Ginčai
Jau greitai bus metai, kai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija ir AB "LISCO Baltic Service" (LBS) bylinėjasi dėl žemės sklypo Tarptautinėje jūrų perkėloje, prie 151-osios krantinės, nuomos konkurso. Galutinio sprendimo šioje byloje dar nėra. Juristai skirtingai vertina tų pačių teismų sprendimus.
Priminsime, jog minėto sklypo nuomos konkursą laimėjo AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanija (KLASCO). "Visi minėti ginčai yra kilę tarp LBS ir Uosto direkcijos. LBS neturi jokių pretenzijų dėl šio žemės sklypo nuomos KLASCO, kurią vertina kaip patikimą verslo partnerę",- pareiškė LBS vyr. juriskonsultas Martynas Jonkus.
Dar ilgiau, nuo 2002 metų rudens, dėl sklypo prie 100-104 krantinių nuomos nesutaria LKAB "Klaipėdos Smeltė" ir UAB Birių krovinių terminalas (BKT), norintis nuomoti žemę iš Uosto direkcijos, o ne subnuomoti iš "Klaipėdos Smeltės". Bendrovės bylinėjasi jau trejus metus. Uosto direkcija, kaip uosto žemės valdytoja, yra traukiama į visus ginčus, nors jie, Uosto direkcijos Teisės skyriaus viršininko Lino Rudžio manymu, turėtų būti sprendžiami tik tarp BKT ir "Klaipėdos Smeltės". Beje, ginčai dėl šios žemės nuomos iki šiol nėra pasibaigę, nors Lietuvos Aukščiausiajam Teismui pernai gruodžio 7 d. priėmus nutartį, atrodė, kad ši problema jau išspręsta.
Pažeidė sąlygų reikalavimus
AB "LISCO Baltic Service" vyr. juriskonsulto Martyno Jonkaus teigimu, LBS ne kartą siūlė Uosto direkcijai taikiai spręsti ginčą dėl žemės sklypo prie 151-osios krantinės nuomos konkurso. Kadangi taikus sprendimo būdas nebuvo rastas, LBS 2004 m. spalio mėnesį kreipėsi į Klaipėdos apygardos teismą. Savo ieškinyje ji nurodė, kad Uosto direkcija, vykdydama konkursą dėl minėto žemės sklypo nuomos, pažeidė susisiekimo ministro įsakymo "Dėl Klaipėdos valstybinio jūrų uosto žemės nuomos konkurso sąlygų" reikalavimus.
M. Jonkaus teigimu, Uosto direkcija iš konkurso sąlygų laimėtojui nustatyti pašalino vieną kriterijų - numatomą perkrauti krovinių kiekį. Dėl šio pažeidimo LBS prašė teismo priteisti jai iš Uosto direkcijos patirtus nuostolius - negautas pajamas. Pasak M. Jonkaus, tiek pirmosios instancijos teismas, tiek Apeliacinis teismas pripažino, kad Uosto direkcija, vykdydama konkursą, pažeidė galiojusio norminio akto reikalavimus, o kartu ir LBS teises, tačiau atsisakė priteisti dėl žemės nuomos konkurso pažeidimo LBS patirtus nuostolius. Tokią apeliacinės instancijos teismo nutartį LBS apskundė kasacine tvarka.
LBS vyr. juriskonsulto žiniomis, pirmosios instancijos teismui priėmus sprendimą, konstatavusį norminio akto pažeidimą, suskubta taisyti minėtą susisiekimo ministro įsakymą. 2005 m. kovo 30 d. susisiekimo ministro įsakymu buvo pakeistos Klaipėdos valstybinio jūrų uosto konkurso sąlygos - iš konkurso sąlygų eliminuotas minėtas kriterijus.
Direkcijos veiksmai - teisėti
Uosto direkcijos Teisės skyriaus viršininko Lino Rudžio teigimu, Uosto direkcija žemės sklypą prie 151-sios krantinės išnuomojo laikydamasi susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų žemės nuomos konkurso sąlygų. Į konkursą buvo kviečiamos visos įmonės, kurių nuomojamos teritorijos ribojasi su šiuo sklypu, t. y. LBS ir KLASCO.
Pasak L. Rudžio, Klaipėdos apygardos teismas atmetė LBS ieškinį ir pripažino teisėtais Uosto direkcijos veiksmus vykdant žemės nuomos konkursą. LBS šį teismo sprendimą apskundusi Lietuvos apeliaciniam teismui, tačiau jis sprendimo nepakeitęs ir palikęs galioti Klaipėdos apygardos teismo sprendimą. Šiuo metu LBS yra pateikusi kasacinį ieškinį Lietuvos Aukščiausiajam Teismui, tačiau sprendimo dėl jo dar nėra priimta.
Priteisė 700 tūkst.
LBS vyr. juriskonsulto M. Jonkaus teigimu, LBS ir Uosto direkcijos ginčas dėl sklypo prie 151-osios krantinės nuomos nėra vienintelis jų ginčas, šiuo metu nagrinėjamas teismuose. LBS bylinėjasi ir dėl jos panaudotų lėšų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto infrastruktūros plėtrai atlyginimo.
Pasak M. Jonkaus, pirmosios instancijos teismas LBS ieškinį Uosto direkcijai patenkino iš dalies ir priteisė LBS iš Uosto direkcijos už be teisinio pagrindo įgytą turtą daugiau kaip 700 tūkst. litų.
Turi spręsti pačios
L. Rudys informavo, jog šių metų kovo 17 d. nutartimi Lietuvos Aukščiausiasis Teismas paaiškino savo 2004 metų gruodžio 7 d. nutartį. BKT buvo pripažinta "turtinė teisė - teisė į BKT nuosavybės teise priklausančių statinių tiesioginei paskirčiai reikalingo žemės sklypo nuomą. Toks pripažintos teisės į nuomą turinys lemia "Klaipėdos Smeltės" prievolę atsisakyti nuomos teisės į tokio dydžio žemės sklypą, koks reikalingas BKT statiniams naudoti pagal tiesioginę paskirtį."
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas pripažino BKT teisę naudotis 101-104 krantinėmis kartu su "Klaipėdos Smelte" taip, kad būtų užtikrinta abiejų bendrovių normali ūkinė veikla. L. Rudžio teigimu, pagal šią nutartį BKT ir "Klaipėdos Smeltė" turi tarpusavyje išspręsti žemės ir krantinių naudojimo klausimus, o Uosto direkcija nėra gavusi jokių įpareigojimų dėl žemės išnuomojimo.
L. Rudys informavo, jog BKT ir Uosto direkcijos ginčai dėl žemės nuomos dar nėra pasibaigę. Lietuvos apeliacinis teismas šiemet spalio 3 d. nutartimi panaikino Klaipėdos apygardos teismo sprendimą dėl žemės nuomos sutarties pripažinimo niekine ir negaliojančia bei bylą perdavė tam pačiam pirmos instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Pasak L. Rudžio, "Klaipėdos Smeltė" ir Uosto direkcija yra sudariusios žemės nuomos sutartį, pagal kurią "Klaipėdos Smeltė" moka uosto žemės nuomos mokesčius. Tad visi klausimai dėl uosto žemės nuomos turi būti sprendžiami tarp Uosto direkcijos ir uosto žemės nuomininko. O visi klausimai tarp BKT ir "Klaipėdos Smeltės" turėtų būti sprendžiami jų tarpusavio susitarimu.
Dalyvauja 42 bylose
Pasak Uosto direkcijos Teisės skyriaus viršininko L. Rudžio, atsižvelgiant į tai, kad uosto naudotojai laiku neatsiskaito už uosto rinkliavas bei uosto žemės nuomą ir neapsiriboja ginčo išsprendimu pirmoje teisminėje instancijoje, kad ginčą paprastai baigia spręsti tik Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, pastaruoju metu bylų, kuriose dalyvauja Uosto direkcija, daugėja.
Anot jo, yra įmonių, kurios bet kuriuos klausimus sprendžia tik teisme. Dėl šios priežasties didėja ir penkių Uosto direkcijos juriskonsultų darbo krūvis.
Šiuo metu Uosto direkcija dalyvauja 42 bylose, kurios yra įvairių teisminio nagrinėjimo stadijų. Iš jų 4 bylos yra susijusios su žemės nuoma. L. Rudžio teigimu, Uosto direkcijai yra priteistos sumos, kurias šiuo metu išieško antstoliai. Tokių vykdomųjų bylų yra 12.
Per 2005 metus vienas Uosto direkcijos turtinis ieškinys nebuvo patenkintas įsiteisėjusiais teismo sprendimais. Kitų ūkio subjektų turtiniai ieškiniai prieš Uosto direkciją įsiteisėjusiais teismo sprendimais buvo patenkinti dviem atvejais.
Vadovaudamasi teismo sprendimais šiuo metu Uosto direkcija neprivalo jokiems ūkio subjektams pervesti jokių pinigų sumų. Pastaraisiais metais ji pagal teismo sprendimus buvo įpareigota sumokėti tik bylinėjimosi išlaidas, kurios yra sumokėtos.
Dalia BIKAUSKAITĖ
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą