Lietuvos verslo konferedacija (LVK) trečiadienį spaudos konferencijoje pristatė išsamią Lietuvos verslo įmonių apklausą, kurią atliko norėdama giliau pažvelgti į COVID-19 pandemijos metu susiklosčiusią šalies verslo situaciją ir išsiaiškinti, ar verslininkus tenkina valstybės parama kritiniu laikotarpiu.
LVK prezidentas Valdas Sutkus teigė, kad jau antrą mėnesį gyvenant karantine reikia dėmesį nukreipti ne tik į sveikatos priežiūros sektorių, bet ir verslo įmones, kurias paveikė pandemija.
Mažesnės pajamos, atsisakoma investicijų
Apklausoje dalyvavo 337 įmonių iš skirtingų verslo sričių vadovai.
Didžioji dalis apklausos dalyvių - labai mažų įmonių (iki 10 darbuotojų) ir mažų įmonių (iki 50 darbuotojų) vadovai, sudarę 70,9 proc. dalyvių, likusieji - vidutinių (iki 250 darbuotojų) ir didelių (250 ir daugiau darbuotojų) įmonių vadovai.
Dauguma apklaustujų (54,3 proc.) veikia paslaugų sektoriuje, prekybos ir pramonės sektoriuose (atitinkamai 18,7 ir 16,3 proc.), 5,6 proc. atstovauja aukštųjų technologijų sektoriui, 5 proc. - žemės ūkio sektoriui.
Daugiau nei pusė (52,8 proc.) apklaustųjų nurodė, kad jiems nepakankama informacijos apie valstybės numatytas paramos verslui priemones ir net 83,5 proc. mano, kad valdžios numatytas ir paskelbtas paramos įgyvendinimo verslui mechanizmas yra nepakankamas. Taip pat net 81,6 proc. verslo atstovų manė, kad Lietuvos numatyta paramos apimtis verslui yra mažesnė nei kitose Europos Sąjungos šalyse.
Absoliuti dauguma apklaustųjų nurodė, kad šiemet ruošiasi pajamų sumažėjimui, kuris gali siekti net daugiau nei 50 proc.
Ketvirtadalis apklaustųjų sako numatantys, kad jų pajamos mažės 20-30 proc., penktadalis ruošiasi 30-40 proc. sumažėsiančioms pajamoms, dar beveik penktadalis mano, kad jos sumažės 10-20 proc. Dar beveik penktadalis numato, kad jų pajamos mažės 40-50 proc. ir daugiau.
Optimistiškai žvelgia vos 7,7 proc. įmonių vadovų, kurie tikisi, kad pajamos nesumažės.
Mažėjančios pajamos tiesiogiai veikia ir planus šiemet kurti, teikti naujas paslaugas ar gaminius, investuoti. 43 proc. apklaustų verslų šiemet atsisako planų teikti naujas paslaugas, o investicijų šiemet atsisakė 52,2 proc. apklaustų įmonių.
Labiausiai nukentės turizmas
Įmonių apklausa parodė, kad labiausiai dėl karantino nukentės turizmo, maitinimo paslaugų, prekybos, transporto ir logistikos, statybos ir nekilnojamojo turto, pramonės, reklamos, žiniasklaidos, viešųjų ryšių verslo sritys.
Mažiau turėtų būti paveiktos žemės ūkio, finansinių paslaugų, aukštųjų technologijų, telekomunikacijų ir IT sritys.
Vyrauja nuomonė, kad verslui atsigauti, jei karantinas tęsis ir gegužę, gali reikėti metų (teigė 36,8 proc. apklaustųjų), pusės metų (20,5 proc.), dvejų metų (20,2 proc.), pusantrų metų (17,2 proc.) ar net trejų metų (5,3 proc.).
Būtent turizmo sektoriui ir su juo susijusiam transporto, pirmiausia aviacijos, sektoriui po karantino, V. Sutkaus nuomone, gali būti sunkiausia atsigauti.
"Kelionės nėra ta būtina prekė, bent aš ją dėčiau į mažiau reikalingų prekių skalę, palyginti su maistu, drabužiais, kirpyklomis, sveikatos įstaigomis. Kita priežastis yra tai, kad lūkesčiai taip greitai neatsigaus, vis tiek žmonėms bus tam tikra baimė keliauti, nes niekad negali žinoti, kažkur nuskrisi, o gal tuo metu bus nauja pandemijos banga. Žmonės su tuo jau susidūrė, kai buvo įstrigę svetimose šalyse ir buvo sunku grįžti atgal. Manau, atsargumas šitoje rinkoje bus gana didelis ir šitam sektoriui atsigauti tikrai bus sunku", - sakė V. Sutkus.
Pandemija gali turėti įtakos ir darbuotojų atlyginimams.
"Bendras įspūdis kalbantis su įmonių atstovais, panašu, kad atlyginimai bent jau nedidės, o kai kurių sričių, kurios paveiktos labiausiai, matyt, atlyginimai gal ir mažės", - komentavo LVK prezidentas.
Taip pat karantinas, jeigu tęsis ir gegužę, verslo atstovų manymu, turės įtakos nedarbui ir BVP. Dauguma verslininkų prognozuoja, kad BVP gali kristi nuo 5 iki 20 proc. ir daugiau, o nedarbas gali siekti 10-14 proc. Kad BVP augs, mano tik 0,6 proc. apklaustųjų.
Stringa politinių sprendimų įgyvendinimas
V. Sutkaus teigimu, politiniai sprendimai dėl paramos buvo padaryti laiku, tačiau jų įgyvendinimas stringa.
"Realūs pinigai verslo kol kas nepasiekia, nėra iki šiol vieningo ekonominių procesų valdymo, kaip tai yra medicinoje, - sakė V. Sutkus. - Ekonomikoje veikiama segmentiškai: yra darbo grupė prie Vyriausybės, prie Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, yra iniciatyvos Lietuvos banke. Lyg visokių veiklų yra daug, bet nėra koordinacijos, atsakingo kažkokio žmogaus arba pareigūno. Tie veiksmai išbarstyti po įvairias institucijas."
GAIVINIMAS. "Krizės metu kai kurie ligoniai bus tiek išsekę, kad jau gaivinimas jiems nebepadės. Kalbėdamas apie ligonius, turiu omenyje įmones, kurioms kai jau bus leista dirbti, to nesugebės, nes jau bus blogos būklės", - sako Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus. Irmanto SIDAREVIČIAUS nuotr.
Pasak LVK prezidento, verslui valstybė gali padėti dviem būdais: finansiniais instrumentais (investicijos į ekonomiką, pinigų įliejimas) ir administracinėmis priemonėmis, nurodymais, akip elgtis. Demokratinės šalys, V. Sutkaus teigimu, labiau orientuojasi į finansinius mechanizmus, todėl nerimą kelia kai kurių politikų kalbos apie svarstomus administracinius sprendimus.
Viena iš pagalbos priemonių verslui būtų koncepcija dėl nuomos kaštų kompensavimo, kurią Vyriausybę ragina priimti Lietuvos smulkiojo ir vidutinio verslo taryba, Lietuvos prekybos įmonių asociacija ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacija. Dalis įmonių negali sumokėti nuomos, nes jų veikla buvo uždrausta Vyriausybės sprendimu.
"Negana to, kad įvyko stichinė nelaimė, dar Vyriausybė įstatymu uždraudė joms dirbti. Tos įmonės gauna absoliutų nulį pajamų, bet jos turi įsipareigojimus pagal nuomos sutartis, jeigu patalpas nuomojasi, o dauguma įmonių būtent taip ir daro", - sakė V. Sutkus.
Pasak jo, politikai galėjo leisti nemokėti mokesčio už nuomą, bet tokiu atveju būtų kilusi etinė problema. Pavyzdžiui, audra viešoje erdvėje kilo, kai "Senukai" buvo pranešę, kad nemokės tiekėjams. Taigi, leidimas verslams nemokėti nuomos mokesčio būtų neteisingas patalpų nuomotojų atžvilgiu, kurie taip pat turi mokėti už patalpų išlaikymą.
Taigi, V. Sutkaus nuomone, jei kažkam būtų leista nevykdyti įsipareigojimų, pavyzdžiui, nemokėti už nuomą, kiti pageidautų nemokėti už prekes ir panašiai. Taip būtų sukelta nemokumo grandinė.
"Šis kelias būtų labai pavojingas", - įvertino V. Sutkus.
Biurokratiniai trikdžiai
Paklaustas, ko verslui trūksta Vyriausybės paramos plane, LVK prezidentas sakė, kad nudžiugino greitai priimtas priemonių paketas, bet realiai pagalba neveikia.
"Įmonių lėšos nepasiekia. Negana to, diskusijose su valstybės institucijomis išgirstame keistų pranešimų, išlygų, tam tikrų persisergėjimų, ar parama pasieks tuos, kam ji reikalinga labiausiai, svarstymų, kas turi gauti paramą - didesni ar mažesni, kaip viskas turi būti paskirstyta, kam turi būti daugiau išleista", - stebėjosi V. Sutkus.
Jo manymu, viskas palengva apauga biurokratiniais reikalavimais ir jau dabar atsiliekame nuo kitų šalių pagal praktinį priemonių veikimą.
V. Sutkus teigiamai įvertino ir Seimo sprendimą leisti įmonių vadovams kol kas neinicijuoti nuo koronaviruso krizės nukentėjusių įmonių restruktūrizavimo ar bankroto. Sprendime numatoma, kad įmonės vadovai tris mėnesius nuo karantino atšaukimo galės nesikreipti į teismą dėl restruktūrizavimo arba bankroto bylos iškėlimo, arba bankroto ne teismo tvarka. Taip pat apribota kreditorių teisė kelti nemokumo bylas.
Lietuvos bankų asociacijos nariai šią savaitę pasirašė moratoriumą dėl laikino kredito įsipareigojimų atidėjimo privatiems klientams - nekeičiant sutarties sąlygų ar palūkanų visiems privatiems klientams suteikiama galimybė būsto paskolų įmokas atidėti iki vienerių metų, o lizingo ir vartojimo kreditų - iki pusmečio.
Reikšminga pagalba verslui, pasak V. Sutkaus, būtų toks bankų moratoriumas dėl paskolų verslui.
"Tai būtų labai reikšminga pagalba, nes paskolų mokėjimas yra įmonių išlaidų eilutės dalis, greta tokių kaip atlyginimų mokėjimas, mokėjimas tiekėjams, subtiekėjams ir panašiai. Kai įmonės negauna pajamų, visos išlaidų eilutės yra labai svarbios", - kalbėjo V. Sutkus.
Greito atsigavimo nebus
LVK prezidento manymu, jau dabar akivaizdu, kad nebus greito verslo atsigavimo - jis bus labai lėtas ir palaipsniškas.
Pasak jo, net leidus dirbti kai kuriems verslams ribojamas žmonių patekimas į patalpas apsunkins darbą. Pavyzdžiu jis pateikė prie ne maisto prekių parduotuvių nusidriekusias eiles.
"Tai reiškia, kad nebus apyvartos dėl kelių priežasčių. Viena priežasčių - ekonominė. Galbūt taupys, neis į restoranus, kuriems bus leista dalinai veikti. bet net jei žmonės norės eiti į restoranus, o juose bus tik lauko prekyba be aptarnavimo, atokiai išdėstyti staliukai, ir lankytojų fiziškai restoranai galės priimti mažiau. Čia bus dar viena problema, kad tiesiog neužteks pajamų restoranams išsilaikyti, jie negalės dirbti tokiomis sąlygomis", - komentavo V. Sutkus.
Verslus LVK prezidentas net palygino su pacientais.
"Krizės metu kai kurie ligoniai bus tiek išsekę, kad jau gaivinimas jiems nebepadės. Kalbėdamas apie ligonius, turiu omenyje įmones, kurioms kai jau bus leista dirbti, to nesugebės, nes jau bus blogos būklės", - sakė V. Sutkus.
Pasak jo, premjero Sauliaus Skvernelio požiūris, kad jei verslas be paramos negali išgyventi mėnesį, su tokiu verslu kažkas negerai, yra senamadiškas.
"Buvo toks įvaizdis verslininko, kuris sėdi ant didelės krūvos pinigų, o profsąjungos bando tuos pinigus išmušti ir taip gaunasi toks socialinis dialogas. Čia yra praėjusio amžiaus ir net ne praėjusio amžiaus pabaigos, o praėjusio amžiaus pradžios realijos.
Šiandien yra kitaip. Šiandien ekonomika yra labai dinamiška, yra daug verslo sektorių, kurie nekaupia didelių atsargų, dirba efektyviai, vedami lūkesčių. Kitas dalykas, ar tie lūkesčiai pamatuoti.
Kalbant apie normalią dinamišką ekonomiką, laimi tie, kurie yra greiti, įveda naujas paslaugas, kuria naujas prekes. Tam, kad kurtum naujas prekes, visada reikia pritraukti investuotojus. Normalus verslas šiais laikais be paskolų neapsieina, plėtrą dažniausiai vykdo iš skolintų pinigų ir finansų srautai yra labai svarbus dalykas", - komentavo V. Sutkus.
Jis ironizavo, kad lygiai taip galima sakyti, kad prastas tas automobilis, kuris negali nuvažiuoti 100 kilometrų be degalų.
"Verslas dažnai veikia ribiniame režime ne dėl to, kad būtų labai blogas arba neišmanūs vadovai, bet dėl to, kad jie siekia efektyvumo. Jam, kaip ir automobiliui benzinas, reikalingos pajamos. Nėra pajamų, nėra benzino, automobilis nevažiuoja, bet tai nereiškia, kad tas automobilis yra prastas", - požiūrį išdėstė V. Sutkus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą