Interesų rifas Uosto direkcijos vandenyse.

Sigitas Dobilinskas, buvęs konsorciumo Klaipėdos terminalas direktorius, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijai vadovauja nuo š. m. kovo 1 d. Žinoma, nereikėtų tikėtis, kad naujam vadovui per beveik keturis mėnesius trukusį vadovavimo laikotarpį pavyko išspręsti čia įsisenėjusias problemas, tačiau įdomu, kaip žadama jas spręsti.

Kas jums, atėjusiam iš privačios struktūros, pirmiausia krito į akis pradėjus dirbti valstybės įmonėje?

- Tai, kad Uosto direkcijoje paprastais ūkiniais klausimais labai daug politikuojama, kalbama apie visuomenės, valstybės interesus. Kitas dalykas, nesuprantu, kodėl norima direkciją pavaizduoti kaip tam tikrą anarchistų organizaciją, nors čia viskas yra reglamentuota teisiniais aktais. Mūsų darbas pradedant spręsti kokią nors problemą atsiremia į įstatymus ir mes esame priversti lipti biurokratiniais laiptais. Sakykime, reikia atlikti nedidelius valymo darbus prie kranto, bet jų negalima tiesiog imti ir daryti. Pirmiausia reikia klausimą suderinti su aplinkosaugininkais ir t. t. Čia negali paprasčiausiai paprašyti žmogaus, kad jis ką nors padarytų, tarkim, iškastų duobę. Ir dar - visiems daug ko reikia iš direkcijos, nors ji tikrai nėra pinigų maišas ir negali statyti objektų, kuriems valstybė neskiria lėšų.

Kaip sprendžiama 7,8,9 krantinių, esančių AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) nuomojamoje teritorijoje, problema?

- Šis klausimas turi daugybę niuansų, o įvairūs pareiškimai spaudoje tik didina įtampą. Man tik pradėjus dirbti Aplinkos ministerijos sudarytos inžinierių komisijos narių, belgų ir Susisiekimo ministerijos atstovų posėdyje komisija pateikė ataskaitą. Ji teigia, jog prieš pradedant gilinti prie šių krantinių būtina atlikti tyrimus, kurie leistų nustatyti tikrąją jų būklę. Be to, šiose krantinėse prieš pradedant gilinimo darbus dar turi būti atlikta nemažai remonto darbų. Pavyzdžiui, 50 m krantinės yra nuplėšti fenderiai ir ankeriai, reikia tai atstatyti. Šiuo metu mes tariamės su minėta komisija dėl galimybės atlikti gręžinius ir tyrimus. Manau, jog šį mėnesį šiuo klausimu turėtų būti susitarta ir su draudimo kompanija. Mat dėl savo veiksmų esame nusiuntę užklausimą draudimo kompanijai, idant neprarastumėme draudimo.
Taigi 7-9 krantinių problema labai sunkiai sprendžiama. Iš vienos pusės spaudimą daro tų krantinių naudotoja, norinti planuoti savo verslą ir žinoti, kada reikalai pajudės. Iš kitos pusės - belgai nori gilinti, ir viskas. Uosto direkcija, t. y. aš, turiu priimti sprendimą gilinti ar negilinti. Vyko daugybė pasitarimų, yra krūvos dokumentų, mokslininkai, inžinieriai abejoja, tad priimti sprendimą gana sunku. Mes dirbam nuosekliai - ištiriam, remontuojam, sutvarkom monitoringo sistemą ir, jeigu viskas gerai, giliname.

-Kokie dar klausimai uoste kelia jums susirūpinimą?

- Dar vienas rūpestis - kruizinių laivų terminalas. Šiais metais mes jau praradome visą sezoną, nes kruizinių laivų terminalas bus pastatytas tik šiemet rudeniop. Dabar darbai šiame fronte jau pajudėjo, tačiau vien tik pirso rekonstrukcija problemos neišspręs. Toliau tęsiamos derybos su AB "Klaipėdos laivų remontas", miesto Savivaldybe dėl teritorijos arba tiksliau - dėl privažiavimo į kruizinių laivų terminalą sutvarkymo. Galimas daiktas, kruiziniame terminale atsiras ir kokia nors kavinė, tad galų gale ir klaipėdiečiai sėdėdami lauko terasoje galės grožėtis praplaukiančiais laivais.
Yra ir kita problema. Vis dėlto kruiziniai laivai, jų aptarnavimas yra visos Lietuvos, ne vien kruizinių laivų terminalo operatorės AB "Klaipėdos laivų remontas" reikalas. Valstybė pastatys krantinę ir suteiks teisę ja operuoti. Tačiau nuo operatoriaus darbo ir pastangų priklausys tai, kaip jausis laivų keleiviai vieninteliame uoste kruizinių laivų terminale. Nuo to, kaip jie bus sutikti, priklausys, ar turistų srautas Klaipėdoje didės, ar ne. Todėl jau rengiamos kruizinių laivų priėmimo Klaipėdos uoste taisyklės derinant ir su Susisiekimo ministerija, ir su operatoriumi, ir su turizmo agentūromis, ir su Klaipėdos miesto savivaldybe. Jos turėtų būti dar šiemet parengtos ir patvirtintos.

Ar būtų keičiamas jau paskirtas kruizinių laivų operatorius, jeigu jis negalėtų laikytis minėtų taisyklių?

- Laivų remontininkai nori toliau vystyti savo verslą. Toks jų noras yra gerbtinas. Tačiau mes kartu su miesto Savivaldybe, pagrindine AB "Klaipėdos laivų remontas" akcijų turėtoja, turime surasti tokį variantą, kad būtų išspręstos ir valstybės, ir miesto, ir mūsų problemos.

Kodėl taip atsitiko, kad šiemet kruiziniai laivai buvo švartuojami toli nuo miesto centro?

- Deja, šį sezoną kruiziniai laivai buvo ir bus statomi prie krovos kompanijų krantinių. Prieš prasidedant sezonui mes surengėme apklausą, kurios kompanijos galėtų priimti kruizinius laivus. Atsiliepė LKAB "Klaipėdos Smeltė", jūrų krovinių kompanija "Bega", konsorciumas Klaipėdos terminalas ir KLASCO. "Bega" negalėjo garantuoti, kad būtent tą dieną tuo laiku bus laisva krantinė. Geriausią kainą siūlė "Smeltė", tačiau ji negalėjo garantuoti būtinų sąlygų, t. y. leisti įvažiuoti autobusams ir t. t. Tad buvo nuspręsta laivus, kuriems pakaks gylio, statyti prie krantinių Klaipėdos terminale, o tuos, kuriems reikia didesnio gylio - KLASCO. Vėliau, kai reikėjo plukdyti laivą į Klaipėdos terminalą, kilo triukšmas - esą per toli ir t. t. Pirma mano reakcija buvo tokia: tegu susimoka kainos skirtumą, susidarantį tarp konsorciumo ir kitų kompanijų reikalaujamos kainos, ir tegu stato laivą, kur nori. Ne Uosto direkcijos reikalas, kur kas su kokia kompanija susitaria ir pasistato laivą. Tada, švelniai tariant, buvo pradėtas spaudimas, buvau užverstas įvairiais raštais.
Taigi teko ieškoti kitokio sprendimo. Kadangi pageidauta, kad kruiziniai laivai stotų prie KLASCO krantinių, arčiau senamiesčio, atsiprašiau konsorciumo direktoriaus ir pradėjom derybas su KLASCO. Reikia pripažinti, kad KLASCO vadovybė geranoriškai įvertino susidariusią situaciją. Taigi šiek tiek sumažinus kainą susitarta, kad ateityje visi kruiziniai laivai stos prie KLASCO krantinių.

Ar Uosto direkcija dar puoselėja vilčių įsigyti laivų? Teko girdėti, jog norint po uostą paplukdyti į Klaipėdą atvykusią Armėnijos prezidento delegaciją direkcijai reikėjo prašyti kariškių pagalbos - laivo "Vėtra", nes uostas vis dar neturi pramoginio laivo.

- Pramoginis laivas vis dėlto yra prabanga. Kai dar buvau Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos viceprezidentas, mes įkalbinėjome direkciją įsigyti pramoginį laivą. Ir dabar manau, jog jo reikėtų, tačiau dar yra daug klausimų, kuriuos reikėtų išspręsti pirmiau.
Jau įvyko konkursas ir netrukus turėtų būti pasirašyta sutartis dėl naujo hidrografijos laivo statybos. Šis laivas bus skirtas Saugios laivybos administracijai, kad būtų galima atlikti hidrografinius matavimus uosto akvatorijoje. Jis bus perkamas dar už direkcijos lėšas. Turime nupirkti locmanų katerį. Pirmas konkursas nepavyko, nes pasipylė skundai, tad jį nutraukė viešųjų pirkimų tarnyba. Dabar vėl rengiamasi konkursui. Abiem laivams numatome skirti apie 4 mln. Lt.