Dideli laivai į uostą plaukia saugiai

Dideli laivai į uostą plaukia saugiai

"Vakarų ekspresas" tęsia rašinių ciklą, pasakojantį, kaip kūrėsi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, šiemet birželio 3 d. švęsianti savo veiklos 25 metų sukaktį, kaip keitėsi pats uostas. Šį kartą kalbinome Klaipėdos uosto kapitoną Adomą Alekną ir vyriausiąjį locmaną Rimvydą Eitutį, stovinčius prie saugios laivybos šturvalo.

"Uostas tendencingai keitėsi į gerąją pusę: jo parametrai buvo gerinami, gylis didinamas, laivybos kanalas platinamas, krantinės atstatomos. Todėl dabar mes galime priimti didesnius laivus ir konkuruoti su kitais uostais", - sako Adomas Alekna, į Uosto direkciją atėjęs 2005-aisiais, o 2012 metais pakeitęs uosto kapitoną Viktorą Lukoševičių.

Seniau prieš kiekvieno didesnio laivo atplaukimą reikėdavo vos ne laivų eismą sustabdyti. Kai į Klaipėdos uostą turėjo įplaukti 294 m ilgio kruizinis laineris "Constellation", locmanas Vytautas Grigeliūnas vyko net į Sankt Peterburgą, ten įsėdo į tą laivą ir su juo parplaukė į Klaipėdą.

Prieš 10 metų dideli buvo 200 metrų ilgio laivai ir 240 m ilgio tanklaiviai. Didžiųjų konteinervežių dar nebuvo, nes laivybos kanale buvo tik 13 m gylis. Šiomis dienomis 294 m ilgio ir didesni, pavyzdžiui, 337 m ilgio laivai konteinervežiai jau nieko nebestebina, nes plaukia beveik kas savaitę.

KAPITONAS. Klaipėdos uosto kapitonas Adomas Alekna Uosto direkcijoje dirba nuo 2005-ųjų.

"Anksčiau sudėtinga buvo aptarnauti 180 metrų ilgio laivą, dabar tokie laivai kasdienybė. Neseniai maksimali leistina grimzlė šiaurinėje uosto dalyje prie Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos ("Klasco") naudojamų krantinių padidinta iki 13,8 m. Dabar daug dėmesio skiriama laivams, galintiems pasiekti tokią grimzlę", - pasakojo R. Eitutis, Uosto direkcijos Laivų eismo tarnybos (LET) viršininkas ir vyriausiasis locmanas.

Prieš gerą dešimtmetį niekas nebūtų pasakęs, kad dujovežiai į Lietuvos uostą atplauks du kartus per mėnesį. Tiesa, juos priimti buvo ilgai ir kruopščiai ruošiamasi.

Prieš pradedant statyti Suskystintųjų gamtinių dujų terminalą, navigaciniai bandymai buvo atlikti treniruoklyje Danijoje. Visi locmanai (šiandien jų Klaipėdos uoste yra 21) buvo mokomi Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos treniruoklyje.

Pasak R. Eitučio, darbas su dujovežiais vis dėlto nėra eilinis. Teisė vesti dujovežį suteikiama tik aukščiausios klasės locmanams, t. y. keturiems pamainų viršininkams.

Stebina laivų kapitonus

"Šiandien laivybos kanale mes turime dvipusį eismą ir nėra jokios tragedijos laivams prasilenkti. Uoste atsirado daug tokių vietų, kur anksčiau niekas nė pagalvoti negalėjo, kad tokio dydžio laivai galėtų įplaukti, o šiandien jie plaukia, manevruoja, sukasi. Kitą kartą nustebiname ir laivų kapitonus, kad sugebame tokiose "skylėse" laivus prišvartuoti, apsukti. Žinoma, bet kuris laivas gali pridaryti siurprizų. Niekada nebūna visiškai vienodų švartavimo atvejų, vienodų operacijų ir kt. Be abejo, kiekvienu atveju locmanas patiria tam tikrą jaudulį ", - pasakojo vyriausiasis locmanas.

LOCMANAS. Vyriausiasis locmanas Rimvydas Eitutis dirbti Uosto direkcijoje pradėjo 1999-aisiais.

"Dabar tiek didelius konteinervežius, tiek dujovežius mes vedame saugiai ir problemų neturime. Žinoma, yra tam tikrų apribojimų, nes laivybos kanalas dar nėra toks platus, kaip norėtųsi. Bet mes įvertiname riziką ir laivai į uostą vedami, kai ji yra nulinė. Priešingu atveju laukiame geresnių oro sąlygų. Pas mus triguba kontrolė. Laivo judėjimą kontroliuoja ir LET, ir locmanas, be to, locmanai aprūpinti šiuolaikine įranga, kuri padeda saugiai vesti laivus", - pasakojo uosto kapitonas.

Ateityje, kai jūros vartai bus paplatinti ir rekonstruoti, bus galima mažinti apribojimus dėl oro sąlygų, tamsaus paros meto ir kt. Pasak A. Aleknos, tai padidins laivų pralaidumą, jiems nereikės ilgai stovėti išoriniame reide esant prastoms oro sąlygoms. Laivų plaukimo galimybės bus dar geresnės ir dar saugesnės, be to, Klaipėdos uostas galės priimti dar didesnius laivus.

Sidebar placeholder