Į klausimą, kokiuose laivuose svajoja dirbti, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivo "Šakiai" kvalifikuotas jūreivis Andrejus Sidorukas, šiemet gavęs laivavedžio diplomą, atsakė: "Jeigu būtų tokia įgula kaip pas mus "Šakiuose", galima plaukti ir paskutine "gelda".
Andrejus kvalifikuotu jūreiviu laive "Šakiai" dirba trejus metus. Kartu jis mokėsi Lietuvos jūreivystės kolegijoje ir šiemet ją baigė. Tad dabar vaikinas ketina plaukti į plačiuosius vandenis.
Paklaustas, kodėl ruošiasi palikti "Šakius", Andrejus atsakė, norįs pasisemti tikros jūrinės praktikos. Be to, šiame laive esą per daug žmonių pretenduoja į vieną vietą, todėl ketina ieškotis darbo kitur. Beje, per tarptautines pratybas būtent Andrejui buvo patikėta palaikyti ryšį su užsienio laivais anglų kalba. Jis sako, kad jam ne taip ir rūpi, kokiu laivu teks plaukti, svarbu kad įgula būtų gera.
Laivo šturmanas Mindaugas Pocius keičia atostogaujančius šturmanus. 2002-aisiais jis baigė Klaipėdos universiteto Jūreivystės institute "vientisąsias studijas pagal transporto inžinerijos studijų krypties laivavedybos studijų programą". Paprasčiau pasakius, jo specialybė yra laivavedyba ir jam suteikta profesinė inžinieriaus kvalifikacija.
Tik pradėjus jiems studijuoti institute buvo sakoma, kad baigę jie galėsią dirbti ir laivų statyklose. Prieš baigdami studijas po penkerių metų jau buvo informuoti, kad galės dirbti uoste ir pakilti iki A lygio viršininko.
Beje, pirmieji baigusieji tokias studijas kaip Mindaugas nebuvo nei bakalaurai, nei magistrai - kitaip sakant, buvo tarpinė grandis tarp vienų ir kitų. Kai jiems su tokiais įmantriais diplomais teko darbintis, susidūrė su sunkumais. Darbdaviai sakė nepageidaują tokių tokių inžinierių, jiems reikią arba bakalaurų, arba magistrų.
Mindaugas sakė niekada nesvajojęs būti jūrininku. Savo gyvenimo neįsivaizdavo be skaičių, tad norėjo studijuoti taikomąją matematiką. Pabūgęs, kad gali neįstoti, atsidūrė Jūreivystės institute. Dabar jis skaičiuoja jūrmyles ir džiaugiasi, kad jo gyvenimas susiklostė būtent taip.
Praktiką jis atliko Lietuvos karinių jūrų pajėgų fregatoje "Aukštaitis", Uosto direkcijos narų kateryje "Rifas" ir, žinoma, "Šakiuose". Kadangi "Aukštaityje" jam tekdavo budėti po 6 valandas, tad "Šakiuose" keturios vachtos valandos jam praeina labai greitai. Sako, kad jam šiame laive nenuobodu, nes dirba tai jūreiviu, tai šturmanu.
Beje, neseniai "Šakiams" plaukiant į tarptautines pratybas Suomijos įlankoje Mindaugui tai buvo pirmas ilgesnis reisas, kai jis savarankiškai budėjo kaip šturmanas nuo 20 iki 24 val. ir nuo 8 val. iki 12 val.
Paklaustas, ar tiesa, kad Lietuvos jūreivystės kolegija parengia geresnius laivavedžius praktikus, nei universitetas, Mindaugas atsakė, jog galbūt iš dalies tai ir tiesa. Jiems studijų pradžioje buvę pasakyta, kad per 5 studijų metus turi surinkti 12 mėnesių plaukiojimo cenzą, ir jie turėjo verstis patys kaip išmanydami. Taigi kas praktiką atliko locmaniniuose kateriuose, kas netgi laiveliuose, kurie žmones plukdo į Smiltynę už 1 Lt.
Mindaugui atliekant praktiką "Šakiuose" kartu su įgula teko plaukti į Būtingę likviduoti avarijos padarinius. Pasak vaikino, per dvi dienas laivo kapitono vyresnysis padėjėjas Bronislovas Latvėnas išdėstė jam visą laivavedybos kursą, kurį jis mokėsi metus. Žinoma, labai glaustai ir konkrečiai, ne taip plačiai kaip universitete, tačiau tik tai ko reikia, tai, ko, ko gero, Mindaugas neužmirš visą gyvenimą. Paklaustas, ar nebijotų vesti laivo vienas ir lenktis su kitu laivu, jeigu nebūtų ko pasiklausti, atsakė:"Ne, juk kituose laivuose irgi žmonės plaukia."
Kai kurie žmonės, netekę įprasto pragyvenimo šaltinio, tik dejuoja, keiksnoja valdžią, net patys nebesiryžta keisti gyvenimo. Buvęs agronomas Donatas Kumštaitis, gyvenantis Šakių rajono Gerdžiūnų kaime, ne iš tokių. Turi dvi dukras, kurios šiuo metu mokosi Klaipėdos universitete, sūnų, kuriam dar tik 10 metų, tad reikėjos suktis, norint išmaitinti šeimą.
Dabar jis, yra laivo "Šakiai" vyr. virėjas. Į darbą Klaipėdoje važiuoja 200 km, bet gyvenimu ir likimu nesiskundžia.
D. Kumštaitis 15 metų išdirbo žemės ūkyje. Dvejus paskutiniuos metus buvo bendrovės vadovu. Kai pamatė, kad iš agronomo darbo nebegalės pragyventi, pakeitė profesiją. Kadangi mėgo gaminti valgį, Kaune baigė virėjų kursus ir nuo 1999 metų jau dirba laivyne. Beje, galima sakyti, kad jis nepabėgo nuo likimo.
Baigęs 8 klases, jis buvo atvažiavęs į Klaipėdą ir įstojęs į Jūreivystės mokyklą. Tačiau jūrininku tada netapo, nes mama paėmė dokumentus ir išsivežė jį atgal į Šakių rajoną. Mat čigonė jai išbūrė, kad sūnus bus arba kunigas, arba nuskęs. Ir dabar, kai po tiek metų sūnus vis dėlto tapo jūreiviu, mama ją bara, kam jis taip pasielgęs.
Prieš pernai pradėdamas dirbti "Šakiuose", Donatas jau buvo 14 mėnesių atidirbęs užsienio laivuose. Teko jam ir Mauritanijoje areštuotame laive pabūti, taip sakant, paragauti ir užsienietiškos duonos.
Jis sako, jog jam 12 žmonių "Šakiuose" pamaitinti esą visai nesunku. Užtat kai dirbo žvejybos laive, kurio įgula buvo 70 žmonių ir dar keliolika juodaodžių, kurių iki tol jis nebuvo matęs, reikėdavo kaip reikiant paplušėti, nors laive ir buvo du virėjai. "Šakių" virėjas sako, kad jam laive vegetaras yra baisiau nei juodaodžiai.
Paklaustas, kodėl nebedirba užsienio laivuose, kur geresni atlyginimai, Donatas atsakė, jog apskaičiavęs viską ir nutaręs, kad tas pats išeina. "Šešis mėnesius atidirbi reisą, o paskui beveik tiek pat laiko lauki, kol pasiseka vėl išplaukti, tai ir išleidi tuos uždirbtus pinigus. Tad geriau nuolatinis darbas Lietuvoje, taip sakant, geriau žvirblis rankoje nei briedis girioje",- sakė kokas.
Bocmanas Gasparas Skėtris, "Šakiuose" dirba nuo laivo pastatymo. Į jūrą žvejybos laivais pradėjo plaukti nuo 1968 m. Iš paskutinio žvejybos reiso grįžo 1992 m. Kitąmet gegužės mėnesį bus jau 10 metų, kai Gasparas dirba Uosto direkcijos laive "Šakiai".
Baisiausias dalykas bocmanui - vaikai laive. Kartą ekskursijos metu buvęs toks berniukas, kuris visur savo galvą kišęs ir ant borto sėdęs. O vyr. mechanikas net aiktelėjęs, pamatęs vieną iš vaikų jau jau drožiantį per mašinų skyrių.
Tokia linksma mergaitė kad apipylusi bocmaną klausimais - kodėl jis stovįs ir nieko nedarąs, kaip laivas plaukiąs, kas jame visą laiką cypia ir t. t. "Pabandyk tu vaikams paaiškinti viską kas, kaip ir kodėl. O ko jie gali paklausti laive, tikrai neatspėsi",- sakė Gasparas.
Užtat, kai "Šakiai" su vaikais parplaukia iš jūros, bocmanas lengviau atsikvepia.
Kvalifikuotas jūreivis Romas Juodis tik iš pažiūros atrodo labai nekalbus ir niūrus. Jis yra laivo "Šakiai" akyloji akis. Kartą įgula vykdydama užduotį ieškojo iš vieno Rusijos laivo iškritusio jūrininko. Kol šturmanai ruošėsi pradėti braižyti schemas, kaip ir kur reikėtų ieškoti, Romas pirmas pastebėjo Rusijos jūrininko lavoną.
Didelę darbo patirtį turintčio jūreivio akis tiesiog pamatė tą vietą, kurioje būriavosi žuvėdros.
Laivo "Šakiai" kapitonas Vygantas Naujokas sako, jog per visas žmonių gelbėjimo jūroje pratybas Romas bene pats pirmas pastebi išmėtytus manekenus.
Pasak kapitono, esant ekstremaliai situacijai Romas pats pirmas visur veržiasi ir labai gerai dirba.
Jūreivis Kęstutis Meška laive "Šakiai" dirba nebelaikinai nuo rugsėjo 1 d. Bet jau spėjo atkreipti dėmesį savo pareigingumu. Net neprašomas padeda virėjui skusti bulves. Sako tarnaudamas armijoje jų priskutęs kalnus.
Nuo 16 metų Kęstutis dirbo traktorininku. Jūreiviu norėjo būti seniai, bet vis negaudavo vizos. Traktorininku dirbo ir buvusioje Tralinio laivyno bazėje. Tiesa, į didžiąją jūrą jam vis dėlto pavyko išplaukti ir padirbėti keturiuose reisuose. Teko dirbti buvusios "Jūros" žvejybos laivuose "S. Daukantas" ir "Telšiai". Didžiausią įspūdį iš tų laikų jam paliko plaukimas Panamos kanalu.
Beje, Kęstutis - kolekcionierius. Ilgą laiko rinko ženkliukus ir atvirukus. Jau norėjo parduoti ženkliukų kolekciją, bet kadangi už ją buvo pasiūlyta tik 200 Lt, pasiliko.
"Šakiai" anksčiau buvo gaubiamosios žūklės laivas "Jasenevo". Jis pastatytas 1987 m. Jaroslavlyje. Anksčiau šis laivas priklausė Lietuvos valstybinei žvejybos laivyno įmonei "Jūra", kuri vėliau buvo likviduota, ir žvejojo prie Afrikos krantų. Kokiuose tik rajonuose jis nedirbo - ir Angolos, ir Argentinos, ir Vakarų Sacharos, ir Siera Leonės, ir Senegalo. Ir staurides, ir skumbres, ir kalmarus gerai gaudė. Planinė jo užduotis buvusi - per parą sugauti 14-16 tonų žuvies.
Seni jūrininkai pasakoja, jog tas laivas kainavęs apie 1 mln. 700 tūkst. JAV dolerių, ir tie pinigai buvę susigrąžinti tiesiog per vieną reisą, trukusį 28 dienas. Tąkart jis sugavęs 880 tonų kalmarų, kurių vertė buvusi apie 3 mln. dolerių.
Kai buvo lietuvinami Lietuvos laivų pavadinimai, "Jasenevo" tapo "Šakiais". 1992 m. jis savo eiga grįžo iš paskutinio reiso ir daugiau niekada nebežvejojo. 1994 m. jį "Jūros" turto varžytinėse nusipirko Uosto direkcija. "Šakiai" buvo pertvarkytas į naftos surinkimo laivą. Ir taip jis pradėjo antrą savo "biografijos" etapą.
Dabar vienoje "Šakių" pamaininėje įguloje - 12 žmonių. Įgulos keičiasi kas savaitę - antradieniais. Kai laivas žvejodavo, jo įgula buvo du kartus didesnė nei dabar - 24 žmonės, neskaičiuojant "zampolito", kapitono pirmojo padėjėjo.
Dabar laivas "Šakiai" yra aprūpintas gana modernia naftos surinkimo įranga. Jis dalyvauja ir žmonių gelbėjimo jūroje operacijose. Dar pernai vasarą laive buvo įrengta gana erdvi medicininė kajutė. Žinoma, joje operacinio stalo nėra, tačiau pirmoji pagalba nukentėjusiajam gali būti kuo puikiausiai suteikta, nors tarp įgulos narių mediko nėra. Kaip ir kituose laivuose, taip ir "Šakiuose" yra įgulos narių, baigusių specialius medicinos kursus. Beje, šis laivas turi ir unikalią barokamerą, reikalingą narams.
Iš senosios įgulos, kuri dar mena laivą kaip garsų žveją, yra likę 4 žmonės. Beje, jie dabar jaučiasi tarsi išlaikytiniai, nes laivą išlaiko Uosto direkcija, ir jis nebeuždirba pinigų kaip ankstesniais laikais. O kai kurie įgulos nariai, mąstantys šiuolaikiškai, netgi pasiskundė Darbo inspekcijai, kad persidirba. Mat jie budi laive ir dieną, ir naktį visą savaitę, o jokios priemokos už tai negauna.
Neseniai į "Šakius" buvo atėjęs darbintis naujas mechanikas. Iš kažkur jis buvo girdėjęs, kad šiame laive esą nereikia dirbti. Ir nutiko taip, jog kaip tyčia 4 dienas buvo tiek darbo, kad net pamiegoti nebuvo kada: reikėjo tai jachtą partemti, tai žmones į jūrą paplukdyti. Išsigandęs mechanikas netgi norėjo palikti šį laivą. Žinoma, dabar kartais "Šakiams" pasitaiko ir ramesnė savaitė.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą