"Bega" atveria naujas krovos galimybes

Šiuo metu kompanijos nuomojamoje teritorijoje, kuri iki šiol nebuvo pritaikyta uostinei veiklai, prie pabaigos artėja vieno stambiausių objektų ne tik Klaipėdos uoste, bet ir visoje Vakarų Lietuvoje, statybos.

Jau netrukus po stogu atsidurs beveik penkioms futbolo aikštėms prilygstantis plotas, skirtas sandėliuoti birius žemės ūkio produktus. Šalia iškils geležinkelio vagonų iškrovimo ir pakrovimo stotis, bus nutiestos papildomos geležinkelio atšakos bei automobilių keliai, o krantines ir sandėlius sujungs iš viso 2,5 kilometro ilgio transporterių galerijos, kuriomis, kitaip nei kituose panašiuose terminaluose, kroviniai judės ne tik iš sandėlių ar vagonų į laivus, bet ir atvirkščiai - iš laivų į sandėlius ar geležinkelio vagonus.

Prie išgilintų krantinių bus galima švartuoti iki 13 metrų grimzlės PANAMAX tipo laivus, kurie vienu reisu galės išgabenti ar atgabenti dideles partijas - iki 70 tūkst. tonų - birių krovinių.

Naujojo KJKK "Bega" žemės ūkio produktų terminalo pajėgumas sieks daugiau nei 2 mln. tonų per metus.

Nauji rinkų poreikiai

Lietuvoje kasmet išauginama apie 3-4 mln. tonų grūdų, iš kurių apie 2 mln. tonų suvartojama vidaus rinkoje, o didelė dalis likusio kiekio eksportuojama į Vakarų rinkas per Klaipėdos uostą.

Statistikos departamento duomenimis, 2009 metais Lietuvoje išauginta 3,8 mln. tonų grūdų, iš kurių 1,3 mln. tonų eksportuota per Klaipėdos uostą. 2010 metais grūdinių augalų derlius buvo prastesnis, siekė apie 2,8 mln. tonų, tad ir eksportas per uostą buvo mažesnis - apie 972 tūkst. tonų.

Žemės ūkio ministerija prognozuoja, kad šiemet grūdų derlius bus apie 3 mln. tonų, taigi Klaipėdos uostas gali tikėtis apie 1 mln. tonų šių krovinių.

Esama Klaipėdos uosto žemės ūkio produkcijos krovos pajėgumas teoriškai patenkina tokius poreikius ir jos nebereikia gabenti per Latvijos uostus, kaip buvo daroma anksčiau. Tačiau reikia įvertinti sezoniškumą, mat visas eksportui skirtas lietuviškų grūdų kiekis į užsienio rinkas išgabenamas per kelis mėnesius, o ne pasiskirsto per visus metus, t. y. terminaluose susidaro karštas periodas, kai reikia dirbti maksimaliu apkrovimu. Be to, prie minėto grūdų kiekio dar reikėtų pridėti ir per uostą kraunamus pašarus, įvairias maistines išspaudas, rupinius ir kt., kurių, bendrai paėmus, pernai eksportuota apie 300 tūkst. tonų. Todėl šie pajėgumai, o kartu ir uosto terminalų universalumas, galimybės yra plečiami.

Juo labiau kad šalia dar yra ir didelės kaimyninės rinkos, patenkančios tarp didžiausių grūdų eksportuotojų pasaulyje. Viena jų - Rusija, kaip tik nuo šių metų liepos 1 d. po metų pertraukos dėl geresnio derliaus atnaujinusi grūdų eksportą, kuris, nors ir sumenkęs, ekspertų vertinimu, ilgainiui turi potencialą ne tik pasiekti ankstesnį lygį, t.y. apie 20 mln. tonų per metus, bet ir dar augti. Mat pastaruoju metu Rusija statosi daugiau saugyklų, leisiančių išsaugoti didesnius derliaus kiekius.

Informacija

Ne ką mažesnį potencialą turi ir Kazachstano ar Ukrainos grūdų eksportas. Oficialių šaltinių duomenimis, per sezoną Kazachstane išauginama apie 15-20 mln. tonų grūdų, iš kurių apie pusę yra parduodama užsienio rinkose. Ukrainoje, kuri šį pavasarį taip pat atšaukė dėl prasto 2010-ųjų derliaus įvestus eksporto apribojimus, per sezoną išauginama 45-50 mln. tonų grūdų, o vidaus vartojimas sudaro apie 26-27 mln. tonų.

Kita vertus, rinkose egzistuoja ir kitos žemės ūkio produkcijos, ne tik jos eksporto, tranzito, bet ir importo ar paskirstymo poreikiai.

Siekis - universalumas

Pasak kompanijos "Bega" generalinio direktoriaus Aloyzo Kuzmarskio, imantis statyti naująjį terminalą, buvo atsižvelgta į naujas rinkos galimybes bei poreikius, todėl jis iš esmės skiriasi nuo kitų žemės ūkio produkcijos krovos terminalų Klaipėdos uoste ir bus vienintelis toks universalumo atžvilgiu.

Esminiai jo pranašumai, palyginti su kaimynais, yra tai, kad terminalo krovos įranga pritaikyta ne tik eksportui, bet ir importui. Be to, saugykloms pasirinkti ne silosai, o universalūs sandėliai, kurie leis apdoroti ne tik gerai byrančius grūdus, bet kur kas platesnį žemės ūkio produkcijos spektrą - išspaudas, rupinius ir kt.

Terminalo sandėliavimo plotas siekia 18 tūkst. kv. metrų, vienu metu sandėliuose galės būti saugoma per 120 tūkst. tonų (160 tūkst. kubinių metrų) produkcijos.

Bendrą KJKK "Bega" birių krovinių, įskaitant ir trąšas bei mineralines medžiagas, sandėlių talpą naujasis terminalas padidins iki 520 tūkst. tonų (palyginimui - 2010 m. visame Klaipėdos uoste birių krovinių terminalų talpa siekė 566 tūkst. t.), o vien tik žemės ūkio produktams skirti "Begos" sandėliai sudarys beveik du trečdalius viso Klaipėdos uosto tokio tipo krovinių talpyklų.

Beje, du sujungti naujojo terminalo sandėliai yra suskirstyti į aštuonias atskiras sekcijas, kurios leis po vienu stogu saugiai sandėliuoti skirtingą produkciją ar skirtingų klientų krovinius, o technologinė terminalo dalis krovinių judėjimą užtikrins pagal įvairias technologines schemas.

Kroviniai judės su juostinių transporterių pagalba. Jie sumontuoti tiek po sandėliais bei geležinkelio iškrovimo postu (eksportui), tiek sandėlių viršuje (importui) bei, žinoma, jungs sandėlius su krantinėmis, kuriose stovės mobilus 1200 tonų per valandą našumo krautuvas bei 120 tonų keliamosios galios kranas.

Esant poreikiui, pavyzdžiui, paskirstant didelėmis partijomis atgabentą krovinį į mažesnius laivus, bus galima krauti ir tiesiai iš laivo į laivą, jiems stovint prie šiuo metu Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu statomo pirso - krantinių Nr. 66A ir 67A. Gylis prie šių krantinių sieks 14 metrų, o tai leis patenkinti krovinių siuntėjų poreikį, taupant transportavimo kaštus, gabenti kuo didesniais kiekiais, mat prie pirso galės švartuotis iki 13 metrų grimzlės, iki 70 tūkst. tonų dedveito PANAMAX tipo laivai. Birių produktų krovai bus pritaikytos ir rekonstruotos 66-67 krantinės.

Atsižvelgiant į krovos įrangos našumus, suprojektuoti atitinkamo galingumo oro valymo įrenginiai. Iš viso kelios dešimtys oro filtrų bus sumontuota kiekviename taške, kur byrės krovinys, - transporterių perpylimo vietose, bunkeriuose ir kt. Jie apsaugos aplinką nuo galimo dulkėtumo ir užkirs kelią taršai. Iš viso vien į aplinkosaugines priemones statydama terminalą kompanija "Bega" investuoja per 2 milijonus litų.

Terminalas bus aprūpintas ir kitomis moderniomis technologijomis, tokiomis kaip krovinio temperatūros monitoringo įranga, kuri leis užtikrinti birios žemės ūkio produkcijos sandėliavimą tik tam tinkamomis sąlygomis, taip pat - krovinių apskaitos priemonėmis, kurių rodmenys bus tinkami komerciniams atsiskaitymams, etc.

Idėjos - "Begos" specialistų

"Bega" pirmoji Klaipėdos uoste dar 1998 metais pradėjo eksploatuoti ir iki šiol naudoja žemės ūkio produktų krovos terminalą, kurio metinis pajėgumas siekia apie 0,5 mln. tonų per metus. Tačiau jo galimybės ilgainiui nebepatenkino poreikių, todėl kompanija nusprendė ženkliai padidinti iki šiol turėtus žemės ūkio produkcijos krovos pajėgumus.

Naujo universalaus žemės ūkio produkcijos terminalo statyba, pasak generalinio direktoriaus A. Kuzmarskio, apskritai žymi naujos uosto komplekso išvystymo ir investicijų programos, numatytos iki 2015 metų bei apimančios ne tik šio terminalo, bet ir kitų birių produktų, trąšų krovos pajėgumų didinimą, įgyvendinimo pradžią.

Ši investicijų programa įgyvendinama 13 ha teritorijoje, iki šiol neįsisavintoje ir nepritaikytoje uosto reikmėms. Vien jos paruošimas naujoms statyboms griaunant senus pastatus, iškeliant senus tinklus ir kt. per keletą metų kompanijai "Bega" jau kainavo apie 25 mln. litų.

Idėjos terminalo projekto sprendiniams buvo generuojamos kompanijos viduje. "Begos" specialistai suformulavo technines užduotis ir atskirus sprendinius tiek statiniui, tiek technologinei daliai ir skelbė tarptautinius konkursus tų užduočių vykdytojams parinkti. Po konkursų sandėlius patikėta projektuoti uostamiesčio bendrovei "Restitas", o krovos įrangos tiekėjais pasirinkta švedų kompanija "Cargotec".

Pavyzdžiui, sandėliai statomi pagal unikalią technologiją, pagal kurią sienos sutvirtintos ne kontraforsais, kuriuos įprasta naudoti statant panašius statinius, o metalinėmis templėmis. Tai leido sumažinti tiek užstatymo plotą, tiek ir kaštus.

Statybos bei montavimo darbų "Bega" taip pat nepaleido iš savo rankų. Kompanija pati yra generalinė projekto įgyvendinimo rangovė, o tik atskiroms jo dalims samdo specializuotus rangovus: bendroves "Klaipėdos monolitas", "Šilutės polderiai", "Kavesta", "Litana", "Ruukki Lietuva", "Jūrės medis", "Inkomsta", "Primeks" ir kt.

Į terminalą, be jau įdėtų pinigų į teritorijos paruošimą, "Bega" investuos apie 45 mln. litų, dar 15 mln. litų kainuos kelių, geležinkelio atšakų ir komunikacinių tinklų tiesimas.

Tam, kad Klaipėdos uoste atsirastų naujas terminalas ir papildomi krovos pajėgumai, pastangas bei lėšas deda ir Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, su kuria krovos kompanija sėkmingai bendradarbiauja uosto plėtros klausimais. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos užsakymu vyksta "Begos" nuomojamų krantinių Nr. 66-67 rekonstrukcija su jų pratęsimu - pirso (krantinių Nr. 66A-67A) statyba. Šiuos darbus atlieka direkcijos skelbtą konkursą laimėjusi kompanija "Josef Möbius Bau-Aktiengesellschalf", už juos paprašiusi 51,9 mln. Lt.