Rokas Žemaitis: "Lietuvoje astronomams nėra perspektyvų"

Moksleivių fizikos darbų konferencija yra tradicinė ir šiemet buvo surengta jau ketvirtą kartą. Kaip sekėsi, kokie laimėjimai ir įspūdžiai?

Šis renginys nėra konkursinis, visi dalyviai be išimties buvo apdovanoti diplomais ir medaliais. Apie 20 įvairių Klaipėdos mokyklų mokinių (daugiausiai dalyvavo iš Jūreivystės mokyklos) po vieną, poromis ir grupėmis pristatė savo projektus. Pristatymai vienu metu vyko dviejose patalpose pagal tematiką: eksperimentinę ir tiriamąją. Mano sritis buvo eksperimentinė.

Tokioje konferencijoje dalyvavau pirmą kartą, buvo labai įdomu. Savo projektus pristatė ir Kauno technologijos universiteto studentai.

Koks šios konferencijos tikslas?

Manau, pasidžiaugti tuo, kad ir Klaipėdoje yra protingų mokinių... - šypsosi.

Kodėl pasirinkote fiziką?

Dar 10 klasėje abejojau dėl savo pasirinkimo, bet Moksleivių saviraiškos centre pradėjęs lankyti fizikų būrelį ir įstojęs į NMA, galutinai apsisprendžiau.

Kas pastūmėjo?

Apsispręsti padėjo mano senelis. Jis yra inžinierius.

Ar toks tiksliukas ir moksliukas kaip jūs turi ką nors bendra su pramogomis, siautėjimu su draugais, menine saviraiška..?

Be abejo, - juokiasi. - Aš septynerius metus lankiau "Yamahos" muzikos mokyklą, grojau klavišiniais, dabar mokausi groti gitara. Mėgstu fotografuoti. Ir su draugais prisibendrauju.

Ar nenuobodu Klaipėdoje jūsų amžiaus jaunimui?

Man ir mano draugams tikrai nenuobodu. Iš tikrųjų tai reikia pačiam susigalvoti, ką veikti. Yra senamiestis, yra jūra, tas pats visiems žinomas prekybos ir pramogų centras...

O kas nors originalesnio?

Galima sėst ant dviračio ir važiuoti į Girulius.

Kur ir ką žadate studijuoti?

Kembridže arba Oksforde, jei pasiseks, studijuosiu astrofiziką, astronomiją.

Ar po studijų grįšite į Lietuvą?

Lietuvoje astronomams nėra perspektyvų. Turime vienintelę Molėtų observatoriją, bet tai per mažos galimybės...

Kur ketinate gyventi ir dirbti pabaigęs mokslus?

Svajoju apie Norvegiją. Dėl gamtos grožio ir dėl ekonominių sumetimų.

Ar turite nusižiūrėjęs konkrečią įstaigą, kurioje norėtumėte dirbti Norvegijoje?

Šiuo metu ne, tikiuosi tuo pasidomėti studijuodamas.

Ar turite kokią nors grandiozinę gyvenimo svajonę?

Nors ir esu labiau fizikas teoretikas, svajoju sukurti kokį nors išradimą, kuris kardinaliai pakeistų žmonių gyvenimą.

Klausimas pusiau juokais. Sakėte, kad sustiprintai mokotės anglų ir vokiečių. Po fizikų konferencijos švieslentėje įsižiebė užrašas: "Ačių už dėmesį" ("ačiū" - su nosine). Ar fizikai užsienio kalbą moka geriau nei lietuvių?

Na, dauguma fizikų yra išsiblaškę, tad dažnai pasitaiko tokių klaidų. Mes geriau orientuojamės tarp skaičių, o su raidėmis gali būti sunkiau... - juokiasi.

Rokai, kaip jūs manote, ar šitaip emigruojant jaunimui iš šalies, lietuvių tauta išliks?

Daug jaunimo išvažiuoja studijuoti užsienyje, bet dalis, baigę mokslus, grįžta į Lietuvą (žinoma, jei tai leidžia jų specialybė). Manau, kad visa Lietuvos inteligentija tikrai neišnyks, nes visada bus čia gyvenančių išsilavinusių žmonių.

Ką atsakytumėte apkaltintas nepatriotiškumu?

Geriau jau lietuvis tegu užsienyje savo darbais garsina Lietuvos vardą, negu gyvena Lietuvoje arti skurdo ribos.

Rokas Žemaitis pristato vandens raketą. (Moksleivių saviraiškos centro nuotraukos)

Kristina Čukalina iš Vytauto Didžiojo gimnazijos rodo savo sukurtą saulės krosnelę.

ŠALDYMAS skystu azotu. KTU studentai demonstruoja, kaip bananas tampa kietas tarsi akmuo.	BANDYMAS su slėgiu.

JŪREIVYSTĖS mokyklos atstovas rodo eksperimentinį projektą su šviesa.	VAIKAI atrado fiziką saulėlydyje, iš bulvių ir citrinų išmoko pasigaminti elektros energiją, panaudoję saulės energiją išsivirti arbatos.

Živilė Rutkūnienė, KTU Fundamentaliųjų mokslų fakulteto prodekanė

Dar prieš išvykdama į konferenciją, gavusi jos programą, buvau nustebinta dalyvių ir pranešimų gausos: tiek daug moksleivių domisi fizika! Pranešimų pavadinimai intrigavo: bus ne tik teoriniai darbai, bet ir realūs eksperimentai.
Konferencija pavyko puikiai. Žinoma, dalyviai jaudinosi, bet jų akyse švietė smalsumo ir žinių troškimo liepsnelės. Vaikai atrado fiziką saulėlydyje, iš bulvių ir citrinų išmoko pasigaminti elektros energiją, panaudoję saulės energiją išsivirti arbatos. Turbūt nedaugelis suaugusiųjų žino, kokiu tikslumu kregždutės atspėja lietų, kaip mėnulio fazės veikia augalų augimą. O šie vaikai savo iškeltas hipotezes moka pateikti ir jas įrodyti, pagrįsdami fizikos dėsniais. Mokslo pradžia ir yra stebėjimas, klausimo suformulavimas, hipotezės iškėlimas ir jos įrodymas. Net ir fundamentalus visuotinės traukos dėsnis buvo atrastas nukritus obuoliui ant Niutono galvos. Tikiuosi, kad tos smalsumo ir žinių troškimo liepsnelės jų akyse neužges. O tada Lietuva tikrai turės Nobelio premijos laureatą fizikos srityje. Ir noriu nuoširdžiai padėkoti mokytojams, kurie paskatino moksleivius ieškoti fizikos ne mokslinėse laboratorijose, o aplink mus, nes fizika mus lydi kiekviename žingsnyje. Ačiū jiems!