Gintautas Bertašius: "Mūsų regionas neturi savo identiteto"

Gintautas Bertašius: "Mūsų regionas neturi savo identiteto"

Dubajuje, Lietuvoje ir Šveicarijoje investuojantis verslininkas Gintautas Bertašius pastaruoju metu dienas leidžia Klaipėdoje. Lietuvos garbės konsulas Šveicarijos Tičino kantone gina vietos verslininkų interesus, besdamas pirštu į skyles turizmo sektoriuje.

Uostamiestyje veikiančio viešbučio "Michaelson boutique hotel" savininkas kritiškai pasisako apie susisiekimą, ypač akcentuodamas esamą situaciją Palangos oro uoste. Verslininko teigimu, oro uoste nėra pakankamai skrydžių, tad tai pajūrio verslui neleidžia tikėtis sulaukti didesnio turistų skaičiaus. Apie tai ir daugiau G. Bertašius kalbėjosi su "Vakarų ekspresu".

Regionas neturi savo identiteto?

Pastarąjį pusmetį netyla kalbos, kad Klaipėdoje turizmo sektorius išgyvena ne pačius geriausius laikus - sujudimas pastebimas tik keletą mėnesių vasaros sezono metu. Dėl to buvo kritikuojama ir miesto, ir šalies valdžia. Ar uostamiesčio verslininkai sulaukė pažadų ir ar jie nuteikia optimistiškai?

Aš nemanau, kad pažadai gali kažką išgelbėti. Juk ir strategijų yra visokių prikurta, tiek turizmui vystyti, tiek įvairiaspalvių proveržių. Miestui ir regionui reikia konkrečių darbų, o ne tuščių šūkių. Rinkimai artėja, šūkių daugės, o darbų mažės. Turizmo sezonas baigėsi - paskutiniai turistai išvyksta iš miesto ir vėl 9 mėnesius bus liūdesys bei tuščias senamiestis.

Kas konkrečiai netenkina Klaipėdos verslininkų? Kuriems sektoriams ar sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio?

Aš negaliu kalbėti už visas verslo sritis, bet jei kalbame apie turizmą, tai čia yra trys kertiniai akmenys: matomumas, pasiekiamumas, infrastruktūra. Deja, visi trys yra apgailėtinoje būklėje.

Mūsų regionas neturi savo identiteto, savo prekinio ženklo. Miestas bandė nusipiešti "dvi dešreles", bet tas ženklas tapo pajuokos objektu. Negali būti matomas, jei nežinai net savo vardo ir neturi savo veido.

Apie pasiekiamumą jau esu pasisakęs spaudoje, kad gyvename beveik neveikiančio oro uosto sąlygomis. Infrastruktūra? Kokia turistinė infrastruktūra yra sukurta po nepriklausomybės atkūrimo Klaipėdoje? Lietuvos jūrų muziejus likęs iš sovietmečio, jis veikia puikiai. Tačiau visa kita? Deja, negaliu Klaipėdoje įvardinti nė vieno turistinio traukos objekto, kuris skambėtų Europos ar bent Lietuvos masteliu.

Druskininkai atrodo gerokai geriau. Trūksta statinių ir sprendimų, kurie garsintų miestą, bet tuo pačiu metu būtų funkcionalūs. Jei nebūtų šalia KNNP su UNESCO saugomomis teritorijomis, tai turistų skaičius ir vasarą būtų menkas.

Apskritai yra teigiančių, kad Lietuvoje investuoti neapsimoka - valstybė apkarsto mokesčiais, kai kuriais sprendimais varžo veiklą. Ar iš tiesų verslui šalyje yra taip blogai?

Nesakyčiau, kad Lietuvoje investuoti neapsimoka. Taip niekada neteigiau. Teigiu kitką - investuoti Klaipėdoje sudėtinga dėl vietinės valdžios susireikšminimo ir savotiško požiūrio į verslininkus.

Pati teisinė bazė nėra bloga, jos pritaikymas ir interpretavimas yra, deja, dar likęs biurokratizuotas.

Turėjau savo verslą Šveicarijoje daugiau negu 20 metų. Ten santykis tarp verslo ir politikos labai glaudus, partneriškas. Mokesčiai gerokai didesni negu Lietuvoje, jų išieškojimas labai griežtas, todėl kyla klausimas - kodėl daugelis įmonių ten perkelia savo verslus iš Europos? Taip yra dėl pozityvaus požiūrio į verslininką, jo kuriamas darbo vietas ir įnašą (mokesčių pavidalu) į šalies gerovę.

Ar verslininkams sunku rasti dialogą su valdžia?

Mes mokame mokesčius ir valdžia turėtų tarnauti mūsų miestui, jo gyventojams. Turėtų kurti verslui sąlygas, kad kuo daugiau investicijų čia ateitų. Nebūtinai į LEZ'ą ar uostą. Turi būti kuriamos naujos kokybiškos darbo vietos. Klaipėdoje vis mažiau lieka įmonių, kuriose savininkas klaipėdietis. Tai labai blogai. Tai reiškia, kad verslo sąlygos Vilniuje ar Kaune yra geresnės. Viską reguliuoja rinka ir šioje vietoje taip pat.

Pastaruoju metu itin daug dėmesio skiriama, kad atsirastų naujų skrydžių Palangos oro uoste. Tačiau, sprendžiant iš valdžios atstovų žodžių, to greitu metu tikėtis nereikėtų. Pats Palangos oro uostas sulaukia daug kritikos - dėl vėlai pranešamų naujų skrydžių ir ne tik. Paprastai tariant, ar esama situacija yra normali? Gal tikrai tuomet Lietuvai pakaktų vieno, bet stipraus Vilniaus oro uosto?

Situacija absoliučiai nenormali. Vakarų Lietuvoje gyvena apie 27 procentai visos Lietuvos gyventojų. Nenormalu, kai reikia belstis 320 kilometrų vos ne iki Baltarusijos sienos.

Vilnius galvoja, kad centralizuodamas paslaugas sostinėje privers visus skristi per Vilnių. Deja, taip nebus. Šiaurinė Lietuva naudojasi Rygos oro uostu, Klaipėdos verslininkai į Rusiją vyksta per Kaliningradą. Rinkos dirbtinai nesutvarkysi, todėl Palangos oro uosto stiprinimas turi savo logiką ir prasmę.

Tačiau jam reikia keleto pirmarūšių reisų. Klaipėdos pramonės, prekybos ir amatų rūmai atliko narių apklausą ir atsakymas labai aiškus: reikalingi tiesioginiai reisai į Frankfurtą arba Hamburgą, Amsterdamą, Stokholmą. Labai keista, kad savivaldybių klerkai į šias apklausas nekreipia dėmesio. Įvertinkime, kad kiekvienam naujam skrydžiui yra skiriamos nemenkos regioninės lėšos.

Turizmas išplėtotas menkai

Klaipėda ruošiasi "Mėlynajam proveržiui" - milžiniškoms investicijoms, naujoms darbo vietoms, dvigubai didesniems atlyginimams ir pan. Kone daugiausiai vilčių dedama į išorinio uosto atsiradimą, kurio veiklos pradžia numatoma 2025 metais. Ar iš tiesų galime tikėtis, kad po 12 metų klaipėdiečiai uždirbs dvigubai daugiau?

"Mėlynasis proveržis" kol kas tik popieriuje. Matysime, kaip jis bus įgyvendinamas. Manau, kad jame daug populistinių teiginių, tačiau ir su tokiu programiniu dokumentu galima dirbti, jeigu bus politinės valios jį įgyvendinti. Sovietiniais laikais rašė "piatilėtkų" planus, planavo, kiek bus užauginta ir prikulta grūdų. Tačiau šalyje vyravo daugelio prekių deficitas. Taigi pats planas savaime nieko nereiškia, jį bus galima vertinti pagal rezultatus.

Gaila, kad šiame plane yra tik ekonomika - trūksta kultūros, švietimo, turizmo sektorių išsamios analizės ir siekių. Esu optimistas ir manau, kad padėtis gerės, atlyginimai didės.

Ar pagal esamą infrastruktūrą Klaipėda tinkamai išnaudoja savo potencialą?

Apskritai mūsų miestas labai didelis savo teritorija. Jo teritorija dar plečiama į rajoną. Didelė dalis klaipėdiečių ten persikėlė gyventi. Paprastai miestai auga į aukštį, bet ne į plotį. Į plotį auga keliai, kabeliai, vamzdžiai, infrastruktūriniai ir socialiniai kaštai.

Nežinau, kodėl pasirinktas toks keistas miesto plėtros kelias, bet, matyt, Savivaldybė turi tam paaiškinimą. Ne tik paaiškinimą, bet ir lėšų visus tuos kaštus dengti ateityje.

Jei kalbame apie turizmo sektoriaus infrastruktūrą, tai, manau, ji menkai išvystyta. Yra sukurtos atskiros dalys, bet nėra visumos. O visumos nėra todėl, kad nėra bendros regiono turizmo politikos. Negalime išskirti Klaipėdos iš viso regiono konteksto. Čia atvykęs turistas nori aplankyti Rusnę, Ventės ragą, Neringą, Palangą ir t. t. Kaip jam nusigauti, kur gauti išsamios informacijos apie regioną?

Ar Jums, kaip verslininkui, nekilo minčių visam laikui palikti Lietuvą? Kas jus motyvuoja verslą plėtoti tėvynėje ir ginti verslo interesus?

Mano istorija atvirkščia - Lietuvą aš palikau prieš daug metų, dar su sovietiniu pasu, ir kūriau savo verslą Italijoje, vėliau Šveicarijoje.

Dabar gyvenu tarp Dubajaus, Šveicarijos ir Lietuvos. Paskutiniu metu leidžiu nemažai laiko Klaipėdoje, nes čia atidarėme šeimos valdomą viešbutį. Tačiau tai ne vienintelė vieta ir ne vienintelė verslo sritis kurioje dirbu.

Dėl verslo interesų gynimo - viskas yra natūralu, nes visi gina savo interesus. Darbininkai per profsąjungas, verslininkai per asociacijas, prekybos ir amatų rūmus. Net nevadinčiau tai gynyba. Tai labiau aiškus, skaidrus verslo interesų deklaravimas.

Siekis vienas: turėti normalias veikimo sąlygas, aiškias ir vienodas taisykles visiems, mažiau korupcijos ir t.t. Jei šios sąlygos yra palankios, tada verslas kuria darbo vietas, priešingu atveju savo kapitalą iškelia į kitus miestus ar į kitas šalis. Ne aš tai sugalvojau, tai elementarūs rinkos dėsniai.

Kaip Jums sekasi plėtoti viešbučių verslą? PVM lengvata ne kartą buvo ir įvedama, ir naikinama. Kaip viskas klostosi dėl viešbučio atsiradimo Nidoje? Duris buvo planuota atverti kitų metų pabaigoje.

Projektas Klaipėdoje nedidelis, bet sėkmingas. Atradome savo nišą, savo klientą ir galvojame apie tolesnę plėtrą.

PVM lengvata nėra kažkoks išskirtinumas. Visame pasaulyje šis sektorius iš dalies yra pripažįstamas eksportu, todėl jam ir taikomas sumažintas PVM tarifas. Jei išsiskirsime iš kitų šalių ir padidinsime PVM, paprasčiausiai būsime nekonkurencingi. Tačiau pati didžiausia blogybė - neatsakingi pareiškimai dėl galimo PVM didinimo, nes jie atbaido investuotojus, kuria blogą išpuolį apie šalies investicinę aplinką.

Projektas Nidoje yra labai sudėtingas. Pradžioje reikėjo įveikti biurokratinius trukdžius, bet dabar esame projektavimo darbų paskutinėje stadijoje. Truputį atsiliekame nuo numatyto grafiko.

Jūsų prognozė Klaipėdai 2030 metais. Ar gyventojai gali tikėtis, kad uostamiestyje uždirbs dvigubai daugiau?

2030 metais tai tikrai. Tačiau norėtųsi, kad tai įvyktų anksčiau.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder