Dalia Grybauskaitė tapo krikštamote

Pasak HHI vadovo Jai-Seon Lee, tai pirmas kartas kai šioje didžiausioje pasaulio laivų gamykloje laivą krikštija kurios nors šalies vadovas.

“Istorinė diena“

Laivas su išdujinimo įranga (FSRU) į vandenį buvo nuleistas dar pernai gegužės pradžioje. Savo eiga į jūrą bandymams jis buvo išplaukęs sausio 22-ąją. Ten jis buvo bandomas beveik savaitę.  Tada konstatuota, jog po šio pirmojo reiso laivas gali saugiai plaukioti sava eiga.

"Nepriklausomybė", kurios korpuso plieno pjovimo darbai buvo pradėti 2012-ųjų rugsėjį, į Klaipėdos uostą turėtų atplaukti šių metų antroje pusėje. Ją "Klaipėdos nafta" iš konkursą laimėjusios Norvegijos bendrovės "Höegh LNG" nuomosis 10 metų, o paskui galės išsipirkti už simbolinė vertę.

„Lietuvos valstybės ir „Klaipėdos naftos“ ryžtas įgyvendinti nepriklausomos energetikos politiką daro didžiulį įspūdį“, - ceremonijos metu sakė vienas iš "Höegh LNG" savininkų Leifas Hoegas (Leif Hoegh).

„Esame nepriklausomi jau beveik 24 metus, tačiau energetinės nepriklausomybės dar neturime. Tikiu, kad šis SGD terminalas dirbs net tik Lietuvai, bet ir visoms Baltijos valstybėms, nes pajėgumo tam užteks. Šiandien yra istorinė diena. Paskutinis postūmis į visišką energetinę Lietuvos nepriklausomybę“, - sakė D. Grybauskaitė, kartu padėkojusi ir visiems AB „Klaipėdos nafta“ žmonėms, kurie dirba prie SGD terminalo projekto.

„Klaipėdos naftos“ generalinis direktorius Rokas Masiulis savo ruožtu pabrėžė, jog ši ceremonija buvo ilgai lauktas momentas.

„Laivo pavadinimas rodo jo svarbą mūsų šaliai. Vienas laivas gali pakeisti visos šalies energetinį likimą. Turėjome užduoti pastatyti pirmąjį Baltijos šalyse SGD terminalą neturėdami jokios patirties. Tačiau tai tapo įmanoma, nes dirbome su tokiais patikimais partneriais kaip „Hoegh LNG“ ir „Hyundai Heavy Industries“. Sakoma, kad minutės yra ilgos, o metai trumpi. Dabar galiu tikrai pasakyti, kad nė vienas minutė iki šiol vykdant šį projektą nebuvo išsvaistyta.  Tačiau dar nėra laiko ilsėtis, turime likti susikaupę iki galo“, - sakė R. Masiulis.

Pasak jo, dabar didžiausi darbai Klaipėdoje – terminalo ir dujotiekio statyba. Jų darbai esą vyksta pagal grafiką.

Krantinės operatorius „Klaipėdos nafta“ pradės samdyti jau šiais metais. Iš viso terminale dirbs apie 70 žmonių. R. Masiulis akcentavo, Klaipėdos terminalas bus pirmasis tokio tipo pasaulyje, statytas nuo pat pradžių, nes iki šiol tokie laivai būdavo konvertuojami – perdirbami iš senų tanklaivių.

“Kad pasaulis žinotų“

„Atvykusi ir pamačiusi šį laivą pasijutau, kad Lietuva tampa pasauline jūrine valstybe. Tokio didžiulio ir moderniausio laivo turėjimas jau rodo ir mūsų ekonominį potencialą. Tampame rimta energetikos valstybe, naudojančia naujausias pasaulines technologijas. Aš didžiuojuosi Lietuva, mūsų sprendimais, kad mes ėmėmės šio projekto, kad sugebėjome laiku, net per ekonominę krizę apsispręsti, nes dabar šalys, norinčios turėti tokius terminalus, turi stovėti eilėje – juos stato tik kelios rimtos kompanijos“, - jau po ceremonijos Pietų Korėjoje esantiems Lietuvos žurnalistams sakė D. Grybauskaitė.

„Vakarų ekspreso“ paklausta, ar prisidėjo prie laivo vardo rinkimo, „Independence“ krikštamotė sakė, jog „visko buvo“.

„Mes visi svarstėm dar prieš kelis metus. Ir tikrai šis vardas man tiko, nes simbolizuoja mūsų tikslus. Šios laivo reikšmė ir vardas yra ir politinis, ir ekonominis. Jis reiškia ir dalelę mūsų išdidumo“, - sakė D. Grybauskaitė.

Atremdama viešumoje pasirodančius kai kurių žmonių priekaištus, jog laivui turėjo būti duotas lietuviškas vardas, šalies vadovė akcentavo, jog laivas yra tarptautinis, jį statė tarptautinės pajėgos.

„Tad tebūnie visam pasauliui žinoma, ką reiškia šis vardas“, - sakė D. Grybauskaitė.

Ji nesureikšmino ir to fakto, kad laivo registracijos uostu buvo pasirinktas Singapūras, o ne Klaipėda.

„Tai visiškai nebesvarbu. Globalėjančiame pasaulyje Klaipėdos mąstai, jau, ko gero, per maži tokiems procesams“, - sakė ji.

"Höegh LNG" viceprezidentas Nilsas Jakobas Hasle „Vakarų ekspresui“ anksčiau yra minėjęs, kad norvegus iš pradžių buvo nustebinęs lietuvių sprendimas pavadinti laivą „Independence“.

"Toks vardas labiau tiktų kariniam laivui. Mes paprastai savo laivams skiriame neutralesnius vardus. Pavyzdžiui, "Norman Lady", "Arctic Lady" ar "Arctic Princess", bet įsigilinus į šio pavadinimo simboliką jis mums pradėjo patikti", - sakė N. J. Hasle.

Anot jo, Singapūras, o ne Klaipėda "Independence" registracijos uostu buvo pasirinktas todėl, kad ten yra žymiai palankesnės sąlygos, taip pat - ir finansinės.

Kapitonas – norvegas

„Hoegh LNG“  generalinis direktorius Sveinungas Stokle (Sveinung Stokle) tvirtino, jog „Independence“ yra itin svarbus ne tik Lietuvai, bet ir jo vadovaujamai kompanijai, nes tai yra pirmas tokio modelio laivas.

„Paprastai įgyvendinant tokius projektus visada vėluojama, tačiau šįkart viskas vyksta laiku“, - sakė jis.

Pasak S. Stokle, daugiau nei trisdešimties žmonių „Independence“ įgula jau visiškai sukomplektuota ir jau yra Pietų Korėjoje.

„Kapitonas, vyriausieji inžinieriai ir kai kurie kiti vadovaujantys nariai yra norvegai, kitą įgulos dalį sudaro kroatai bei kitų tautybių specialistai“, - sakė „Hoegh LNG“ vadovas.

R. Masiulis savo ruožtu priminė, kad su „Hoegh LNG“ yra sutarta, jog per  metų įgula bus palaipsniui pakeista lietuviais, kad praėjus šiam laikotarpiu ir „Klaipėdos naftai“ pareiškus norą už likutinę vertą įsigyti šį laivą, jį galėtų operuoti lietuviai.

„Tai ne tik laivas, tai simbolis“, - tvirtino „Independence“ kapitonas Kurtas Prebenas Nielsenas (Kurt Preben Nielsen).

Jis „Vakarų ekspresui“ pripažino, kad dar nėra buvęs Klaipėdos uoste, tačiau tikino nemanantis, jog būtų sunku į jį įplaukti, nes labai pasistiki vietiniai locmanais ir Uosto direkcija, kuri įgulai jau suteikė visą būtina informaciją.

Kapitonas kaip įgulos narys suskystintąsias dujas gabenančiuose tanklaiviuose dirba nuo 1998-ųjų, o kapitonu yra nuo 2006 m.

Skaičiai ir faktai

Aiškindami, kodėl buvo pasirinktas būtent laivo nuomos variantas, "Klaipėdos naftos" vadovai nekartą jau yra minėję, kad iki 2017 m. visos SGD laivų statyklos yra užsakytos, tad užsakant pačiai Lietuvos įmonei būtų tekę atsisakyti tikslų turėti terminalą iki 2014 m. pabaigos.

"Independence" kaina - 250 mln. eurų (863,2 mln. litų).

Laivą "Klaipėdos nafta" nuomosis 10 metų su galimybe jį įsigyti už likutinę vertę. Vienerių metų nuoma sudarys 43 mln. eurų (148,4 mln. litų). Apie 50 proc. šios sumos sudarys laivo išperkamoji nuoma, 35 proc. - finansavimo kaštai (palūkanos, bankų aptarnavimo ir kiti mokesčiai), likusieji - terminalo veiklos kaštai.

Anot "Klaipėdos naftos" vadovų, pasirašyta sutartis visiškai atitinka šių dienų rinkos kainas, nes tokie laivai parduodami arba išnuomojami ilgalaikiams kontraktams labai panašiomis sąlygomis. Pavyzdžiui, 2012 m. SGD laivas "Golar Freeze" buvo parduotas už 251 mln. eurų. 1977 m. statybos, 125 000 kub. m - gerokai senesnis ir mažesnis nei nuomos "Klaipėdos nafta" - "LNG Khannur" bendrovei "PT Nusantara Regas", vienuolikai metų buvo išnuomotas už 34 mln. eurų per metus.

Akcentuojama, kad nuomodamasi laivą-saugyklą "Klaipėdos nafta" išvengė poreikio pačiai organizuotis finansavimą tarptautinėse rinkose. SGD laivams-saugykloms paskolos paprastai suteikiamos iki 10 metų, o per visą laikotarpį sumokamos palūkanos esą gali siekti iki 40 proc. finansuojamos sumos.

"Klaipėdos nafta" kartu įsigijo ir laivo aptarnavimo paslaugas, kurios per metus kainuos apie 5 mln. eurų. Nuomos sutarties aptarnavimo paslaugos apims laivo įgulos, remonto paslaugas, aptarnavimo medžiagas, draudimo išlaidas ir kita.

Apie laivą

Laivo ilgis 294 m, plotis 46 m, aukštis 47 m, greitis 18 mazgų;

Laivo statybai sunaudota 25.000 tonų plieno;

Variklis – dujos/dyzelinas – elektra.

Laive sumontuotos 4 SGD laikymui skirtos talpyklos, kurių bendras pajėgumas siekia 170 000 kub. m. Laivo statybos procese dalyvavo keli tūkstančiai žmonių