"Swedbank" įperkamumo indeksas parodo, kaip standartinį 55 kv. m butą įperka namų ūkis, kurio pajamos siekia pusantro vidutinio atlyginimo atskaičius mokesčius. Būstas įperkamas ir indekso reikšmė lygi 100 tuomet, kai naujai įsigyjamo būsto paskolos mėnesio įmoka siekia 30 proc. mėnesio pajamų, kurias gauna namų ūkio nariai. Didėjanti indekso reikšmė reiškia, kad būsto paskolos įmokos sudaro vis mažesnę pajamų dalį - būstas tampa lengviau įperkamas.
Lietuvoje lengviausia įpirkti būstą buvo alytiškiams, panevėžiečiams ir šiauliečiams: šių miestų būsto įperkamumo indeksas siekė atitinkamai 283,9; 245,3 ir 211,4. Tai rodo, kad jų gyventojų pajamos 2-3 kartais viršijo pakankamas butui įpirkti. Alytuje, Panevėžyje ir Šiauliuose yra mažiausios butų kainos, o jų gyventojų atlyginimai - vidutiniai.
Tuo tarpu Neringoje, Palangoje ir Druskininkuose gyventojų pajamos buvo atitinkamai 26,6 proc., 8 proc. ir 0,7 proc. mažesnės nei pakankamos: būsto įperkamumo indeksas siekė atitinkamai 73,4; 92 ir 99,3.
"Kurortinių miestų butų kainos rikiuojasi pirmajame ketvirtuke kartu su Vilniumi, o gyventojų atlyginimai - mažesni net ir už gaunamus vidutinio dydžio miestuose. Būstų įperkamumas kurortuose itin priklauso nuo svyruojančių butų kainų, kurias veikia mažas sandorių skaičius šiuose miestuose", - teigė banko vyresnioji ekonomistė Vaiva Šečkutė.
Jos teigimu, lyginant tris šalies didmiesčius, būstas buvo įperkamiausias Kaune, kuriame atlyginimai 62,5 proc. viršijo pakankamas pajamas. Sunkiausia būstą buvo įpirkti Vilniuje, o Klaipėdoje atlyginimai pakankamus viršijo 41,1 proc.
"Apžvelgdami Lietuvos situaciją pamatytume, kad Klaipėdoje vidutinė paskolos įmoka būtų siekusi 21,3 proc., Kaune - 18,5 proc., o Alytuje, kuriame būstas buvo įperkamiausias, paskolos įmoka būtų sudariusi vos 10,6 proc. namų ūkio pajamų. Neringoje ši dalis būtų didžiausia ir viršytų 40 proc.", - kalbėjo ekonomistė.
V. Šečkutė, vertindama būsto įperkamumo indeksą Baltijos šalių sostinių kontekste, pažymėjo, jog šių metų pradžioje Vilniaus gyventojų galimybės įsigyti butą savo mieste augo sparčiausiai ir kiek priartėjo prie Talino ir Rygos gyventojų.
2012 m. pirmąjį ketvirtį, palyginti su ankstesniuoju, būsto įperkamumo indeksas Vilniuje išaugo 3,2 punkto iki 104,9. Šis skaičius rodo, kad vilniečių atlyginimai buvo 4,9 proc. didesni nei pakankami 55 kv. metrų ploto butui įpirkti.
"Tuo tarpu Taline ir Rygoje gyventojų atlyginimai įpirkti tokį būstą savo mieste viršijo pakankamus atitinkamai 55,3 proc. ir 36,8 proc. Estijos sostinės būstų įperkamumas per ketvirtį truputį didėjo (0,8 punkto), o Latvijos sostinėje - gerokai smuktelėjo (8,9 punkto), lyginant su paskutiniu praėjusių metų ketvirčiu", - sakė ekonomistė.
Jos teigimu, pakankamos butui įsigyti namų ūkio pajamos Vilniuje per ketvirtį sumažėjo 3,6 proc., iki 2750 litų, Taline - 1,9 proc. - iki 2595 litų, o Rygoje išaugo 4 proc., iki 2020 litų. Vis dėlto pakankamos pajamos Vilniuje buvo 6 proc. didesnės nei Taline, tačiau atlyginimai - beveik trečdaliu mažesni.
Įvertinus būsto įperkamumo indeksą, pirmąjį šių metų ketvirtį namų ūkis Vilniuje paskolos įmokai vidutiniškai būtų turėjęs skirti 28,6 proc. jo mėnesio pajamų. Rygos gyventojai paskolos grąžinimui vidutiniškai būtų skyrę 21,9 proc., Taline atitinkamai 19,3 proc. pajamų.
V. Šečkutės manymu, minėtu laikotarpiu būsto įperkamumo skirtumas tarp Vilniaus ir kitų dviejų Baltijos šalių sostinių sumažėjo, nes Lietuvoje sparčiausiai mažėjo būsto paskolų palūkanos. Apie 0,32 proc. punkto siekęs jų smuktelėjimas atsvėrė neigiamus veiksnius, tokius kaip nedidelis sostinės gyventojų atlyginimų sumažėjimas ir nežymus butų kainų augimas.
"Būsto paskolų palūkanos Lietuvoje per ketvirtį krito dėl nežymiai kritusių maržų, kadangi sumažėjimas buvo artimas ketvirtiniam vidutiniam Europos tarpbankinės rinkos palūkanų normos (Euribor) kritimui. Tuo tarpu Latvijoje būsto paskolų palūkanos mažėjo nežymiai, nes dėl išaugusių kapitalo kartų per ketvirtį padidėjo marža", - sakė ji.
Ekonomistė pažymėjo, jog nedidelis būsto paskolų palūkanų smuktelėjimas Latvijoje neatsvėrė net 4,8 proc. išaugusių butų kainų bei mažėjusių Rygos gyventojų atlyginimų. Tačiau Taline palūkanų mažėjimo pakako: jis atsvėrė būsto kainų ūgtelėjimą ir gyventojų pajamų smuktelėjimą taip, kad šio miesto būsto įperkamumo indeksas liko beveik nepakitęs.
"Žymiai paspartėjusį butų kainų augimą Rygoje lėmė išaugusi paklausa, įtakos galėjo turėti ir vėlyvi Latvijos ekonomikos bei šalies nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo ženklai. Kita vertus, kol kas dar neaišku, ar Latvijos sostinėje išsilaikys didesnis butų kainų augimas. Taline būstai brango greičiausiai tarp Baltijos šalių sostinių: čia jų kainos per metus išaugo 13,9 proc., nes didėjo paklausa vidaus rinkoje ir po euro įsivedimo išaugo paklausa iš užsienio", - teigė V. Šečkutė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą