Ieško būdų, kaip atpiginti šilumą

Energiją siurbs iš kamino

Viena iš siūlomų investicinių priemonių - absorbcinio šilumos siurblio įrengimas Klaipėdos rajoninėje katilinėje, esančioje Šilutės plente, kur nuo šio rudens šiluma miestui gaminama 4 biokuro katilais.

"Klaipėdiečiai kasdien mato, kaip iš mūsų katilinės kamino veržiasi vandens garai. Jų temperatūra siekia apie 45 laipsnius. Absorbcinis šilumos siurblys leidžia iš garų "paimti" šilumą ir pašildyti vandenį, kurį naudojame katilinės technologinėms reikmėms. Šiuo įrenginiu į kaminą patenkančio garo temperatūra būtų sumažinta iki 25 laipsnių", - aiškino Antanas Katinas, AB "Klaipėdos energija" generalinis direktorius.

Skaičiuojama, kad siurblys gali būti naudojamas net ketvirtį amžiaus, o ekonominis efektas labai didelis - investicija atsipirktų per penkerius metus. Juo labiau kad projekto finansavimui numatoma skirti ne tik bendrovės lėšas, bet ir pasinaudoti ES fondų parama.

Pasak A. Katino, dar vienas absorbcinio šilumos siurblio pliusas - sumažėtų vizualinė tarša: vandens garų debesis iš Šilutės plento katilinės kamino būtų daug mažesnis.

Grįš prie elektros gamybos

Anksčiau AB "Klaipėdos energija" keliose savo katilinėse gamino ne tik šilumą, bet ir elektros energiją. Dėl šalyje pakeisto teisinio reguliavimo ir neefektyvių įrenginių 2013 metais elektros gamyba buvo nutraukta.

"Iki šiol elektrą gamindavome panaudodami vandens garo turbinas. Bet įkaitinti vandenį iki garo konsistencijos reikia daug daugiau kuro, nei mes sunaudojame šilumos gamybos cikle", - pasakojo A. Katinas.

Su konsultantų pagalba bendrovės specialistai rado sprendimą, kaip pasitelkiant pigesnes technologijas vėl būtų galima saviems poreikiams pagaminti elektros energijos. Tai yra vadinamoji ORC (organinio Renkino ciklo) technologija, kai vietoje garo naudojamas karštas vanduo, o turbiną suka organinės medžiagos, kurios užverda žemesnėje temperatūroje.

Preliminariais paskaičiavimais, siūlomas 250 kWh elektros galios ORC įrenginys patenkintų katilinės elektros energijos poreikį ir atsipirktų per 9-13 metų. Tačiau AB "Klaipėdos energija" jį įsigytų tik tuo atveju, jei gautų ES fondų paramą.

Valstybės institucijos prognozuoja, jog elektros rinkos kaina 2019 metais augs daugiau nei 16 procentų. Jei brangimo tendencijos tęsis ir toliau, AB "Klaipėdos energija" investicijos į elektros energijos gamybą padėtų sumažinti šilumos gamybos kaštus.

Klaipėdos miesto tarybos politikai dar šį mėnesį turėtų nuspręsti, ar verta pritarti bendrovės investicinio plano pakeitimui. Ši procedūra privaloma pagal Šilumos įstatymą. Po Tarybos patvirtinimo investicijų planas dar turėtų būti derinamas su Valstybine energetikos reguliavimo tarnyba.