Jūrininkų žvaigždynas (2)

1497-1498 m. Vaskas da Gama apiplaukė Afriką ir rado jūrų kelią iš Europos į Indiją. Tai buvo vienas didžiausių įvykių pasaulinės prekybos istorijoje. Nuo tada prekybos laivai į Indijos vandenyno šalis ir Kiniją plaukdavo aplink Gerosios Vilties kyšulį. Pirmoji Vasko da Gamos kelionė į Indiją, jo veržlumas ir politika, taip pat karinė jėga sustiprino Portugalijos prekybines pozicijas Indijos vandenyne.

Ferdinandas Magelanas (1480-1521), Portugalija

Portugalų jūrų keliautojas, atradėjas, tarnavęs Ispanijos karalystei. F. Magelano vadovaujama ekspedicija pirmoji apiplaukė pasaulį, nors jis pats šios kelionės metu žuvo dabartiniuose Filipinuose. Kelionę 1519 m. rugpjūčio 10 d. pradėjo 237 ar 270 jūreivių, bet atgal į Ispaniją 1522 m. rugsėjo 6 d. sugrįžo tik 18. Ši ekspedicija pirmoji iš Europos vakarų kryptimi pasiekė Aziją, pirmoji perplaukė Pietų Amerikos sąsiaurį, jungiantį Atlanto ir Ramųjį vandenynus. Magelano garbei sąsiauris pavadintas jo vardu. Ši ekspedicija pirmoji perplaukė ir Ramųjį vandenyną.

Įgulos nariai buvo pirmieji europiečiai, kurie pamatė iki tol nematytų dalykų: juodas "žąsis", kurių nereikėjo nei skusti, nei pešti - greičiausiai tai buvo pingvinai, dvi iš artimiausių mūsų galaktikų (Didįjį Magelano Debesį ir Mažąjį Magelano Debesį, kurie matomi tik pietuose). Ekspedicija patvirtino, kad Žemė tikrai apvali, ir aptiko, jog ji daug kartų didesnė nei iki tol galvojo mokslininkai - kelionės ilgis buvo 69 tūkst. kilometrų.

Žakas Kartjė (1491-1557), Prancūzija

Pirmasis prancūzų keliautojas ir botanikas, tyrinėjęs Šiaurės Ameriką. Jis ir Džonas Kabot laikomi Kanados atradėjais. Tarp 1534 ir 1542 metų Ž. Kartjė atliko tris ekspedicijas į Šiaurės Ameriką, ieškodamas šiaurės kelio į Aziją. Jis pirmasis praplaukė Švento Laurencijaus upe Kanadoje. Vienoje pirmųjų ekspedicijų Ž. Kartjė į Europą atvežė tujos medį.

Fransis Dreikas (1540-1596), Didžioji Britanija

Tai pirmasis anglas, apkeliavęs aplink pasaulį (1577-1580 m.) ir antrasis tokią kelionę atlikęs kapitonas apskritai. Keliavo ir piratavo Vakarų Indijoje, Patagonijos pakrantėse, Ramiajame vandenyne. 1572 m. prie Panamos krantų jis iš ispanų flotilės pagrobė 30 tonų sidabro. Bijodamas keršto antrasis po Magelano apiplaukė pasaulį. F. Dreiko žygis bent 50 kartų viršijo kelionės išlaidas, tačiau Anglijos karalienė apmokėjo skolas ir suteikė jam riterio titulą, nes 1588 m. jis sutriuškino 134 Ispanijos laivus neprarasdamas nė vieno savo, ir Anglija ėmė viešpatauti jūrose. F. Dreikas pirmasis praplaukė tarp Ugnies Žemės bei Antarktidos ir taip įrodė, kad pastaroji nesisieja su Pietų Amerika. Šis sąsiauris pavadintas jo garbei.

Vitus Beringas (1681-1741), Rusija

Danų keliautojas, tarnavęs Rusijos laivyne. Jis vadovavo pirmosioms dviem Azijos šiaurės rytinę pakrantę tyrusioms Kamčiatkos ekspedicijoms (1725-1730 bei 1733-1741). Pirmosios ekspedicijos metu su A. Čirikovu apiplaukė Kamčiatkos pusiasalį, Čiukčių pusiasalio pietinį ir rytinį krantus. V. Beringas galutinai įrodė, kad Azija ir Šiaurės Amerika nesijungia. V. Beringas tyrė ir kartografavo Rusijos arktinę ir Ramiojo vandenyno pakrantes, Aliaskos pakrantę iki 69 laipsnių šiaurės platumos, atrado Kodiako salą, keletą Aleutų salyno salų. Antrosios ekspedicijos metu laivui sudužus prie vienos Komandoro salyno salų, žiemodamas keliautojas mirė, o sala vėliau pavadinta Beringo sala. Jo vardu dar pavadinta Beringo jūra, sąsiauris tarp Azijos ir Šiaurės Amerikos, nors patį sąsiaurį dar 1648 m. atrado Semionas Dežniovas, ledynas Aliaskoje bei kyšulys Ochotsko jūroje, taip pat Beringo kultūra (eskimų kultūrinio vystymosi periodas).

Džeimsas Kukas (1728-1779), Didžioji Britanija

Anglų jūrininkas, kuris atrado Kalėdų ir Sandvičo salas, sudarė daug detalių žemėlapių, atrado daug naujų augalų ir gyvūnų rūšių bei nežinomas tautas - Australijos aborigenus, polineziečius ir aleutus. Jūrininko karjerą jis pradėjo prekybiniuose laivuose, kurie plaukiojo Baltijos jūra. Septynerių metų karo metu užsiėmė kartografija.

Dž. Kukas vadovavo trims jūrinėms ekspedicijoms. Pirmosios (1768-1771 m.) metu mustatė Naujosios Zelandijos koordinates. Jis atrado Kuko kanalą, skiriantį Šiaurinę ir Pietinę Naujosios Zelandijos salas, kurio nepastebėjo pirmasis čia apsilankęs europietis Abelis Tasmanas. Ekspedicijos metu taip pat buvo atrastas Didysis koralinis rifas ir vakarinė Australijos pakrantė.

Antroji Dž. Kuko ekspedicija (1772-1775 m.) plaukė per labai tolimas pietines geografines platumas ir buvo pirmoji, pasiekusi 71 laispnį pietų platumos. Trečiosios ekspedicijos metu, 1778 m. sausį, Dž. Kukas tapo pirmuoju europiečiu, išsilaipinusiu Havajuose, Vaimea įlankoje (Kaui sala). Vėliau ekspedicija pažymėjo Aliaskos kranto liniją nuo Šv. Elijaus kalno iki Beringo sąsiaurio.

Džonas Franklinas (1786-1847), Didžioji Britanija

Britų karalystės jūrų admirolas, Arkties tyrinėtojas, kuris pažymėjo žemėlapiuose beveik du trečdalius Šiaurės Amerikos šiaurinės pakrantės. Jis ištyrinėjo pakrantę beveik iki 36 laipsnių ilgumos, padarė svarbių atradimų apie Žemės magnetizmą. Iš paskutinės ekspedicijos į Šiaurės polių, prasidėjusios 1845 m., Dž. Franklinas nesugrįžo. Manoma, kad ekspedicijos laivus sudaužė ledynai.

Žanas Fransua Laperūzas (1741-1788), Prancūzija

Tai pirmasis europietis, praplaukęs sąsiausriu tarp Sachalino ir Kokaido salos. Todėl šis sąsiauris pavadintas jo vardu. Ši prancūzų Akademijos mokslinė ekspedicija prasidėjo 1785 m. Du Ž. F. Laperūzo vadovaujami laivai, turėjo tyrinėti Ramųjį vandenyną. Jais plaukė įvairių sričių mokslininkai, laivai buvo pakrauti sėklų ir sodinukų, tinkančių įvairiems klimatams. Burlaiviai "L'Astrolabe" ir "La Boussole", apiplaukę Horno iškyšulį, buriavo vakarinėmis Amerikos pakrantėmis, o išplaukę iš Australijos, dingo be žinios.

Bus daugiau.