Europos politika žlugdo žvejybą

Lietuvos valdžia bejėgė ką nors padaryti, kad šalies vėliava plevėsuotų bent viename Atlanto vandenyne, prie Afrikos krantų, dirbančiame žvejybos laive.  [CITATA]  Iš sovietų gavusi didžiulį okeaninės žvejybos laivyną ji nesugebėjo tinkamai panaudoti turtingo palikimo - jį tiesiog išbarstė. O dabar atkaklių šalies verslininkų išlaikytus okeaninės žvejybos likučius "pribaigs" Europos Sąjungos politika - bendrijos narių laivams nebeprieinami nei Mauritanijos, nei Senegalo, nei Maroko žvejybos rajonai. O čia dirbusioms Lietuvos bendrovėms gresia bankrotas - jos nebeturi kur žvejoti. Tad Lietuva praras ir daugiau nei pusę iki šiol jos žvejų sugaunamų žuvų.

Ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių laivai iš Mauritanijos zonos pasitraukė į ispanų Las Palmo uostą. Tvyro didžiulis nerimas - pagal naują Europos Sąjungos (ES) susitarimą su Mauritanija, tame rajone, anot žvejų, bus neįmanoma žvejoti. Spėlionių apie tai, kas vyksta - ar Kinija nusipirko žvejybą Mauritanijos zonoje, ar ES valdžios ešelonus pasiekę žalieji žlugdo žvejybą, pilnas internetas. Ką apie visa tai mano Lietuvos valdžios ir verslo atstovai?

LAS PALME. Ispanų Las Palmo uoste šiuo metu miškas laivų stiebų. Čia prisiglaudė laivai, pasitraukę iš Mauritanijos zonos.

ES sutartis su Mauritanijos Islamo Respublika dėl žvejybos šios šalies zonoje baigėsi šiemet liepos 31-rugpjūčio 1 d. Tačiau ES ir Mauritanija šiemet liepos 26 d. pasirašė naują žvejybos partnerystės susitarimą. Derybos vyko sunkiai, buvo net 6 jų raundai ir susitarimas pasirašytas tik 7 raundo metu. Europos Komisija (EK) įsipareigojo mokėti Mauritanijai 70 milijonų eurų kasmet. Tačiau sakoma, jeigu susitarimui bus pritarta, Mauritanijos zonoje neapsimokės žvejoti. Tokiu atveju Lietuvoje nebelis ir tų okeaninės žvejybos likučių, kuriuos dar buvo išsaugoję keli verslininkai po Lietuvos valstybinės žvejybos laivyno įmonės "Jūra" žlugimo. Kad ir kaip būtų, tolimuose rajonuose žvejojantys 6 Lietuvos laivai sugaudavo 50-65 proc. visų Lietuvos sužvejojamų žuvų. Sunerimęs žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius kreipėsi į Lietuvos atstovus Europos Parlamente informuodamas apie susidarančią situaciją.

"Mes balsuosime prieš"

Žemės ūkio ministerijos Žuvininkystės departamento direktorius Darius Nienius, paklaustas, ko galime tikėtis šiame fronte, atsakė: "EK sprendimą jau priėmė. Tam, kad tas susitarimas įsigaliotų, jis dar turi būti apsvarstytas Europos Ministrų Taryboje ir jam turi pritarti Europos Parlamentas. Europos Taryboje mes balsuosime prieš. Tačiau tiek Europos Taryboje, tiek Europos Parlamente vis dėlto egzistuoja buldozerio principas - lemia balsų dauguma. Manau, kad mes padarėme maksimaliai viską, ką įmanoma buvo padaryti teisinėmis ir politinėmis priemonėmis. Kaip kitaip dar būtų galima paveikti šio klausimo sprendimą, daugiau alternatyvų nebežinau."

"Lietuvos valdžia visiškai nieko nepadarė, nes jos niekas neklauso. Aš dalyvauju tuose Europos Sąjungos pasitarimuose. Ateiname su savo nuomone, išeiname su jų. Jie daro savo, ir viskas. Kiek mes protestavome prieš tą susitarimą su Mauritanija, tačiau tos tezės, kurios buvo paleistos iš pat pradžių, taip ir buvo įteisintos, ES nieko neatsikariavo", - sakė UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" generalinis direktorius Bernardas Krištanavičius.

Žuvininkystės departamento direktoriaus teigimu, įvairiose darbo grupės su kitų šalių atstovais daug diskutuota šiuo klausimu. Tačiau jeigu Lietuva randa kompromisą su Švedija ar Suomija dėl žvejybos Baltijos jūroje, tai Mauritanijos klausimu minėtos šalys pritaria EK sprendimui, ragina galvoti apie žuvų išteklius, nes pačios tolimuose rajonuose nežvejoja. "Įtikinti kitas šalis balsuoti mūsų naudai net asmeninių kontaktų dėka yra labai sunku", - sakė D. Nienius.

Pasak UAB "Baltlanta" direktoriaus Broniaus Bikulčiaus, tam ES susitarimui su Mauritanija nepritarė nė vienas laivų savininkas, kadangi keliamos tokios sąlygos, kuriomis neįmanoma dirbti - jos neįgyvendinamos. Tačiau jų balsas į dangų nėjo, ir ES vis tiek pasirašė susitarimą. Dabar Europos Parlamentas užverstas kreipimaisis, kad neratifikuotų susitarimo. Anot šios bendrovės direktoriaus, jei ES ir Mauritanijos susitarimas bus palaimintas, ES sumokės daugybę pinigų, bet jie bus išmesti veltui.

Komercinės licencijos netoleruojamos

D. Nieniaus manymu, didžiausia problema yra ta, kad EK netoleruoja žvejybos pagal komercines licencijas. Anksčiau žvejybos įmonės galėdavo nusipirkti komercines licencijas, t. y. susimokėti už kvotas ir žvejoti tame pačiame žvejybos rajone ir taip išgyventi. Kadangi ir ES pirko kvotas, tarsi būdavo dubliavimas. Dabar deklaruojama, kad ES moka už kvotas, pasirašytas susitarimas, tad galima tuose vandenyse žvejoti. Anot D. Nieniaus, jeigu pasirašant ES susitarimą griežtinamos žvejybos sąlygos, tai bent jau turėtų būti leidžiama įsigyti komercines licencijas.

Pasak B. Krištanavičiaus, būtų galima dirbti perkant komercines kvotas, būtų pigiau, bet su tuo nesutinka ES. "ES kaip ir kitose srityse, taip ir žvejyboje ima valdžią į savo rankas. Jau praktiškai nėra kur žvejoti. Aplink ES viskas išdalinta, o kvotos mažinamos. Prieš dvejus metus mes Ramiajame vandenyne turėjome 37,5 tūkst. tonų kvotą, o šiemet - tik 4,5 tūkst. t. Dėl tokio kiekio mėnesį plaukdamas į žūklės rajoną patirsi tik milijonus nuostolių. Pagrindiniai ES konkurentai Mauritanijoje yra kinai ir korėjiečiai. Jie ten dirba neoficialiai, o ES laikosi visų oficialumų. Ji nori, kad viskas būtų subuhalterinta, o rytiečiai deda pinigus ant stalo, ir viskas", - kalbėjo "Atlantic High Sea Fishing Company" vadovas.

Tvarkosi kinai ir žalieji?

"Jeigu ES nepavyko išsiderėti iš Mauritanijos normalių sąlygų, nes už jos stovi kinai, tai naujo susitarimo nereikėjo apskritai pasirašyti", - mano "Baltlantos", kurios laivai žvejojo Muritanijos zonoje, direktorius B. Bikulčius.

Lietuvos okeaninės žvejybos verslo vadovų lūpose Kinijos vardas atsirado neatsitiktinai. Pilnas internetas pranešimų apie glaudų Mauritanijos ir Kinijos bendradarbiavimą.

Viena labai didelė Kinijos žvejybos organizacija 2007 m. birželio 7 d. pasirašė dvi sutartis su Mauritanija: vieną dėl investicijų, o kitą - dėl žuvininkystės. Manoma, kad tomis sutartimis kinai praktiškai nupirko Mauritaniją - užtat vien tik šiai kompanijai ir atidaroma žalia gatvė.

Kinai Mauritanijoje stato didžiulę gyvenvietę, gamyklas, 100 tonų per parą pajėgumo ledo generatorių, 6 tūkst. t talpos šaldytuvą, mokymo centrus, didžiules krantines, įveda savo laivus, kurie plaukioja su Mauritanijos vėliava. Kinams išduodamas neribotas kiekis vizų, jiems taikomas nulinis pelno mokestis, nulinis muito mokestis įvežamai įrangai ir t. t. Juokaujama, kad vienkartinės kinų investicijos Mauritanijoje sudaro tiek, kiek 3 metų Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos investicijos į Lietuvos uostą.

Galimas daiktas, todėl visi kiti ir išstumiami iš tos Mauritanijos žuvingiausios zonos tarp 12 ir 20 jūrmylių. Kinams lieka zona iki 20 jūrmylių nuo kranto, o kiti varomi toliau, kur praktiškai žuvų nėra. Pasak B. Bikulčiaus, ten tik maudytis galima, nes vanduo švarus.

Be kinų kortos, Lietuvos verslininkai dar liūdnai juokauja, kad ES tokią sutartį pasirašė todėl, kad negana to, jog jos žvejybos sektoriui vadovauja moterys, jos dar yra ir Žaliųjų partijos atstovės.

"Bėda okeaninės žvejybos srityje ištiko ne tik Lietuvą, bet ir visą ES. Vadovauti jos žvejybos sektoriui susirinko tokie žmonės, kurie apie žvejybą neturi jokio supratimo. Mūsų sektoriui vadovauja graikė, priklausanti Žaliųjų partijai. Ar ji nedaro visko tam, kad žvejyba būtų sužlugdyta? Kai tik žalieji įsigaliojo ES, taip ir baigėsi žvejyba.

Iš dalies ES žuvininkystės sektoriaus vadovai gal ir teisūs. Mūsų laivas "Margiris" pagal didumą buvo antras pasaulyje. Tokiam laivui iš tikrųjų nėra kur dirbti. Anksčiau dirbdavo ir moksliniai institutai, ir žvalgybiniai laivai, o dabar niekas nieko neturi, tik klausoma, kas iš šalies pasakoma. Užtat priimami sprendimai nežinant realios situacijos", - kalbėjo B. Krištanavičius.

Daugiau alternatyvų nėra

Esant tokiai situacijai, ne tik visi "Baltlantos" laivai - "Kovas", "Aras", "Irvinga" ir "Balandis"- bet ir rusų, ir islandų laivai paliko Mauritaniją ir dabar visi jie susirinko Ispanijos Las Palmo uoste, esančiame Kanarų salose. Jie stovi ir laukia tolesnių sprendimų.

Kitos alternatyvos, kur galėtų dirbti "Baltlantos" laivai, nėra. Šios bendrovės laivai pastaruosius 12 metų dirbo tik Mauritanijos ir Maroko rajonuose, o prieš kelerius metus pradėjo žvejoti ir Senegale. Tačiau dabar visi tie trys žvejybos rajonai jai tapo nebeprieinami. Su Senegalu ES iš viso neveda derybų, su Mauritanija pasirašė susitarimą itin blogomis žvejams sąlygomis.

Žvejybos sutarties su Maroku ES pernai gruodžio 14 d. nepratęsė dėl politinių priežasčių. Tad Marokas tuojau pat pareikalavo, kad ES laivai pasitrauktų iš jų zonos. Sutartis nebuvo pratęsta Anglijos, Danijos ir Švedijos, kurios visiškai nėra suinteresuotos dirbti Maroko zonoje, iniciatyva, nes esą Marokas prieš 30 metų neteisėtai okupavęs Vakarų Sacharą ir dabar naudojasi jos resursais, pardavinėja licencijas.

Tačiau Maroko zonoje nori dirbti olandai, o ypač ispanai, taip pat Lietuva bei Lenkija. Lietuvos žvejai kreipėsi į Lietuvos europarlamentarą Zigmantą Balčytį, prašydami imtis priemonių, kad būtų atnaujintos derybos su Maroku. Šiemet sausį buvo prašoma Maroko kuo greičiau atnaujinti naujos sutarties pasirašymą. Tačiau tas procesas tebevyksta iki šios dienos. Rugsėjo 12 d. turėjo vykti vienas iš tų derybų etapų.

Gyvenama laukimu

"Baltlantos" laivai patiria prastovas nuo balandžio. Nors tada dar ES sutartis galiojo, jos laivai negalėjo žvejoti, nes jau buvo išnaudoję kvotas.

Dabar bendrovės situacija komplikuota. Visi bandymai žvejoti už zonų ir Senegalo rajone nedavė rezultatų. Tiesa, rugpjūčio 10 d. Mauritanijos zonoje buvo leista žvejoti senomis sąlygomis iki rugpjūčio 31 d., tačiau rugpjūčio 23 d. tas leidimas sustabdytas. Tad padirbėta tik 13 parų. "Jau geriau būtume nedirbę, nes Mauritanijoje rugpjūtis, rugsėjis, spalis - ne sezonas", - sakė B. Bikulčius. Pasak jo, Maroke kaip tik rugpjūtis, rugsėjis, spalis - geriausi mėnesiai, tačiau sutartis nepasirašyta.

Keturi laivai stovi su visomis įgulomis, kurias sudaro po 70-80 žmonių. Vienu metu "Baltlantos" laivuose dirba apie 300 žmonių. Tikėtasi, kad rusėjo 12 d. bent su Maroku bus pasirašyta sutartis. Šiuo metu artėja metas keisti įgulas, o bendrovė neturi pinigų net tam dalykui ir vis dar laukia, kad situacija pasikeistų. Tačiau jau svarstoma galimybė pargabenti įgulas ir nusiųsti ten mažesnes tik laivams saugoti.

Paklaustas, ar negalėtų bendrovė išsilaikyti šiuo sunkiu laikotarpiu žvejodama Baltijos jūroje, B. Bikulčius atsakė: "Baltijos jūroje džiaugiamės, kad nepatiriame nuostolių, o pelno beveik nėra, nes bendrovė turi keturis laivus, o kvotos skirtos tik trims."

Pasidomėjus, ar susidarius tokiai itin sudėtingai situacijai "Baltlanta" gali bankrutuoti, telefono ragelyje ilgai tvyrojo tyla ir tik po to pasigirdo B. Bikulčiaus balsas: "Net nežinau, kaip pasakyti. Gal ir gali, nes kol kas išlaidos eina, o pajamų nėra."

Įgulose - mauritaniečiai

UAB "Atlantic High Sea Fishing Company" generalinis direktorius B. Krištanavičius sako, kad nuo rugsėjo 1 d. buvo galima dirbti Mauritanijos zonoje, tačiau mauritaniečiai prašo už kiekvieną toną sugautų žuvų sumokėti 320 eurų, o parduoti ją galima už 360-400 eurų. "Tai kas gi gali ten dirbti, kai taip sukeltos kainos. Be to, yra padidinta draudimo žvejoti zona nuo 12 iki 20 jūrmylių, kurioje mes visi ir žvejodavome. Vėlgi mauritaniečiai prašo 2 proc. laimikio atiduoti neatlygintinai. Bet tai skirta ne Mauritanijos žmonėms maitinti, jie tas žuvis perparduoda ir pinigus dedasi į kišenę.

Kitas dalykas, jie reikalauja laivuose įdarbinti 60 proc. vietinių Mauritanijos žmonių. Bet jie nieko nemoka, nieko nesupranta, tad to padaryti neįmanoma. Visų priežasčių nevardinsiu, bet tai pagrindiniai dalykai, dėl kurių nė vienas ES laivas dabar ten nedirba ir nesiruošia dirbti. Dabar rašom laiškus, kad iš naujo vestų derybas, jeigu nori, kad ten dirbtų ES laivai", - kalbėjo B. Krištanavičius.

Blogi metai žvejybai

B. Krištanavičiaus vadovaujama bendrovė "Atlantic High Sea Fishing Company" turėjo tik du laivus - "Margirį" ir "Nidą". Pastaruoju metu "Margirį" persekiojo žaliųjų judėjimo "Greenpeace" aktyvistai, vadindami jį monstru. Jis per metus sugaudavo 50-60 tūkst. t žuvų, t. y. beveik pusę tiek, kiek anksčiau sužvejodavo visas susivienijimas "Litrybprom". "Jis gali per parą sušaldyti 400-500 t žuvų, jeigu tik būtų ką šaldyti, bet nėra ko", - juokavo B. Krištanavičius.

Laivas "Margiris" jau yra parduotas ir iškeliavo net į Australiją. "Ir Australijoje dėl jo kilo didžiulis triukšmas, bet tie, kurie jį nusipirko, tegu patys ir tvarkosi. Aplink Australiją dar praktiškai niekas nėra žvejojęs tokiais dideliais mastais", - sakė bendrovės vadovas.

Taigi dabar bendrovė turi tik vieną 70 m ilgio laivą "Nida", kuris gaudo ešerius Atlanto vandenyne prie Norvegijos pakrančių už 200 mylių zonos. Jame gaminama jūros ešerių filė. Į Lietuvą ji neatgabenama, nes jos čia niekas neįpirktų, tad ją valgo vokiečiai ir italai.

"Mes turime galimybių nusipirkti kitą laivą, bet koks tikslas, jeigu nėra kur žvejoti. Gali tekti apskritai uždaryti kompaniją. Rugsėjį vyks akcininkų susirinkimas, galvosime, ką reikia daryti toliau.

Šiemet žvejybos reikalai prasti visur. Tiesiog blogi metai, bloga hidrologinė situacija, nesusidaro žuvų telkiniai, jos išsibarsčiusios, labai sunku jas pagauti, išskyrus silkes ir skumbres, kurios gyvena būriais visą laiką, jas dabar ir gaudo visi, kurie turi kvotas", - sakė B. Krištanavičius.