"Respublika" išsiaiškino, kad į daugiabučių atnaujinimo programą prieš jų valią įtraukiamiems piliečiams bankai gali pasiūlyti paskolos sutartį, pagal kurią neturtingų lietuvių mirties atveju jų turtas atitektų finansinėms institucijoms.
"Dažniausiai tai senyvo amžiaus ar mažas pajamas gaunantys, socialiai remtini
žmonės, kuriems būsto renovavimas reiškia bridimą į skolas. Tokie asmenys jaučiasi užspeisti į kampą - jiems esą primetama paklusti daugumos daugiabučio gyventojų priimtam sprendimui iš banko imti paskolą ir ją atidavinėti apie 15 metų.
Šiuo metu valstybė būsto renovacijai skiria 50 proc. paramą, tačiau mažas pajamas gaunantiems socialiai remtiniems asmenims ar pensininkams to nepakanka, todėl tenka imti paskolą. Atsisakyti dalyvauti būsto atnaujinimo programoje jie negali, mat jei visi daugiabutyje gyvenantys asmenys nusprendžia renovuoti būstą, vieno pensininko balsas nieko nelemia. Mažuma privalo paklusti daugumai.
"Jei stogas yra kiauras, vadinasi, jis turi būti užlopytas solidariai. Ir nematau čia jokios prievartos. Yra prievolė kartu prižiūrėti bendrą turtą. Visada žmogus už svetimus pinigus norės sau padaryti gera. Žinoma, kad yra nepatenkintų, tačiau pensininkui, kuriam gyventi liko nedaug ir jei jis nesugeba išsimokėti paskolos, patariame savo turtą palikti artimiesiems. Taigi kodėl valstybė ar kaimynas turi mokėti už anūką, kuris gaus gerą butą?" - retoriškai "Respublikos" klausė Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis.
Anot jo, jei asmuo neturi kam perduoti būsto, jį gali palikti savivaldybei, namo bendrijai, bankams ar kitiems juridiniams ar fiziniams asmenims, kurie sutiktų už žmogų grąžinti paskolą. Sąlyga tokia, kad laiduotojams prasiskolinusio savininko turtas atitektų po mirties.
J.Antanaičio tvirtino, kad tokia galimybė patvirtinta prieš metus, tačiau nepatikslino, kas tai padarė. Kita vertus, iki šiol su tokiais atvejais pašnekovas tvirtino nesusidūręs.
"Bet kokiu atveju žmogus neturėtų jaustis nuskriaustas, nes nieko neveikdamas užsidirba sau pinigų. Sakykime, jei už šildymą nerenovuotame dviejų kambarių bute asmuo mokėjo apie 500 litų, tai būstą atnaujinus suma sumažėja perpus. Taigi sutaupoma 250 litų, o grąžinant paskolą per mėnesį mokama apie 120 litų, - teigė J.Antanaitis ir pridūrė: - Aišku, stabdžiai yra tie, kurie iš valstybės gauna kompensacijas už šildymą. Šiems nei šilta, nei šalta, ar namas taupo, ar netaupo, nes sąskaitas apmoka valstybė".
Indrė LAUCIŪTĖ, "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą