Kokios vaikystės svajonės atginė į šią mokyklą?
Vaikystėje siūdavau drabužėlius barbėms, o mokykloje jau ir veldavau iš vilnos rankines, pirštines, šalikus, puošdavau juos šilku ir gėlytėmis... Ir savo drabužius atnaujindavau. Dalyvaudavau technologijų olimpiadose. Iš pradžių norėjau būti kineziterapeutė, bet dabar savo ateitį sieju su dizainu. Pirma reikia išmokti siūti, o tada galvoti apie modeliavimą. Šiemet baigusi siuvimą, toliau šioje mokykloje pusantrų metų mokysiuosi sukirpimo, nes kai ieškojau kur atlikti praktiką, įsitikinau, jog labai reikalingi sukirpėjai.
Kaip įsivaizduojate savo ateitį?
Yra daug minčių... Svajoju studijuoti Vilniaus dizaino kolegijoje, o kai gausiu diplomą, norėčiau studijas pratęsti mados sostinėje Milane, turiu ten giminių. Kol prasidės studijos, pabandysiu sukurti versliuką šią vasarą Palangoje - aprenčiau moteris puošniomis senovinėmis pūstomis sukniomis. Kai buvau užsienyje, mačiau, kad populiaru taip išsipuošus nusifotografuoti...
Noriu įstoti į dailės mokyklą arba pasimokyti piešimo privačiai. Piešiu vasarą paplūdimyje arba kai nėra ką veikti. Lankausi madų pristatymuose, su mokyklos draugais važiavome į Vilnių, į dizainerio Vasiljevo senovinių puošnių drabužių parodą. Daug fotografavau ir dabar turiu daug idėjų savo verslui.
Koks lietuvis dizaineris jums patinka?
Neturiu kokio nors guru, tiesiog jeigu patinka drabužis, juo žaviuosi, o jeigu ne - nepeikiu, nes kiekvieno fantazija skirtinga.
Kuo domitės po pamokų?
Esu mokinių tarybos narė, laikinai buvau išrinkta prezidente, dabar esu jos vyriausioji padėjėja. Dalyvaujame įvairiuose projektuose, vienas įdomesnių - diskutuojame su bendraamžiais apie problemas šeimose: smurtą, patyčias, girtavimą. Analizuojame situacijas, svarstome, kaip mokyklose būtų galima išspręsti šias problemas, kad vaikai susilauktų pagalbos iš bendraamžių ir suaugusiųjų. Dažnai tiesiog stinga informacijos, į ką skriaudžiami šeimose vaikai galėtų kreiptis.
Mūsų mokykla yra Lietuvos inovatyvių profesinio rengimo įstaigų asociacijos narė, tad praėjusią vasarą su būreliu bendraamžių, lydimi mokytojos, vykome į kūrybinę stovyklą netoli Vilniaus, Dieveniškėse. Ten vyko paskaitos apie profesijos ypatumus atskirose sekcijose, tarkime, autošaltkalvių, vairuotojų, siuvėjų, taip pat praktiniai amato mokymai ir žaidimai. Į stovyklą atvyko bendraamžiai iš šalies profesinių mokyklų, su jais buvo įdomu pasikeisti patirtimi ir idėjomis. Už kelionę ir mokymus išlaidas padengė mūsų mokykla, o apgyvendino ir maitino Dieveniškių technologijų ir verslo mokyklos kolegos.
Kas jums daro daugiausiai įtakos gyvenime?
Man labai padeda šeimos palaikymas. Joje visi - darbininkai, tad labai nori, kad ko nors pasiekčiau gyvenime.
Kurias savo savybes norėtumėte patobulinti?
Turiu scenos baimę. Sunku išeiti prieš auditoriją ir išdrožti kalbą. Norėčiau išsiugdyti daugiau pasitikėjimo savimi.
Ką pasakytumėte apie bendraamžius?
Mes, antrakursiai, jau susistygavę, vieni kitiems padedame. Pavyzdžiui, bendramokslės viena kitą apkerpa, padaro manikiūrą, makiažą. Savaitgalį dalyvavau vestuvėse, tai trečiakursė padarė šukuoseną - daug pigiau nei kirpykloje.
O ką prikištumėte mokytojams?
Net netikėjau, kad būna tokių šaunių mokytojų, jie bendrauja su mumis kaip su lygiais. Pasikalbame ir po pamokų. Auklėtoja išklauso, pataria.
Kokias žmogaus savybes labiausiai vertinate?
Draugiškumą ir pasitikėjimą, polinkį globoti silpnesnius.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą