Apie seną "Volgą" ir bylinėjimąsi su Valstybės kontrole

Apie seną "Volgą" ir bylinėjimąsi su Valstybės kontrole

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą, pasakojantį, kaip kūrėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiemet birželio 3 d. švęsianti savo veiklos 25 metų sukaktį, kaip keitėsi pats uostas. Šį kartą kalbinome ilgametį Uosto direkcijos vadovą Valentiną Greičiūną, kuriam teko nemenkas šios institucijos kūrimo darbas.

Valentinas Greičiūnas Uosto direkcijos vadovo pareigas ėjo daugiau kaip 7 metus nuo 1992-ųjų.

"Nuoguose" kabinetuose

"Pradžių pradžia nebuvo rožėmis klota", - prisimena V. Greičiūnas. 1992-ųjų vasarį Lietuvos jūrų uosto direkcija neturėjo nei savo buhalterijos, nei kabineto, nei mašinos - nieko. Atlyginimus mokėjo Susisiekimo ministerija. Laikinai direkcijos vadovas glaudėsi Klaipėdos prekybos valdybos pastato 4 aukšte, vėliau buvo leista direkcijai kurtis antrame aukšte. Ten buvo tušti kabinetai - be stalų, be telefonų, netgi be rozečių, pasak V. Greičiūno, "nuogi". Vandentiekio vadas Kęstutis Tuminas pardavė spintų. Prekybos uostas paskolino mašiną jas parsivežti. Taip ir sukosi.

Pirma transporto priemonė - ministerijos perduota sena "Volga". Kol su ja V. Greičiūnas grįžo į Klaipėdą, 4 kartus buvo nuleistos padangos. Ministerija skyrė pusę vairuotojo etato. Tik praėjus daugiau kaip metams, direkcija nusipirko autobusiuką.

"Nuoguose" kabinetuose kūrėsi 7 žmonių komanda. Balandį atvyko Europos Sąjungos konsultantai. Kadangi kabinetai nebuvo šildomi, užsieniečiai sėdėjo su kailiniais.

Po kurio laiko Uosto direkcija gavo 4 kabinetus tuomet gražiame AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" pastate. "Laivininkystė" davė ir baldų. Vienas kabinetas - direktoriui su sekretore už pertvaros, du - konsultantams, o ketvirtas - likusiems darbuotojams. Beje, V. Greičiūnas, be konsultantų, dar turėjo ir patarėją britą, atvykusį iš Londono.

Konsultantų manymu, pirmos svarbos dalykai, sukūrus vieną bendrą uostą ir jo valdymo struktūrą, turėjo būti uosto įplaukos vartų rekonstrukcija ir konteinerių terminalo statyba. Ta linkme ir buvo einama. Pasaulio bankas skyrė paskolą uosto įplaukos vartų rekonstrukcijai, o Europos vystymo ir rekonstrukcijos bankas - konteinerių terminalui.

Skausmingiausias dalykas - rinkliavos

Tais laikais, pasak V. Greičiūno, buvo trys uosto kapitonai: ne tik prekybos ir žvejybos uostai, bet ir Vakarų laivų remonto įmonė turėjo savo kapitoną bei savo akvatoriją Malkų įlankoje.

Uosto kompanijos turėjo savo krantinių numeraciją, kuriant vieną uostą reikėjo visas krantines sunumeruoti iš naujo. Kai kurios kompanijos pačios rinko rinkliavas iš atplaukiančių laivų. Pasak V. Greičiūno, skausmingiausias dalykas buvo rinkliavų perėmimas į direkcijos rankas. Pavyzdžiui, 50 proc. Jūrų prekybos uosto pajamų sudarė rinkliavos.

VADOVAS. Valentinas Greičiūnas Uosto direkcijai vadovavo beveik 7,5 metų.

1993 metais direkcija inicijavo Vyriausybės nutarimą sujungti Uosto direkciją ir Uosto kapitono valdybą į vieną struktūrą. Jį priėmus, Uosto direkcija tapo kur kas solidesn4 institucija.

Išgelbėjo uosto įstatymas

Vadovaudamasi Vyriausybės nutarimu, kad visos pajamos, gaunamos iš rinkliavų ir žemės nuomos, yra neapmokestinamos, direkcija nemokėjo mokesčių valstybei. Prie to "prisikabino" Valstybės kontrolė ir padavė direkciją į teismą. Direkcijai buvo priskaičiuotas didesnis nei 8 mln. litų ieškinys. Prasidėjo teisminiai procesai. Galų gale buvo kreiptasi net į Konstitucinį Teismą.

Tačiau šią Vyriausybės nuostatą įtvirtino 1996 metais Seimo priimtas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas, patvirtinęs ir šiandien veikiančią uosto struktūrą. Rinkliavų neapmokestinimą įtvirtino ir vėliau priimti mokesčius reguliuojantys įstatymai.

Tada baigėsi ir bylinėjimasis, trukęs 3,5 metų. Beje, Valstybės kontrolės įstatyme buvo parašyta, kad 30 proc. nuo išieškotos nesumokėtų mokesčių sumos skiriama premijoms darbuotojams išmokėti.

Sukurta galimybė vystytis

"Esu įsitikinęs 100 proc., kad gerai padarėme, jog įkūrėme valstybinį, o ne municipalinį uostą. Manau, kad šiandieninio Klaipėdos uosto sėkmei ir galimybei vystytis įtakos turėjo tai, kad tada mums pavyko įtikinti Vyriausybę, Seimą priimti normatyvinius dokumentus, sutvirtintus uosto ir mokestiniais įstatymais, ir gautos pajamos už žemės nuomą ir uosto rinkliavas yra paliekamos uosto eksploatacijai ir vystymui. Džiaugiuosi, kad ir šiandieninė Uosto vadovybė, ir generalinis direktorius Arvydas Vaitkus supranta, kad sąlygos didinti uosto galimybę priimti didesnio tonažo laivus turi būti sudarytos dabar, o ne po kelerių metų.

Visada palaikėme gana gerus santykius su miesto Savivaldybe. Ir šiandien Uosto direkcijos ir Savivaldybės santykiai yra gana geri. Tai ir A. Vaitkaus, ir mero Vytauto Grubliausko nuopelnas", - kalbėjo V. Greičiūnas.

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder