Pirmąjį šių metų ketvirtį, kai koronaviruso infekcijos poveikis šalies ekonomikai dar nebuvo toks akivaizdus, Lietuvoje butų ir gyvenamųjų namų įsigyta už daugiau kaip 540 mln. eurų. Tai yra penktadaliu didesnė suma, nei buvo išleista 2019-ųjų sausio-kovo mėnesiais. Nors šių metų pradžioje augo ir įsigyto būsto kainos, tačiau šios tendencijos jau pasikeitė ir kituose ketvirčio duomenyse šie pasikeitimai atsispindės, svarsto Registrų centro analitikai.
„Praėjusiais metais būstui įsigyti išleista rekordinė suma. Vis dėlto, nereikia būti pranašu, kad galėtum teigti, jog šių metų skaičiai iš tolo nebus artimi tiems, kurie buvo fiksuoti pastaruosius kelis metus. Nors pirmąjį ketvirtį dar matome augimą, tačiau reikia pabrėžti, kad šiuo laikotarpiu buvo įregistruoti NT sandoriai, dėl kurių buvo susitarta dar gerokai iki koronaviruso įtakos NT rinkai ir visai šalies ekonomikai. Pirmuosius pandemijos ženklus oficialiai NT kainų statistikai pamatysime šių metų viduryje“, – sako Registrų centro Duomenų sprendimų ir analizės departamento vadovo pareigas laikinai einantis Paulius Rudzkis.
Kaip įprasta, metų pradžioje didžiausia suma išleista įsigyjant senos statybos butus, kurių daugiausiai nuperkama sostinėje ir kituose didžiuosiuose šalies miestuose. Pirmąjį ketvirtį Vilniuje už senesnės statybos butus vidutiniškai mokėta po 1 555,7 euro už kv. metrą, arba 9 proc. daugiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais. Vidutinė naujos statybos buto kvadratinio metro kaina sostinėje šių metų pradžioje siekė 1 887,4 euro ir buvo 14 proc. didesnė nei analogišku laikotarpiu 2019 metais.
Kituose šalies didmiesčiuose (išskyrus Vilnių) už senesnės statybos butus per pirmus tris šių metų mėnesius mokėta vidutiniškai po beveik 957 eurus už kv. metrą – 14 proc. daugiau 2019 m. pirmąjį ketvirtį, tačiau naujos statybos vidutinės kainos šiuose miestuose per metus susitraukė beveik 7 proc. iki 1178 euro už kv. metrą.
Gyvenamųjų namų segmente pirmąjį ketvirtį oficialiai užbaigti NT sandoriai taip pat dar rodė kainų augimą, kuris, P. Rudzkio prognozėmis, ateinančiais ketvirčiais turėtų būti neigiamas.
„Pastaruosius kelis metus kiekvieną ketvirtį atskirose NT objektų kategorijose stebėdavome nuoseklų kainų augimą. Ateityje ši kreivė turėtų pakrypti žemyn, tačiau kaip staigiai ji leisis ir kiek ilgai tęsis šiandien prognozuoti dar sunku, neturint pakankamai duomenų dėl galimo koronaviruso sukelto šoko šalies ekonomikai, gyventojų pajamoms ir jų nuotaikoms bei lūkesčiams“, – svarsto Registrų centro duomenų analitikas P. Rudzkis.
Pirmąjį šių metų ketvirtį už naujos statybos ir dažniausiai neįrengtus namus Vilniuje vidutiniškai dar mokėta po 1 110,7 euro už kv. metrą, arba beveik 20 proc. daugiau nei 2019 metų sausio-kovo mėnesiais. Senesnės statybos namai, kurie, tikėtina, yra įrengti, sostinėje vidutiniškai kainavo po 1 151,7 eurus už kv. metrą (7 proc. daugiau).
Kituose šalies didmiesčiuose vidutinė naujos statybos gyvenamojo namo kvadrato kaina šiemet pirmąjį ketvirtį siekė 775,7 euro – 4 proc. mažiau nei pernai sausio-kovo mėnesiais, senesnės statybos gyvenamojo namo kaina – 632,5 euro (1 proc. daugiau).
Papildoma informacija:
Registrų centro analitikai kiekvieną ketvirtį skaičiuoja ir viešai skelbia vidutines būsto kainas, kurios apskaičiuojamos remiantis būsto pirkimo-pardavimo sutartyse oficialiai deklaruotomis sandorių kainomis.
Būsto kainų lygiui apskaičiuoti naudojama Registrų centro surinkta ir statistiškai apdorota informacija apie įvykusius sandorius. Registrų centras disponuoja išsamiausia Lietuvoje nekilnojamojo turto sandorių duomenų baze, kurioje sukaupti visų nuo 1998 metų įvykusių sandorių duomenys.
Registrų centro skelbiami būsto kainų rodikliai dėl taikomos metodikos gali skirtis nuo Lietuvos statistikos departamento rengiamo indekso.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą