Ruošiamasi Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos reorganizacijai atskiriant nuo jos Saugios laivybos administraciją. Po reorganizacijos pastaroji nebebus Uosto direkcijos filialas ir bus finansuojama iš biudžeto. Tuo tikslu Vyriausybė jau priėmė nutarimą atimti iš Uosto direkcijos 10% rinkliavų mokesčių ir juos pervesti į biudžetą.
Kad Lietuva pasaulyje būtų pripažįstama kaip jūrinė valstybė, kad būtų pripažįstami jos jūrininkų diplomai, laivų registras, ji privalo turėti valstybinę laivyno priežiūros instituciją. Priėmus Saugios laivybos įstatymą kuriama tokia institucija, t. y. Saugios laivybos administracija. Paprasčiau pasakius, iš tų funkcijų, kurias anksčiau atliko Uosto direkcija, dabar atskiriamos tos funkcijos, kurias vykdys valstybė.
Uosto direkcijos generalinis direktoriaus Sigitas Dobilinskas "Vakarų ekspresui" sakė negalįs teigti, kad nuo liepos 1 d. Saugios laivybos administracija bus visiškai savarankiška, tačiau manąs, kad funkcijų ir turto perdavimo procesas tikrai prasidės netrukus. Kol kas kalbama apie numatytus projektus. Apie reorganizavimą turi paskelbti susisiekimo ministras, o Vyriausybė patvirtinti siūlomus projektus, priimti nutarimą perduoti turtą. Beje, kai kurių dokumentų direkcijai jau teko parengti ir 6-ąjį variantą. Kai Vyriausybės nutarimas bus paskelbtas "Valstybės žiniose", kai Saugios laivybos administracija bus įregistruota kaip įmonė, kai ji atsidarys savo sąskaitą banke, tada bus galima apie ją kalbėti kaip apie visiškai savarankišką instituciją.
Pasak Saugios laivybos administracijos direktoriaus Sigito Šilerio, pasaulio visuomenei nėra labai svarbu, kas išlaiko kurios nors šalies jūrinę administraciją, tačiau ji įtariai žiūrėtų į tokią administraciją, jeigu ją išlaikytų Uosto direkcija, nors ji ir yra valstybės įmonė. Pasauliui nėra gerai suprantama, kas yra valstybės įmonė, gyvenanti iš rinkliavų ir žemės nuomos mokesčių. Jam labiau žinoma arba akcinė bendrovė, kurioje valstybė gali turėti daugiau ar mažiau savo kapitalo, arba valstybės įmonė, finansuojama iš biudžeto.
Paklaustas, kas svarbiausia administracijai atsiskiriant nuo Uosto direkcijos, S. Šileris atsakė: "Mes turime parodyti ir sau, ir pasauliui, kad sugebamame tvarkyti jūrinį kompleksą. Todėl reikia viską gerai apgalvoti ir padaryti dabar, kad vėliau neiškiltų problemų, jog nėra kur spausdinti jūrinių diplomų, kad ant jūrininkų kvalifikacinių pažymėjimų, išduotų Lietuvos valstybės, nėra jos simbolio ir pan."
Patalpų klausimas
S. Dobilinsko teigimu, skyrybos ir turto dalybos vyksta labai taikiai. Sutarta, kad Saugios laivybos administracija ir Uosto direkcija kol kas pasidalins turimas patalpas J. Janonio gatvėje esančiame pastate. Ateityje Uosto direkcija ketina turėti naują pastatą, į kurį ji persikraustys, o Saugios laivybos administracija, ko gero, liks tame pačiame pastate J. Janonio gatvėje.
S. Dobilinsko teigimu, buvo svarstomi įvairūs variantai: norėta nuomoti patalpas iš AB "LISCO Baltic Service", pirkti 3 aukštą pastate Janonio gatvėje. Tačiau situacija tokia, kad pastato direkcijai vis tiek reikia, nes būtina spręsti uosto kapitono tarnybos pastato, kuris atsidurs intensyvios krovos zonoje, problemą. Jame Uosto direkcijos darbuotojams sąlygos dirbti darosi nebepakenčiamos. Todėl svarstoma galimybė laivų eismo tarnybos bokštą, kuriame būtų ir radarai, pastatyti prie švyturio, o pačią kapitono tarnybą kartu su Uosto direkcijos administracija įkurdinti viename pastate - arba direkcijai priklausančiame pastate Zauerveino gatvėje, buvusiame vaikų darželyje, arba pastate Pilies g.4, kur dabar yra įsikūrusi Saugios laivybos administracijos švyturių ir hidrografijos tarnyba, pastačius ten priestatą. Kol kas Uosto direkcijos valdyba šiuo klausimu dar netarė savo paskutinio žodžio. Tai ji padarys, ko gero, net šiandien, nes šiandien turėtų vykti valdybos posėdis.
Kiekvienas turi išsivalyti savo kiemą
Saugios laivybos administracijai ir toliau priklausys Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras. Tačiau jam iki šiol priklausiusi visa gelbėjimo ir naftos surinkimo įranga ateityje nebepriklausys. S. Šilerio teigimu, pasaulyje labai reti atvejai, kai gelbėjimo laivai, įranga priklauso jūrinei administracijai. Kiekvienas uostas, kiekvienas terminalas turi turėti savo naftos surinkimo įrangą ir gelbėjimo priemones.
Jeigu visa naftos surinkimo įranga atitektų Saugios laivybos administracijai, tad kurioje nors įmonėje išsiliejus dviem kibirams naftos įmonė gali pageidauti, kad jos kiemą išvalytų Saugios laivybos administracija. Nacionaliniame kovos su naftos tarša plane yra numatyta, kad pirminius valymo darbus turi atlikti kiekviena bendrovė pati, t. y., jeigu nafta išsiliejo prie Būtingės naftos terminalo plūduro jūroje ar AB "Klaipėdos nafta", jų administracija turi organizuoti pirminius darbus.
Tik tokiu atveju, jeigu įvyksta didelė avarija, jeigu jai likviduoti nepakanka pajėgų Lietuvoje, jeigu reikia koordinuoti tarptautines pajėgas, darbą turi pradėti koordinacinis centras, galintis sutelkti įvairias pajėgas ir koordinuoti jų darbą. Tam jis ir yra skirtas ir tokią funkciją jis privalo atlikti.
Įranga atiteks uostui
Naftos surinkimo įranga turi būti laikoma netoli tos vietos, kurioje gali įvykti kokia nors avarija, ir taip, kad nelaimės atveju būtų greitai pasiekiama. Taigi ji turi būti Klaipėdos uoste ir Būtingėje.
Praeitą pirmadienį surengtų pratybų metu įsitikinta, jog Būtingės naftos terminalas turi įrangą, galinčią apsaugoti pakrantę nuo užteršimo nafta. S. Šilerio manymu, vis dėl to dar dalį įrangos reikėtų dislokuoti arčiau Būtingės. Beje, parengti įrangą darbui netgi tokiu oru, koks buvo praeitą pirmadienį, buvo gana sunku. Jeigu būtų minusinė temperatūra, jeigu pūstų stipresnis vėjas, niekas negali garantuoti, kad kažkiek naftos nepasieks pakrantės, nors ir turima šiuolaikinė naftos surinkimo įranga. Pasak S. Šilerio, pasaulyje nėra tokios įrangos, kuri galėtų apsaugoti 100%. Pagrindinė priemonė - prevencija, kad neįvyktų avarijos. Be to, reikia treniruotis, kad žmonės sugebėtų įranga tinkamai pasinaudoti.
Taigi naftos surinkimo įranga, kuria iki šiol rūpinosi koordinacinis centras, liks Uosto direkcijai. Bus padalinys Uosto kapitono tarnyboje prie uosto dispečerinės, kuri pavaldi uosto kapitonui. S. Šilerio teigimu, uosto kapitonas darys tai, ką privalo daryti. Jis vadovaus locmanams ir eismo tarnybai, rūpinsis saugumu uoste įskaitant ir išsiliejusią naftą, ir gelbėjimo funkcijų atlikimą.
S. Dobilinsko teigimu, buvo svarstyta galimybė palikti visą naftos surinkimo įrangą ir gelbėjimosi priemones koordinaciniam centrui, tačiau tokiu atveju direkcijai būtų reikėję pačiai tokias priemones pirkti, nes uostas turi jas turėti arba privalo priversti kiekvieną uosto naudotoją jas įsigyti. S. Dobilinsko manymu, tai nebūtų buvęs geriausias sprendimas, nes jis būtų pareikalavę kur kas daugiau lėšų.
Kadrų problema
Paklaustas, kaip direkcija ir administracija dalinsis žmonėmis, S. Dobilinskas atsakė, jog labai paprastai - tie, kurie dirbo direkcijos filiale Saugios laivybos administracijoje, liks joje, o tie, kurie dirbo direkcijoje, ir toliau joje dirbs.
S. Šilerio teigimu, Saugios laivybos administracijoje gali iškilti kadrų problema. Ypač tai aktualu Lietuvos jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinaciniam centrui, kuriam reikalingi šeši kapitonai. Įstatymas apriboja jų amžių, o atsivilioti į koordinacinį centrą jauną kapitoną, kuris dirbdamas Liuksemburgo ar Šveicarijos laivuose uždirba per mėnesį 5 tūkst. JAV dolerių, siūlant jam 2 tūkstančių litų atlyginimą, neįmanoma. Nors darbas koordinaciniame centre ir prestižinis, ir įdomus, tačiau atlyginimas neprestižinis.
Beje, 2,5 tūkst. Lt atlyginimas Lietuvos mastu lyg ir neblogas kad ir budinčiam kapitonui koordinatoriui koordinaciniame gelbėjimo centre. Tačiau jūrininkas yra ne Lietuvos, o Europos darbo rinkos dalyvis. Jis gali rinktis kur jam geriau dirbti - Belgijoje, Olandijoje, Ispanijoje, Meksikoje ir t. t. Tad siūlant jūrininkui darbą krante būtina žiūrėti į tai, kiek jis uždirbtų Europoje. Pasak S. Šilerio, Lietuvoje jau pradeda ryškėti jūrininkų stygiaus problema, nes jie bėga iš Lietuvos. Kol kas tik viliamasi, kad situacija Lietuvoje pagerės, kad jūrininkai už aukštą jūrinę kvalifikaciją gaus pakankamai didelį atlyginimą.
Pasak S. Šilerio, Saugios laivybos administracija daro viską, kad Lietuvos jūrininkas galėtų dalyvauti pasaulinėje darbo rinkoje, kad būtų joje lygiateisis. Lietuva propaguojama kaip jūrinė valstybė, pasirašomos įvairios sutartys. Stengiamasi, kad Lietuvos jūrininkas tarptautinėje darbo rinkoje turėtų gerą juridinį pagrindą.
Administracijos darbuotojai nuo pat pirmos jos, kaip Uosto direkcijos filialo, įsteigimo dienos pradėjo daryti būtinus darbus kaip savarankiška institucija. Jie dalyvauja įvairiuose tarptautiniuose pasitarimuose ir atstovauja Lietuvai kaip valstybei, o ne kaip uostui.
Šiuo metu jau yra pasirašytos sutartys su maždaug 20 valstybių dėl tarpusavio jūrininkų diplomų pripažinimo. Tikimasi pasirašyti sutartį ir su Rusija, nes Lietuvos laivuose dirba nemažai Rusijos piliečių arba įgulos narių su Rusijoje išduotais diplomais, o Rusijos laivuose - Lietuvos piliečių arba jūrininkų su lietuviškais diplomais.
Atrodytų, jog Saugios laivybos administracija daro meškos paslaugą Lietuvos laivynui, nes geri kadrai išvažiuoja ir Lietuvos. Tačiau, pasak S. Šilerio, privalu rūpintis jūrininkais kaip Lietuvos piliečiais, kelti jų vertę Europos rinkoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą