Ketvirtadienį paskelbęs ECB sprendimą iki visų laikų žemiausio dydžio – vos 0,05 proc. – sumažinti euro zonos bazinę palūkanų normą, banko vadovas užsiminė, kad bus imtasi ir kitų priemonių euro zonos šalių eksportui ir ekonomikai pagyvinti bei nedarbui mažinti. Tam esą būtina imtis ryžtingesnių struktūrinių reformų.
ECB pirmininkas Mario Draghi teigia, kad skirtingose euro zonos šalyse priežastys, kodėl ekonomika neauga, skiriasi. „Tačiau viena bendra yra pasitikėjimo stoka – šalyse stinga pasitikėjimo ateitimi ir ekonomikos perspektyvomis. O, norint pasitikėjimą sustiprinti, reikėtų susėsti rimtai diskusijai apie struktūrines reformas ir lankstumą“, – pabrėžia jis.
Lietuvos centrinio banko vadovas įsitikinęs, kad, siekdama augimo, struktūrinių reformų neišvengs ir mūsų šalis. Vito Vasiliausko teigimu, pirmiausia būtina galvoti apie naujas priemones darbo rinkos lankstumui didinti ir apie kitokį darbo jėgos apmokestinimą.
„Darbo užmokestis yra tikrai svarbi išlaidų dalis. Kaip jis sugeba reaguoti į ekonominės situacijos pasikeitimus, yra labai svarbu. Be abejo, svarbi ir mokesčių sistema – kalbu apie Lietuvą. Ne paslaptis, kad [...] darbo jėgos apmokestinimas iš tiesų yra didelis ir, manau, našta pasiskirsčiusi netolygiai“, – pastebi V. Vasiliauskas.
Bendrasis euro zonos vidaus produktas antrąjį šių metų ketvirtį, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, išliko nepasikeitęs, o tai silpnesnis rezultatas, negu tikėtasi. ECB prognozuoja, kad metinis euro zonos augimas šiemet sieks 0,9 proc., kitąmet – 1,6 proc., o 2016-aisiais – 1,9 proc.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą