Jeigu viskas vyktų pagal planą, 2028 metais vėjo elektrinės jūroje pagamintų 25 proc. mūsų šaliai reikalingos elektros energijos.
Vėjo elektrinės bus statomas už 40-43 km nuo Klaipėdos uosto. Jėgainių parkui bus reikalingas 127 kv. km plotas. Pasak energetikos ministro, kadangi panašūs projektai šiuo metu labai populiarūs pasaulyje, Lietuva tikisi šio projekto metu pritraukti apie 1 milijardą eurų privačių investicijų. Suprantama, kad šiam projektui tikimasi ir Europos Sąjungos paramos. Šis projektas sukurtų apie 1 400 naujų darbo vietų.
Klaipėdos uoste turėtų būti įrengta infrastruktūra vėjo jėgainių parkui aptarnauti - t. y. turi būti 800 metrų ilgio krantinė ir sandėliavimo plotas vėjo jėgainių detalėms sandėliuoti. Tam reikalingas apie 15 ha plotas uoste.
Energetikos ministerija tikisi iki rugsėjo gauti iš Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atsakymą, kokios tokios infrastruktūros sukūrimo galimybės, alternatyvų įvertinimą.
Lietuvos jūrų krovos kompanijų asociacijos prezidentas Vidmantas Dambrauskas informavo svečius, kad visa žemė uoste jau išnuomota, visos krantinės turi savo naudotojus. Tačiau nuramino energetikos ministrą, kad uostininkai yra susidomėję siūlomu projektu, kad pasitars tarpusavyje, kaip prisidėti prie šio projekto įgyvendinimo.
Žemės ūkio ministerijos atstovas teiravosi, ar vėjo jėgainių parkas Baltijos jūroje neturės neigiamo poveikio žuvininkystei. Buvo pasakyta, kad atrinktos vietos jūroje būtent atsižvelgiant į laivų judėjimą, į žvejybos klausimus. Išsamiau viskas bus aptarta, kai bus rengiamas specialusis planas, strateginių pasekmių aplinkai vertinimas, poveikio aplinkai vertinimas. Energetikos ministerijos atstovas teigė, kad kai kur pasaulyje šalia vėjo elektrinių yra auginamos austrės.
Pasak susisiekimo ministro Jaroslavo Narkevičiaus, vėjo jėgainių perspektyvos klausimas yra susijęs ir su Klaipėdos uosto teritorijoje esančia laivų statybos ir remonto pramone, plačiau vertinant, su jūrinės inžinerijos pramone. Tos įmonės negeneruoja tiek produkcijos ir negali gauti tokios grąžos, kokia yra numatyta uoste, t. y. 6 proc. Pasak ministro, tas klausimas svarstomas jau pusę metų ir kol kas nerandama atsakymo, kaip reikėtų spręsti šią problemą, norint į projektą įtraukti ir minėtos pramonės atstovus. Konkrečių siūlymų iš atitinkamų institucijų Susisiekimo ministerija lauks iki rugsėjo.
Vyriausybė koncepcijai pritarė
Vėjo elektrinių plėtros Lietuvos jūrų teritorijoje strategija buvo parengta 2018 metais.
Pasak Ž. Vaičiūno, Lietuva be šio energijos šaltinio jau nebegali apsieiti. Šiemet darbą pradėjo specialiai tam sudaryta darbo grupė.
Anot ministro, prieš porą savaičių Vyriausybė pritarė visai jūrinio vėjo elektrinių koncepcijai - tiek jos vietai, tiek galioms.
"700 megavatų yra pirmasis etapas iki 2030 metų. Potencialas toje teritorijoje yra iki 3,5 gigavato galios elektrinės. Tai yra susiję tiek su nacionaliniais atsinaujinančios energetikos plėtros planais, tiek akivaizdžia sinergija su Lietuvos uosto ekonomine veikla. Todėl šį klausimą pristatėme Uosto plėtojimo taryboje. Lietuva dalyvauja tam tikrame konkurenciniame žaidime, nes ir kitos valstybės plėtoja arba planuoja plėtoti jūrinę vėjo energetiką. Mums aiškios teritorijos, kuriose galėtų būti plėtojama tokia gamybinė veikla - tai uostas. Jis mums padėtų siekti ne tik energetikos tikslų, bet ir užsitikrinti sinergiją su ekonomika", - sakė energetikos ministras.
Paklaustas, ko konkrečiai norima iš uosto, Ž. Vaičiūnas atsakė: "Pagal vėjo energetikos plėtros parametrus reikalinga iki 15 ha teritorijos, kuri būtų panaudota tiek gamybos veiklai, tiek komponentams rinkti, tiek pasiruošti transportuoti į jūrą vėjo elektrines. Esame sutarę aptarti visas alternatyvas, kurios gali būti tam panaudojamos, ir apsispręsti, kokie variantai yra geriausi."
Paklaustas, kas statys Lietuvos vėjo jėgainių parkus ir ar bus vietos čia pasireikšti ir Lietuvos verslininkams, energetikos ministras sakė, kad plėtojant tokią veiklą bus skelbiamas tarptautinis konkursas, atrenkami tie investuotojai, kurie pasiūlys geriausias sąlygas.
"Bet mes kaip valstybė turime būti parengę infrastruktūrą. Tai yra vienas iš veiksnių. Jūrinių vėjo jėgainių konkursas planuojamas 2023 metais. Sausumoje dvejus trejus metus buvo kuriama visa reguliavimo aplinka ir dabar jau vyksta konkursai, aukcionai. Lygiai taip pat už dvejų trejų metų jūrinėms elektrinėms irgi turėtų būti skelbiami aukcionai. Juose galės dalyvauti tiek tarptautinės, tiek Lietuvos kompanijos. Tačiau tinkamas infrastruktūros parengimas yra vienas iš konkurencingumo faktorių, vienas iš veiksnių, kuris leistų tikėtis turėti žymiai platesnį šios infrastruktūros panaudojimą ne tik Lietuvos jūrinėms elektrinėms, bet ir tokioms elektrinėms, kurios plėtojamos kaimyninėse šalyse", - kalbėjo Ž. Vaičiūnas.
Pasak energetikos ministro, jeigu aukcionas, kaip planuojama, įvyks 2023 metais, elektrines būtų galima pastatyti iki 2028 metų. 700 megavatų būtų 25 proc. elektros energijos poreikio Lietuvoje.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą