Visa nauda - bankams
Su finansiniais sunkumais per krizę susidūrė kas dešimtas būsto paskolos gavėjas iš maždaug 160 tūkst. Nėra tikslios statistikos, kiek iš jų prarado nuvertėjusius būstus ir dar liko skolingi bankams. Tačiau bankų pradėtų išieškojimų iš įkeisto nekilnojamojo turto mastas atrodo įspūdingai. Valstybės įmonė Centrinės hipotekos įstaiga „Vakaro žinias“ informavo, kad 2009 m. tokių išieškojimų buvo pradėta 2481, 2010 m. - 2437, 2011 m. - 2005, 2012 m. - 2017, 2013 m. - 1941, 2014 m. - 1825, 2015 m. - 1608 išieškojimai, dauguma skolininkų - fiziniai asmenys.
Apie 40 tūkst. nuo 2000 metų išduotų būsto kreditų (maždaug 27 proc. visų būsto kreditų) buvo apdrausti valstybės valdomoje bendrovėje „Būsto paskolų draudimas“. Ekonominės krizės laikotarpiu ši bendrovė, priversta mokėti bankams draudimo išmokas už savo klientus, patyrė daugiau kaip 57 mln. eurų nuostolių. Valstybė perskolino bendrovei dešimtis milijonų litų iš valstybės vardu pasiskolintų lėšų, kad ši atsiskaitytų su bankais. Nors patys bankai tokiems draudėjams taikė nuolaidas ir didino paskolų riziką - reikalavo mažesnio pradinio įnašo už perkamą būstą, o dažnu atveju net ir paskolindavo tą pradinį įnašą.
Naujų būsto paskolų draudimo sutarčių įmonė nesudarinėja nuo 2012 metų. Valstybės kontrolė prieš pustrečių metų konstatavo, kad toks draudimas iš esmės buvo ydingas, nes buvo apdraudžiamas net ne už paskolą perkamas būstas, o pati paskola. Draudėjas, su kuriuo bankas nutraukia sutartį, vis tiek lieka skolingas, bet jau ne bankui, o „Būsto paskolų draudimui“. Dėl to bankininkai gali gyventi pasišvilpaudami, nes jiems net skolos išieškojimu rūpintis nereikia - valstybė atsiskaito už apdrausto kliento neišmokėtą paskolos likutį. Ir dar moka papildomus procentus pagal susitarimą išmokas mokėti dalimis.
Valstybė visų neišgelbės
„Būsto paskolų draudimo“ vadovas Marijus Jūris Mikalauskas „Vakaro žinioms“ sakė, kad iš viso į bendrovės rankas perėjo jau 2200 atvejų, kai bankai nutraukė sutartis su apsidraudusiais kreditų gavėjais, kasmet tokių atvejų prisideda dar apie 100, nors pastaruoju metu ir mažėja.
„Iš tų daugiau nei poros tūkstančių atvejų yra apie 400 draudėjų, kurie vis dėlto išsipirks savo būstus iš mūsų įmonės, o bankui mes už juos jau sumokėjome. Taip pat yra apie 2 tūkst. žmonių, už kuriuos įmonė mokėjo įmokas bankams 1 arba 2 metus, kai draudėjai turėjo finansinių sunkumų - dabar jie iš finansinių duobių jau išsikapstė ir toliau bankams moka patys“, - vardijo M.J.Mikalauskas.
Už bendrovės suteiktą finansinę pagalbą draudėjas turi atsiskaityti per 10 metų, tiesa, jokios palūkanos už „Būsto paskolų draudimo“ bankui mokėtas įmokas žmogui neskaičiuojamos.
Iš skolininkų bendrovė per metus atgauna arba išsiieško apie 15 mln. eurų, bet maždaug tokią sumą perveda bankams kaip draudimo išmokas nutrūkus apdraustųjų kreditavimo sutartims.
Tačiau bendrovė yra perėmusi iš skolininkų ir pardavusi apie 1000 nekilnojamojo turto objektų. Bet iš varžytinių būstai parduodami 20-40 proc. žemesnėmis nei rinkos kainomis, todėl draudėjams sudaromos galimybės patiems ieškoti pirkėjų, kurie jų būstus nupirktų kuo brangiau ir taip sumažintų skolas arba ir visiškai jas padengtų.
Skolininkų nesmerkia
Esama ir besislapstančių bendrovės skolininkų. Šių metų pradžioje „Būsto paskolų draudimas“ viešojo konkurso būdu nusisamdė teisininkų kontorą, kuri administruotų skolų išieškojimą iš į užsienį išvykusių asmenų.
Po pasaulį išsibarsčiusių skolininkų yra apie 200, jų skolos sudaro apie 40 mln. eurų. M.J.Mikalauskas abejoja galimybe išieškoti emigrantų skolas, bet smerkti šių žmonių nelinkęs: „Galima juos suprasti - dauguma jų savo būstų jau netekę, turtas anksčiau ar vėliau parduodamas, galbūt netgi priverstiniu būdu per antstolius, žmogaus interesų čia nebelikę.“
- Ar žmonės ir valstybė ko nors pasimokė iš praėjusios krizės, ar vėl neužkibs ant bankų kabliuko ir netaps skolingi iki mirties? - „Vakaro žinios“ teiravosi Lietuvos bankų klientų asociacijos vadovo Rūtenio PAUKŠTĖS.
- Finansų ministerija su Lietuvos banku parengė kreditų, susijusių su nekilnojamuoju turtu, įstatymo projektą, kuriuo į nacionalinę teisę perkeliamos europinės Būsto paskolų direktyvos nuostatos. Joje vartotojų, kaip silpnesnių prieš bankų galybę, teisės ginamos gerokai rimčiau, nei buvo iki šiol. Pavyzdžiui, numatyta, kad už kreditą įsigyto būsto kainai pasikeitus dėl nuo kliento nepriklausančių aplinkybių bankai nebegali reikalauti papildomų turto įkeitimų ir kitų priemonių, kad užsitikrintų kredito grąžinimą. Gaila, kad tai negalios atgaline tvarka ir tuo negalės pasinaudoti tie, iš kurių bankai per krizę atiminėjo namus. Nesimokyti iš klaidų būtų visai blogai, nes nuo to, kas buvo pridaryta 2009-2011 m., žmonės iki šiol kosėja krauju.
- O kitose ES šalyse vartotojai tuo metu irgi buvo traiškomi, ar tik Lietuvoje?
- Sunku daryti apibendrinimus. Galbūt dabar kažkas irgi gauna iš bankų palankesnes sąlygas išsimokėti už būstą jo neatimant, bet žinau, kad Skandinavijoje šias problemas tie patys bankai sprendė daug lanksčiau. Pavyzdžiui, tiems, kurie pirko didelį būstą ir susidūrė su sunkumais, buvo siūlomi mainai - persikelti į mažesnį. Pas mus apie tokius dalykus net kalbų nebuvo - žmonės buvo tik spaudžiami ir jokie socialiai atsakingi procesai nevyko.
Dabar Lietuvos bankas griežčiau ėmėsi tramdyti komercinius bankus, patvirtino atsakingo skolinimo gaires. Gal pagaliau turėsime normalius rinkos reguliatoriaus ir bankų santykius, nes pastarieji iki šiol demonstravo visišką neklausymą.
- Regis, dar tebedemonstruoja - bent jau už neigiamas paskolų palūkanas primokėti neketina?
- Paskolų Šveicarijos frankais maržos kai kur jau „įlipusios“ į minusą - ten, kur bankai klientams buvo pamažinę savo palūkanų dedamąją. Savo darbuotojams, kaip ir kai kuriems Vyriausybės darbuotojams ir netgi žurnalistams bankai daro tam tikras lengvatėles, kokių niekada netaikys eiliniams klientams. Visi tie žmonės dabar atsidūrę gana pikantiškoje situacijoje - jiems nelabai išeina banko spausti į kampą. Nes vieni turi šansų išlėkti iš darbo ir tada tos nuolaidos nebegalios, o kiti gal nenori viešintis besinaudoję lengvatomis...
- Ar ne dėl tokio slapto reikalingų žmonių papirkinėjimo bankai pas mus ir karaliauja?
- Deja, taip jau yra, kad įstatymų leidėjai Lietuvoje dažniausiai stoja į stipresniojo pusę. Gal ir tokiais būdais, kaip minėtos „nuolaidos“, bankai užsitikrina savo interesų paisymą... Bet yra ir tam tikra Vyriausybės logika, nes bankų problemos kerta per visą ūkį. Bankai tuo spekuliuodami tampa neliečiami, popinami ir gali elgtis kaip nori.
- Dabar jie purkštauja ir dėl bazinio mokėjimo paslaugų krepšelio, ir dėl fiksuotų palūkanų būsto paskoloms - ar nenutiks taip ir su europine nuostata, kad nuvertėjus būstui kliento papildomai apiplėšinėti negalima?
- Manau, nedrįs mūsų politikai labai atvirai protestuoti prieš ES direktyvos reikalavimus. Ir logika sako, kad jie yra adekvatūs. Pavyzdžiui, JAV tvarka daug humaniškesnė: žmogus, nebegalėdamas mokėti kredito už namą, paprasčiausiai atiduoda bankui raktus ir niekas iš jo nereikalauja tos paskolos mokėti iki mirties.
Parengta pagal dienraštį „Vakaro žinios“
Rašyti komentarą