Klaikūs 2019-ieji: brangs viskas

Klaikūs 2019-ieji: brangs viskas

Valstybės valdoma „Lietuvos energija“ paskelbė, kad nuo sausio iki 15 proc. brangs elektra ir 15-20 proc. - dujos. Šilumininkai, kaip „Vakaro žinios“ jau rašė, įspėja, kad dėl augančių kuro kainų apie 15 proc. daugiau mokėsime ir už šilumą. Negana to, kadangi elektra ir dujos didesnėmis kainomis pasieks ir verslą, šis taip pat brangins prekes bei paslaugas. O Vyriausybė vis dar kalba, jog kainas mažins - vaučeriais ir kitais niekais.

Terminalo našta

Pirmoji smogė Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija (VKEKK), priėmusi sprendimą gamtinių dujų tiekimo saugumo papildomąją dedamąją prie kainos nuo sausio padidinti iki 618,94 eurų (MWh/parą/metus) arba net 31,69 proc. Savo drastišką sprendimą VKEKK argumentuoja taip: esą įvertinta, kad praėjusiu laikotarpiu buvo susidaręs pajamų skirtumas dėl prognozuotų ir faktinių SGD įsigijimo kainų, taip pat kitais metais numatomi beveik 6 proc. mažesni vartojimo pajėgumai nei 2018 m.

Negana to, į saugumo dedamąją yra įskaičiuoti SGD terminalo išlaikymo kaštai (įskaitant laivo nuomą, darbuotojus ir t.t.), gamtinių dujų perdavimo sistemos operatoriaus AB „Amber Grid“ patiriamos SGD terminalo administravimo sąnaudos, taip pat paskirtojo tiekėjo UAB „Litgas“ tiekimo veiklos sąnaudos. Saugumo dedamoji yra papildoma dedamoji prie gamtinių dujų perdavimo kainos, ją moka visi gamtinių dujų vartotojai.

Mistinės priežastys

Tačiau, pasirodo, čia - tik žiedeliai, o ne vaisiai. „Lietuvos energija“ paskelbė, kad dujų kaina kils ir daugiau, nei lems šis VKEKK sprendimas, be to, brangs ir elektra. Tiek žmonėms, tiek verslui.

„Lietuvos energijos“ komunikacijos projektų vadovas Artūras Ketlerius „Vakaro žinioms“ sakė, kad galutines kainas kitiems metams tvirtins VKEKK, o preliminarias pateiks „Lietuvos energijos“ įmonės. Preliminarios neguodžia. Gyventojams gamtinės dujos brangs 15-20 proc., elektra - iki 15 proc. Savo ruožtu verslui šie ištekliai brango jau šiemet, tačiau kiekvienai įmonei individualiai, todėl, pasak A.Ketleriaus, vidurkio išvesti neįmanoma.

„Verslas moka visiškai kitaip, nei buitiniai vartotojai, todėl kiekvienas mokėjimas yra individualus. Tačiau kaip keičiasi kainos rinkoje, taip maždaug jos keisis ir verslui“, - paaiškino A.Ketlerius.

Pagal šį paaiškinimą galima daryti išvadą, kad elektra verslui brangs apie 40 proc., mat tiek ji šiemet pabrango tarptautinėje rinkoje. Dujų kainos tarptautinėje rinkoje padidėjo maždaug trečdaliu.

A.Ketleriaus tikinimu, pagrindinė būsimo dujų pabrangimo priežastis yra ne didėsiančios SGD terminalo išlaikymo sąnaudos ir ne planuojamas SGD terminalo laivo išpirkimas, o padidėjusios kainos tarptautinėse rinkose.

„Tai - pati pagrindinė tiek elektros, tiek dujų brangimo priežastis, nes rinkose, kuriose mes šias žaliavas įsigyjame, kainos padidėjusios trečdaliu ar net 40 proc.“ - tvirtino „Lietuvos energijos“ atstovas.

Nafta pigo, bet brango

Šiaip jau šių žaliavų kainos priklauso nuo naftos kainos, o šios pasiekė seniai regėtas žemumas - apie 50 JAV dolerių už barelį. Lyg ir turėtų pigti net elektra bei dujos. Tačiau A.Ketlerius atkirto: neturėtų.

„Nafta visus metus tai brango, tai pigo, vienu metu buvo 80 dolerių už barelį. Tie pokyčiai, buvę per visus metus įsiskaičiuos. Buitiniai vartotojai tų pokyčių nejunta, nes po kiekvieno pokyčio VKEKK kainų neperskaičiuoja, todėl per metus susikaupia nepriemokos. Be to, ne tik nafta turi įtakos dujų kainai, bet ir šaltis, paklausa ir t.t. Tarptautinėse rinkose gamtinės dujos brango dėl metų pradžioje užsitęsusios šaltos žiemos, kuri ištuštino dujų saugyklas visoje Europoje, dėl to jas reikėjo pripildyti šiltuoju metų laikotarpiu. Todėl vasarą, kai dujos paprastai būna pigiausios, jų paklausa išaugo ir kaina pakilo. Kainų augimą lėmė ir kitos globalios priežastys, pavyzdžiui, nepastovi naftos kaina, išaugusi SGD paklausa Azijoje. SGD terminalo saugumo dedamoji, palyginti su rinkos kainomis, esminės įtakos kainos pokyčiui neturi ir gali siekti apie 1-2 centus“, - tvirtino A.Ketlerius.

O elektra esą brango ir dėl sausrų, dėl kurių nuseko hidroelektrinės, jungties su Švedija remonto ir pan. Be to, VKEKK nustatė didesnę skirstymo paslaugos kainą - nebe 2,98 cento už kilovatvalandę, o 3,33 cento. Suprantamiau kalbant, didėja mokestis už elektros laidus, nes kitąmet apie 13 mln. eurų bus sumokėta kaip kompensacija žemių, kuriose stovi elektros tinklo įranga, savininkams.

VKEKK pirmininkė Inga Žilienė vakar žurnalistams sakė, kad nuo kitų metų sausio gamtinių dujų kaina buitiniams vartotojams gali augti 8-9 centais už kubinį metrą (15-20 proc.), galutinis sprendimas bus priimtas jau rytoj. Jos teigimu, verslui dujų kaina taip pat augs apie 15 proc. Tiek pat, pirmininkės teigimu, augs ir elektros kainos. Energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas vakar po Vyriausybės posėdžio patikslino, kad elektros kaina kitais metais, planuojama, augs 1,7 cento už kilovatvalandę.

Image removed.Pasak Lietuvos verslo konfederacijos prezidento Valdo Sutkaus, akivaizdus yra tik vienas dalykas - brangstant elektrai bei dujoms, didės verslo sąnaudos.

„Todėl nesunku pasakyti, kad produkcijos kainas įmonės didins. Kiek - priklausys nuo sąnaudų dedamosios konkrečiame produkte. Energijos kainos yra sąnaudos, kurias padengia įmonės, todėl jos darys spaudimą produktų kainoms“, - tikino V.Sutkus.

„Mes neskaičiavome, kiek dėl elektros bei dujų pabrangimo išaugs įmonių sąnaudos, todėl nenorėčiau spekuliuoti ir tuo, kiek dėl to turėtų padidėti paslaugų bei produkcijos kainos. Juo labiau kad kiekvienai įmonei, priklausomai nuo sutarties ir nuo žaliavų kainos įtakos sąnaudų išaugimui, poveikis bus individualus. Įvertinti visą sektorių be detalios analizės būtų neatsakinga, kol kas ir neplanuojame to daryti, kol nėra galutinio VKEKK sprendimo“, - sakė V.Sutkus.

Verslo atstovo manymu, privačiame sektoriuje dirbantys žmonės bent jau gali būti ramūs, kad algos nemažės, nes įmonės, konkuruodamos dėl darbo jėgos, vis dėlto prioritetą teiks kainų didinimui.

„Įmonės jaučia spaudimą tiek iš valstybės, tiek iš profesinių sąjungų, kad algos būtų didinamos. Todėl jos tikrai nebus mažinamos. Juo labiau kad yra lūkesčių dėl jų augimo. Be to, ekonomikai augant visų pajamos didėja, todėl iš verslo pusės būtų neprotinga mažinti algas savo darbuotojams užuot didinant kainas, kurios, augant pajamoms, vis tiek bus prieinamos“, - tvirtino V.Sutkus.

Verslininkas ironiškai vertina Vyriausybės pažadus mažinti kainas įvedus vaučerių sistemą ir kitais būdais. Pasak jo, net jei tai būtų veiksmingi instrumentai, jie geriausiu atveju duotų tik tai, kad kainos dėl žaliavos pabrangimo neaugtų taip sparčiai.

„Be to, tos dirbtinės priemonės nebus veiksmingos. Pavyzdžiui, tie talonai. Visi vyresni žmonės dar prisimena talonų sistemą. Ji nėra veiksminga ir taikoma tik esant deficito sąlygoms. Vyriausybė turėtų bandyti aktyviau pritraukti investicijas, kurti geriau apmokamas darbo vietas. O dabar mes kartais susiduriame su paradoksalia situacija: žmonių vis mažėja, turime milžiniškus plotus laisvos žemės. Bet kai ateina investuotojas ir nori sklypo, kad galėtų pastatyti didžiulę gamyklą, tokių sklypų nėra, nes jie neformuojami“, - Vyriausybę kritikavo V.Sutkus.

***

Įspėjimas: nepražiopsokite

Beje, visiems gyventojams pravartu žinoti, kad gruodžio 31-oji bus paskutinė diena, kai bus galima sumokėti esamomis kainomis. Jei už gruodį suvartotą elektrą bei dujas mokėsite jau sausį, tarifai bus didesni. Mokėjimo tvarka pasikeitė dar vasarį - gyventojai nuo tada atsiskaito nebe už buvusį, o už einamąjį mėnesį. Todėl, deklaravus rodmenis sausį, atsiskaitymo įmoka bus skaičiuojama jau naujomis elektros ir dujų kainomis.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder