Šiemet nuo lapkričio 1 d. pradės galioti pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas. Susisiekimo ministerija teigia, kad jį taikant laivyba Lietuvos vandenyse taps paprastesnė. Lietuvos jachtingo asociacijos atstovai tvirtina, kad jų laivams minėtas kodeksas apskritai negali būti taikomas, ir ketina bylinėtis su Lietuvos transporto saugos administracija. Mat pastarosios inspektoriai stabdo asociacijos laivus, skiria jiems baudas už tai, kad jie neturi techninės apžiūros dokumentų - asociacijos išduotas jachtos bilietas nepripažįstamas.
Garažų ir mažųjų laivų eksploatavimo bendrijos "Smiltelė" valdybos pirmininkas ir Lietuvos jachtingo asociacijos vadovas Kęstutis Gelumbauskas sako, kad, kai buvo planuojama keisti Vidaus vandenų transporto kodeksą ir vyko diskusijos, asociacija pateikė valdžiai savo pasiūlymus, pristatė visus dokumentus ir paaiškinimus, įstatymų, taisyklių išrašus tiek Susisiekimo ministerijai, tiek Lietuvos transporto saugos administracijai (LTSA), tačiau tinkamos reakcijos nei iš ministerijos, nei iš LTSA nesulaukė. K. Gelumbauskas mano, kad jos tiesiog ieško galimybių sužlugdyti asociacijos veiklą.
Kadangi kodeksas jau priimtas, belieka vienintelė išeitis - bylinėtis.
Kodeksas jachtoms netaikytinas
Jachtingo asociacijos vadovo teigimu, prieš kelerius metus ES patikrinus Lietuvą nurodyta, kad ji pažeidinėja ES įstatymus ir direktyvas. ES reikalauja nevyriausybinėms organizacijoms perduoti 50 proc. visų funkcijų, o Lietuva tada tebuvo perdavusi tik 1 proc.
"Aš siūliau kodekso pataisų rengėjams neišradinėti dviračio ir nebandyti pažeidžiant Konstituciją ir kitus įstatymus žaboti žmonių teisę į laisvą ir nepriklausomą plaukiojimą. Tiesiog reikėtų parašyti, kad Vidaus vandenų transporto kodeksas netaikomas kariniams ir nekomerciniams laivams, ir viskas, problemos nebebūtų", - teigė K. Gelumbauskas.
Trumpai tariant, jachtingo asociacijai nepavyko susikalbėti su valdžios atstovais, todėl ji šiuo metu, nepaisydama to, kad Vidaus vandenų transporto kodeksas jau patvirtintas, rengia skundą Seimo kontrolieriui, pastabas Susisiekimo ministerijai ir Vyriausybės atstovui, kuruojančiam pakeisto kodekso priėmimą, nes jau nutiko keli kurioziniai atvejai.
Jachtos - ne LTSA kompetencija
Asociacija bandė įrodyti, kad jachtos yra nekomerciniai laivai, kad joms, kaip ir kariniams laivams, minėtas kodeksas nėra taikomas. K. Gelumbauskas tvirtina, kad tiek pagal Lietuvoje, tiek pagal ES galiojančius įstatymus, nekomerciniai laivai ir jachtos nėra vidaus vandenų transportas. Jis piktinasi, kad mūsų šalyje vadovaujamasi ne ES vidaus vandenų laivybos taisyklėmis, kurios Lietuvoje buvo patvirtintos 2010 metais (iki tol buvo vadovaujamasi dar sovietinių laikų taisyklėmis), o kokio nors direktoriaus įsakymu.
"Mūsų laivai nėra transporto priemonė, tai yra įrodyta ir teismo sprendimais, ir prokuratūros nurodymais dar tada, kai mes ginčijomės su sovietiniais kapitonais, dirbusiais buvusioje Vidaus vandenų inspekcijoje. Valdžios atstovai niekaip nesupranta, kad ne jų kompetencija yra visų tipų jachtos - tiek burinės, tiek motorinės, tiek visi kiti laivai, kurie neveža keleivių ir krovinių. Jų taisyklės yra taikytinos transportui, t. y. vilkikams, stūmikams, keleiviniams laivams, plūduriuojantiems įrenginiams, ir viskas", - teigė K. Gelumbauskas.
"Kokie mokesčiai už poilsį?"
Jachtingo asociacijos vadovas sako, kad valdžios atstovai bet kokia kaina stengiasi tą Vidaus vandenų transporto kodeksą taikyti visiems laiveliams, nors jie nėra komerciniai. Anot jo, valstybės kontrolė privaloma tiems, kurie moka mokesčius, t. y. komerciniams laivams, ir tiems, kurie išlaikomi iš mokesčių mokėtojų pinigų, kitaip sakant, biudžetiniams laivams.
"Kokius mokesčius aš turiu mokėti už savo poilsį? Mano laivas yra mano nuosavybė. Jeigu valdžiai reikalingi mokesčiai, tai mes juos ir taip mokame - už kuro akcizą, už leidimą žvejoti. Jokių kitų mokesčių ji neturi teisės iš mūsų reikalauti. Bet ji visais būdais bando rinkti mokesčius ir iš mūsų. Pavyzdžiui, ji mus priskyrė pramoginei laivybai, kuri apskritai pasaulyje neegzistuoja, kad tik galėtų žmogui dar uždėti mokesčius už tą vadinamąją techninę apžiūrą", - sako K. Gelumbauskas.
Sulaikyti dėl pažeidimo
Lietuvos jachtingo asociacija, įkurta 2012-aisiais, vadovaudamasi savo įstatuose numatyta teise pradėjo savo narių visų tipų nekomercinių laivų registraciją. K. Gelumbauskas tvirtina, kad asociacija tokią teisę turi jau kelerius metus.
Pasak jo, laivybą vidaus vandenų keliuose dabar turėtų kontroliuoti policija, bet tris Jachtingo asociacijos narių laivelius šiemet liepą sustabdė LTSA inspektoriai ir pareikalavo atvykti į Jūrų departamentą, esantį Klaipėdoje, J. Janonio g. Ten jiems surašyti administracinių nusižengimų protokolai.
LTSA nurodyta pažeidimo esmė - būdamas laivo savininku asmuo eksploatavo pramoginę motorinę vidaus vandenų transporto priemonę, kuriai neatlikta techninė apžiūra. Tuo pažeistas Lietuvos vidaus vandenų transporto kodekso 16 straipsnis. LTSA vadovaujasi tuo, kad pagal kodeksą vidaus vandenų transporto priemonės privalo turėti techninės apžiūros dokumentą.
Asociacijos vadovo teigimu, ES vidaus vandenų laivybos taisyklėse yra labai aiškiai parašyta, kad techninės apžiūros privalomos laivams, kurie yra ilgesni nei 24 metrų ir plukdo krovinius ir keleivius. Jis piktinasi, kad inspektoriai visiškai neatsižvelgė į tai, kad tie žmonės turėjo Jachtingo asociacijos išduotus dokumentus. Negana to, jie gąsdina žmones aiškindami, kad jie privalo mokėti baudas. Jeigu antrą kartą būsią sulaikyti, tai vos ne tūkstantines baudas turėsią mokėti.
K. Gelumbausko teigimu, inspektoriai neturėjo teisės stabdyti jachtos kaip nekomercinio laivo, kuris jiems nėra pavaldus. Anot jo, jachtą galima stabdyti tik tada, jeigu ji šiurkščiai pažeistų vidaus vandenų laivybos taisykles.
Lietuvos jachtingo asociacijos vadovo manymu, šiemet asociacijos nariai pradėti bausti specialiai, ko gero, dėl to, kad žmonės pradėjo intensyviai perregistruoti savo laivus į asociacijos registrą.
Neturi teisės kištis
K. Gelumbauskas tvirtina, kad, pagal asociacijų įstatymą, į asociacijos kaip nevyriausybinės organizacijos vidaus reikalus jokia valstybinė institucija ar įstaiga neturi teisės kištis.
Lietuvos jachtingo asociacija išduoda jachtos bilietą. Jachtos korpusas yra tikrinamas kasmet ir biliete daromas įrašas. Asociacijoje kiekvienam laiveliui yra užvesta byla. "Mes patikriname, ar tas laivas gali saugiai plaukioti", - sako Jachtingo asociacijos vadovas. Jo teigimu, jeigu žmogus parodo Jachtingo asociacijos išduotą jachtos bilietą, LTSA inspektoriai neturi teisės kabinėtis prie jo ir tikrinti, nes tai Konstitucijos, žmogaus teisių ir laisvės pažeidimas.
Jachtingo asociacijos vadovas tvirtina, kad jokios techninės apžiūros nekomerciniams laivams nereikia. "Mūsų laivuose net nėra tokios įrangos, kurią būtų privalu tikrinti. Mes juk neplaukiojame vidaus vandenų keliais. Plaukimas jachta yra laisvas ir nepriklausomas. Taisyklėse parašyta, kad mums galima plaukioti ir vidaus vandenų keliais, netrukdant didiesiems laivams, kurie plaukioja tik tais keliais. Valdžios atstovai tvirtina, kad mūsų laivai yra pramoginiai ir pagal sovietinį kodeksą juos priskiria transporto priemonėms. Pagal juos išeina, kad mes galime plaukti tik vidaus vandenų keliais ir niekur kitur neturime teisės", - aiškino K. Gelumbauskas.
Baudų nemokės
K. Gelumbauskas teigia, kad asociacijos nariai baudų net nesiruošia mokėti. Šiuo metu rengiami dokumentai, kurie artimiausiu metu bus pristatyti į prokuratūrą, kontroliuosiančią procesą, ir policiją, kad ši pradėtų ikiteisminį tyrimą dėl galimo LTSA darbuotojų padaryto įstatymų pažeidimo. "Kas valdininkams suteikė teisę pažeidinėti įstatymus?" - klausia jis.
"Žmogus nesuprato, kodėl jis turi mokėti baudą, jeigu turi Jachtingo asociacijos išduotą jachtos bilietą, galiojantį iki 2029 metų. Jis nedavė inspektoriams asmens dokumento ir jie jam iškvietė policiją. Bet juk yra žmogaus asmens duomenų apsaugos įstatymas. Tam žmogui buvo surašytas protokolas atsižvelgiant į sovietinę registraciją, o ne pagal jachtos registracijos dokumentus", - piktinosi asociacijos vadovas.
VADOVAS. Lietuvos jachtingo asociacijos vadovas Kęstutis Gelumbauskas tikisi, kad bus pradėtas ikiteisinis tyrimas ir poilsiaujančių žmonių laisvė nebus varžoma.
Egidijaus JANKAUSKO nuotr.
Ministerija: laivyba taps paprastesnė
Pakeistas Vidaus vandenų transporto kodeksas įsigalios šiemet lapkričio 1 d. Į jį yra perkeltos Europos Sąjungos direktyvos nuostatos, numatančios vidaus vandenų transporto priemonėms taikomus techninius reikalavimus.
Kodekso pakeitimą inicijavo Susisiekimo ministerija. Jos manymu, jam pradėjus galioti laivyba Lietuvos vidaus vandenimis taps paprastesnė, bus lengvesnės ir skaidresnės asmeninių ir pramoginių laivų registravimo bei techninės apžiūros sąlygos. L. e. pareigas susisiekimo ministro Roko Masiulio teigimu, bus paprastesnė ir burinių jachtų techninių apžiūrų vykdymo tvarka.
Vidaus vandenų laivų registre nebus registruojami sportiniai laivai ir šie pramoginiai laivai: vandens dviračiai, irklinės valtys, nepriklausomai nuo jų ilgio, burinės jachtos, kurių ilgis mažesnis kaip 6 metrai, valtys su pakabinamaisiais elektros varikliais, irkliniai turistiniai plaustai, kurių keliamoji galia ne didesnė kaip 500 kg, kitose šalyse registruotos vidaus vandenų transporto priemonės.
Nustatyta, kad technines apžiūras atliks Lietuvos transporto saugos administracija (LTSA), o burinių jachtų technines apžiūras - LTSA atestuoti juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai.
Supaprastinti reikalavimai asmeniniams ir pramoginiams laivams - šioms transporto priemonėms techninės apžiūros nereikės, jei jos nebus naudojamos komerciniais tikslais ir plaukios tik vidaus vandenų plaukiojimo rajone. Laivybos saugai užtikrinti tokių laivų techninės būklės ir jų aprūpinimo įrangos atitikimas reikalavimus galės būti tikrinamas bet kuriuo metu eksploatuojant laivus. Beje, techninė apžiūra asmeniniams ir pramoginiams laivams bus reikalinga, jei jie plaukios valstybinės reikšmės arba vietinės reikšmės vidaus vandenų keliais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą