Miesto savivaldybės tarybai pritarus jos nario Gintauto Labanausko pasiūlymui, Kaune įsigaliotų nauja tvarka, pagal kurią apleistų namų savininkai privalėtų efektyviau rūpintis savo turtu, kad jis niekam nekeltų pavojaus ir negadintų estetinio gatvių ar aikščių vaizdo.
Tarybos narys G. Labanauskas siūlo nuo nekilnojamojo turto mokesčio visai atleisti prestižinėse vietose stovinčių namų išorės sutvarkymu besirūpinančius nekilnojamojo turto savininkus. Tačiau neprižiūrimų statinių savininkams tą mokestį siūloma padidinti dvigubai.
Pritarus tokiam siūlymui, nauja tvarka įsigaliotų balandžio mėnesį. Tuo metu, primena ELTA, ketverių metų kadenciją pradės vasario 27-ąją išrinkta naujoji Kauno miesto taryba.
Valstybės nustatytas metinis nekilnojamojo turto mokestis dabar sudaro 1 proc. apmokestinto turto vertės. Dauguma namų savininkų tvirtina, kad, apskaičiuojant mokestį, remiamasi turto vertėmis, nustatytomis prieš keletą metų, kainų pakilimo rinkoje metu. Todėl NT mokestis yra tikrai nerealus - per didelis.
Ypač daug griuvėsiais virstančių statinių yra Senamiestyje. Deja, jų netrūksta ir miesto centre, Žaliakalnyje bei kitose Kauno vietose.
Miesto mero patarėjo Vyganto Gudėno teigimu, savivaldybė neturi veiksmingų priemonių priversti savininkus pasirūpinti savuoju nekilnojamuoju turtu. Neretai net ir menką baudą gavęs savininkas ją apskundžia teisme ir galop jokios nuobaudos dėl turto nepriežiūros nesulaukia.
Dažnu atveju, anot V. Gudėno, įsigyjant statinį, buvo investuota ne į jį, bet ir žemės sklypą po namu ir greta jo. Žinodamas, kad sklypo vertė ateityje gali keleriopai išaugti, turto savininkas nenaudojamu namu nesirūpina. Jei prireiks parduoti, užteks ir pamatų, kaip prekės. Žinoma - su žemės sklypu.
"Manau, kai apleisto namo savininkui reikės kasmet mokėti didesnius mokesčius, jis pradės tvarkyti savo turtą. Ir miestas taps estetiškesnis bei saugesnis", - sako G. Labanauskas.
Jis taip pat ketina paraginti Seimą priimti įstatymus, kurie leistų savivaldybėms savo lėšomis suremontuoti praeivių akis badančius neprižiūrimus pastatus. Kad paskui iš jų savininkų būtų galima išieškoti remontui išleistas lėšas. Kol kas tokia tvarka Lietuvoje nėra įteisinta.
Rašyti komentarą