maistui jiems tenka išleisti daugiau, negu leidžia pajamos. Dėl to nenuostabu, kad lietuviai taip jautriai reaguoja į maisto kainų pokyčius. Daugiau maistui gyventojai išleidžia anaiptol ne dėl perteklinio vartojimo, bet dėl palyginti mažų pajamų. Tai ypač matyti iš mažesnes darbo pajamas gaunančių ir vyresnio amžiaus apklaustųjų. Tarp jaunesnių gyventojų ryškėja kita tendencija – 18–29 metų respondentai mano, kad daugiau, negu leidžia pajamos jie išleidžia drabužiams, avalynei, telekomunikacijoms ir pramogoms. Būtent šias išlaidas jaunimas ir turėtų labiausiai kontroliuoti, jeigu planuotų sutaupyti daugiau gaunamų pajamų“, – komentuoja SEB banko ekonomistas Tadas Povilauskas.
Apklausa taip pat atskleidė, kad vyresni negu 50 metų asmenys jaučiasi mažiausiai pasitikintys dėl savo galimybių, jei prarastų darbą ir jiems tektų susirasti kitą, kuriame gautų panašaus dydžio atlyginimą. „Kas penktas iš jų teigia, kad tokio darbo jiems greičiausiai nebepavyktų susirasti. Priešingai mano asmenys iki 30 metų – beveik absoliuti dalis jų mano, kad susirasti naują darbą ir gauti tokį pat atlyginimą problemų nekiltų. Beje, nepasiteisino spėjimas, kad tie žmonės, kurie prasčiau vertina savo galimybes, bus pasirūpinę didesnėmis santaupomis – beveik trečdalis respondentų, maniusių, kad darbo, kur būtų mokamas panašus atlyginimas, nebesuras, santaupų teturėjo vienam mėnesiui“, – atkreipia dėmesį SEB banko ekonomistas.
Reprezentatyvią apklausą SEB banko užsakymu atliko rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų bendrovė „Baltijos tyrimai“ šių metų rugsėjo–spalio mėnesiais. Iš viso apklausti 1 002 vyresni negu 18 metų gyventojai. Apklausa Lietuvoje atliekama ketvirtus metus iš eilės.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą