Ieva rašo scenarijus, jos fotografijos buvo eksponuotos Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Telšių galerijose. Trumpametražiai filmukai rodyti Vilniaus KultFlux kultūros platformoje, "Forum Cinemas" kino teatre bei klube "Woo" festivalio "Kino pavasaris" metu. Merginos mintys trykšta tarsi šaltinėlis, ir man labai patiko, kad jis neužterštas cinizmo, arogancijos ar jaunatviško skepsio apnašomis. Klausinėju Ievą, kas ją daro tokią, kokia yra.
Šiais metais baigsite mokyklą. Nekantraujate ištrūkti?
Žinoma, juk tokio amžiaus žmonės vis ko nors nekantrauja. Aš skubu šį pasaulį rieškutėmis semti. Štai po mokyklos baigimo semsiu mokslus Anglijoje. Tikiuosi ir pakeliauti, laimės ar stebuklų paieškoti, savęs daugiau atrasti. Svajonės didelės, spalvotos ir linkusios pildytis, jei stipriai svajojama bei dirbama.
 |
| Dieviškasis etiketas |
Nesitikiu, kad ten kitur viskas rožėmis klota, bet visgi smalsu, norisi save išbandyti. Po Europą išsisklaidę draugai pasakoja apie nuostabias studijas, smagų, bet kartu ir sunkų studentišką gyvenimą, keistus kitataučių įpročius, didelę konkurenciją ir daug galimybių. Nemanau, kad blogai, jog žmonės išvažiuoja mokslų krimsti svetur, svarbu, kad po to parvežtų ką nors Tėvynei arba gražiai apie ją pasakotų pasauliui.
Save vadinate maksimaliste ir idealiste.
Maksimalizmas man tarsi Ikaro skrydis į saulę, norėjimas pranokti savo galimybes. Saulė - kaip naivus tikslas savo darbais pagražinti pasaulį. O idealizmas - tai vėlgi to naivumo pilna galva, tikėjimas amžinomis idėjomis, ta tikra šekspyriška meile, ir ta kitokia - kiekvienam individualia meile gyvenimui.
Tai bandymas pasiekti taip aukštai, kiek gali įžiūrėti, bandymas prisiliesti prie tobulybės. Dar tik mokausi ir šviečia tolimas kelias. Labai norėčiau sukurti filmą ar kelis, tokius labai įkvepiančius ir provokuojančius minčių lietų.
Mano istorijos mokytojas gražiai pasakė: "Niekas taip nesvaigina žmogaus kaip idėja." Juk idėjos šildo iš vidaus, o ne pinigai. Nežinau, ar visi jauni žmonės tokie, pažįstu ir kitokių. Ir gerai, juk visokių reikia.
Frederikas Felinis sakė, kad pamišėlis - tai individualistas. Normalumas yra kęsti tai, kas nepakenčiama. Su kokiais reiškiniais, žmonių elgesiu ir savybėmis negalite ir nenorite susitaikyti?
 |
| Degtukas |
Teisingai pasakyta. Man patinka tie pamišėliai individualistai, įdomu su jais kalbėti, pasijauti, lyg būtum kitą pasaulį atradęs. Gražu, kai žmogus laiko savo gyvenimą ir mintis kūriniu, o ne reprodukcija.
Būna, kad pavargstu nuo mokyklos, nuo pareigų, tų visokių rašymo struktūrų, teisingų atsakymų, tuomet pabambu, pasipiktinu, kad taip tik vidutinybe tapti galima, bet, žinoma, pasireikšti galima ir kitur. Gi reikia sistemą perprasti, kad galėčiau joje gyventi, o "išprotėti" dar spėsiu ateity.
Man nepatinka, kai žmonės aiškina, kad yra būtent taip, ir ne kitaip; jiems nepatinka, kad aš visokias nesąmones šneku ir su jų tiesomis nesutinku. Vienam sąmonė, kitam nesąmonė, ir nėra čia ko pykti.
Kas buvo pirmiau: rašymas, fotografija? Kokio malonumo tai suteikia?
Kad net nežinau. Rašinėti pradėjau dar darželyje - eilėraštukus apie jūrą, žvaigždes, tėtį ir mamą. Nuo mažens labai mylėjau knygas ir pati norėjau rašyti. Labai stiprus jausmas užplūsta, kai vaizduotėje gimsta istorija, personažai, jų pokalbiai, kai pasitiki ja ir nusistebi pamatęs, kur istorija tave nuvedė, kokį pasaulėlį sukūrė.
Fotografija susidomėjau vėliau. Pamatydavau ką nors gražaus - bandydavau parodyti, o kiti nesuprasdavo, ką rodau, tai nufotografuodavau, ir viskas būdavo aišku.
Nuotraukos man - akimirkų kaupimas. Paskui pradėjau mokytis jas režisuoti, dėlioti kompoziciją, provokuoti fotografuojamų žmonių jausmus, kurti vieno kadro istorijas, personažus. Manau, per kūrybą pažįstu save, pasaulį ir savo ryšį su juo.
Kokius scenarijus parašėte?
Pradėjau juos rašyti su draugų kompanija, kai nutarėme dalyvauti festivalio "Kino pavasaris" projekte "Kino knyga", ir net gavom apdovanojimą už geriausią scenarijaus interpretaciją. Tiesa, pats filmukas buvo pirmas prisvilęs blynas, bet tai buvo labai smagi patirtis. Dalyvavau komerciniame projekte "Ežio inkubatorius", ten ir dar keliose dirbtuvėse vėl parašiau kelis scenarijus trumpametražiams filmukams. Neseniai baigiau rašyti scenarijų "Lietuviška pasaka", tik šis jau anglų kalba, mat bus skirtas stojimui į universitetą.
 |
| Ofelija Žiuli |
 |
| Laumė |
Rašydama eksperimentuoju, bandau atrasti artimas temas, nevengiu pasakų elementų, mitologijos, keistų personažų, siurrealistinių kadrų ir sapnų motyvų. Nesiseka man nei realistiškai piešti, nei istorijų kurti. Bet tikiu, kad istorijas, paliečiančias žmogaus mintis, dovanojančias dvasinį pasitenkinimą galima, pasakoti ir "sustebuklintai", kaip antai pasakoja prancūzų režisierius Jean-Pierre Jeunet savo jaudinančiuose filmuose "Ilgos sužadėtuvės" ar "Amelija iš Monmartro".
Menininkai siekia išsiskirti. Vienas pasakė: nenorėčiau būti baobabu baobabų giraitėje; verčiau jau būsiu krapu.
Tikrai nežinau, ar kuo nors išsiskiriu. Na, žinoma, krapu būti geriau, juk baobabus net Mažasis Princas išrauti norėjo.
Vaidinate teatre?
Taip, "Aušros" teatre. Patiko ten jaunimas, Mindaugas Valiukas, kuris yra absoliučiai mano mėgstamiausias režisierius.
Įvairius teatro būrelius lankiau nuo darželio ir beveik be pertraukų. Deja, aktorė iš manęs - nieko gero, bet labai myliu vien spektaklio kūrimo procesą, stebėti režisieriaus darbą, gilintis į scenarijų, jį interpretuoti. Šiuo metu rečiau ten lankausi, nes užgriuvo mokslai ir ruošimasis egzaminams. Bet kai randu laiko, važiuoju su džiaugsmu.
Rinksitės režisieriaus kūrybinių kančių golgotas.
Taip. Man kinas - tai galimybė neįmanomą paversti įmanoma. Noriu žmonėms kurti "jausmų kokteilius", kurie maloniai pažadintų vaizduotę, sujaudintų, įkvėptų, priverstų susimąstyti.
Ilgai blaškiausi tarp fotografijos, piešimo, rašymo, teatro, ir tuomet radau kiną, kuriame susijungia visi menai. Mane žavi tas chaotiškas veiksmas filmavimo aikštelėje, vaizduotės realizavimas, kūrybinis procesas. Viso to dar mokausi, ieškau savo nišos. Filmuoju vaidybinius, eksperimentinius, dokumentinius filmukus, noriu susipažinti su visomis kino formomis.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą