Š. m. birželio 28 d. Saugios laivybos administracija atsiskyrė nuo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos. Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras, vaizdžiai tariant, centro smegenys, liko administracijai, o materialinis turtas - laivai, naftos surinkimo įranga bei juos aptarnaujantys žmonės - Uosto direkcijai, naujai suformuotai joje Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybai. Taigi nuo šiol gelbėjimo operacijoms jūroje vadovaus koordinacinis centras, o uoste ir vidaus vandenyse - Uosto direkcijos tarnyba.
Saugios laivybos administracijos Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro viršininku paskirtas tolimojo plaukiojimo kapitonas Algimantas Jonas Valiukėnas, prieš tai koordinaciniame centre kapitonu koordinatoriumi išdirbęs aštuonerius metus. Buvęs Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinio centro viršininkas tolimojo plaukiojimo kapitonas Arvydas Narmontas nuo rugpjūčio 1 d. yra paskirtas uosto kapitono pavaduotoju, Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnybos viršininku.
Beje, jau paskelbtas konkursas Saugios laivybos administracijos direktoriaus pareigoms užimti. Administraciją kūrusiam ir jai vadovavusiam kapitonui Sigitui Šileriui išėjus į pensiją laikinai direktoriaus pareigas eina Robertinas Tarasevičius.
Gelbėtojai dalinasi funkcijas
Pagal tarptautinės 1979 metų konvencijos nuostatas koordinaciniai centrai turi užsiimti paieška ir gelbėjimu jūroje. Uosto teritorijoje ir vidaus vandenyse gelbėjimo darbus paprastai atlieka ar savivaldybių, ar uostų vadovybei priklausančios pajėgos. Pagal Lietuvos saugios laivybos įstatymą atliekant gelbėjimo operacijas Kuršių mariose, uosto akvatorijoje, priekrantės zonoje Saugios laivybos administracijos koordinacinio centro kapitonai koordinatoriai neturi kištis.
Taigi Jūrų paieškos ir gelbėjimo koordinacinis centras nuo šiol užsiims paieškos ir gelbėjimo operacijomis tik jūroje. Jis atliks tik veiksmų koordinavimo, ryšių palaikymo su pasauliniais gelbėjimo centrais ir vietinėmis institucijomis funkciją. Rimtų avarijų jūroje atveju koordinuos veiksmus ir panaudos visas ir Lietuvoje, ir, esant būtinybei, užsienyje turimas pajėgas. Taigi jis bus toks, kokie yra koordinaciniai centrai Švedijoje ir Danijoje. Jie tik operuoja bendromis pajėgomis ir koordinuoja jų veiksmus.
A. J. Valiukėnas sako, jog, jeigu jo vadovaujamo centro koordinatorių, turinčių daug šio darbo patirties, bus prašoma pagalbos, jie neatsisakys padėti vykdant gelbėjimo operacijas ir uoste, ir Kuršių mariose. Kol kas pereinamuoju laikotarpiu ir Saugios laivybos administracijos ir Uosto direkcijoje likę gelbėtojai, galima sakyti, dar dirba kartu. Ko gero, įvairūs skyrybų niuansai nebus baigti nagrinėti ir rugpjūčio mėnesį, tad dar kurį laiką, kol bus galutinai išsiaiškinta, kas už ką yra atsakingas, jie glaudžiai bendradarbiaus ir toliau.
Reikėtų specialaus fondo
Atliekant žmonių gelbėjimo operacijas visos bendrovės nepaisant to, ar jos yra valstybinės, ar privačios, turi suteikti priemones ir kitą pagalbą nereikalaudamos už tai jokio užmokesčio. To reikalauja 1974 m. tarptautinė konvencija SOLAS, tai yra nurodyta 1996 m. Lietuvos Vyriausybės nutarime Nr. 122.
Vadovaujantis minėtu Vyriausybės nutarimu visos valstybinės ūkinės institucijos koordinacinio centro prašymu turi pateikti priemones - ar laivus, ar naftos surinkimo įrangą - ir kitiems, ne žmonių gelbėjimo darbams atlikti, su privačiomis bendrovėmis koordinacinis centras turi sudaryti sutartis.
Kartais kapitonai koordinatoriai atsiduria kuriozinėje situacijoje. Mat, susidarius avarinei situacijai, koordinacinis centras privalo koordinuoti gelbėjimo veiksmus prašydamas padėti tų, kas tai gali padaryti, nesiaiškindamas, kas kam kiek ir už ką turės mokėti.
Sakykime, išlieta naftos, reikia UAB "Towage & Marine Assistance", su kuria koordinacinis centras būtų sudaręs sutartį, vilkiko pagalbos. Bendrovė pateiktų sąskaitą ir kaltininkas turėtų padengti jos išlaidas. Tačiau kaltininką nustato ne koordinacinio centro specialistai, o aplinkosaugininkai. Ši funkcija Vyriausybės nutarimu yra priskirta jiems. Jeigu aplinkosaugininkai kaltininko nenustatys, privatininkas reikalaus, kad koordinacinis centras, prašęs pagalbos, jam sumokėtų už suteiktas paslaugas. Šis negalės to padaryti, nes neturi tam skirtų lėšų. Toks klausimas koordinaciniam centrui iškildavo ir anksčiau, tačiau tada jis bent dalį naftos surinkimo įrangos turėjo savo žinioje, dabar jos priklauso Uosto direkcijai. "Sakykime, jūroje Girulių pliažo link juda naftos dėmė. Koordinacinis centras paprašo direkcijos pagalbos, mes naftą surenkame. Tačiau tai mums kainuoja pinigus. Jeigu kaltininkai atsirastų, viskas labai paprasta. O jeigu jų nėra? Nors direkcija yra valstybės įmonė, tačiau ji nėra labdaros organizacija. Aš, kaip įmonės vadovas turiu rūpintis, kad už mūsų atliktas paslaugas būtų sumokėta. Žinoma, gyventojai gali būti ramūs. Nelaimės atveju mes padrysime viską, ką galime. Tačiau, manau, kad apmokėjimo už suteiktas paslaugas klausimas šiandien dar yra neišspręstas",- "Vakarų ekspresui" sakė Uosto direkcijos generalinis direktorius Sigitas Dobilinkas.
Koordinacinio centro viršininko A. J. Valiukėno manymu, vis dėlto reikėtų sudaryti finansinį fondą, kurį būtų galima naudoti ekstremaliais atvejais.
Yra laisvų darbo vietų
Saugios laivybos administracijos koordinaciniame centre iš viso turėtų būti 11-12 darbuotojų: viršininkas, jo pavaduotojas, 4 kapitonai koordinatoriai, 4 radijo specialistai, vyr. specialistas aparatūrai aptarnauti. Tačiau šiuo metu jis teturi tik 7 darbuotojus, tad yra laisvų darbo vietų. Kiti anksčiau centre dirbę specialistai liko Uosto direkcijoje.
A. J. Valiukėnas juokauja, jog koordinaciniame centre visi dirba laikinai, nes jų amžius neturi viršyti 62,5 metų. Čia dirbantieji specialistai turi mokėti anglų kalbą ir turėti universitetinį išsilavinimą. Kol kas centre, be A. J. Valiukėno, tik Romualdas Musulas turi universitetinį išsilavinimą. Kiti darbuotojai, turintys tik vidurinį išsilavinimą, pagal Valstybės tarnybos įstatymą per 5 metus privalo įsigyti universitetinį išsilavinimą. Neturintieji universitetinio išsilavinimo yra priskiriami žemesnei kategorijai, tad gauna ir mažesnius atlyginimus. Jaunų jūrininkų netenkina atlyginimas 1800-2500 Lt. Beje, dirbantieji Uosto direkcijoje gaudavo premijas, o kas laukia Saugios laivybos administracijos darbuotojų, nežinia. Švelniai tariant, jie yra sunerimę.
Uosto gelbėjimo tarnyba
Uostas privalo turėti ir įrangą, ir žmonių, mokančių atlikti ir žmonių gelbėjimo, ir naftos surinkimo darbus. Pasak S. Dobilinksko, Uosto direkcija neturėtų gelbėjimosi priemonių, tad jas turėtų turėti kiekviena uosto kompanija. A. Narmonto teigimu, įvykių uoste, palyginti su įvykiais jūroje, būna 85%. Žmones gelbėti mariose, uoste, priekrantėje tenka kur kas dažniau nei jūroje. Uoste pasitaiko ir kur kas daugiau teršimo nafta atvejų, nors jie yra nedideli palyginti su atvejais jūroje.
Kadangi kažkas turi prižiūrėti ir uostą, ir marias, o koordinacinis centras jokių materialinių dalykų, t. y. nei laivų, nei naftos surinkimo įrangos bei juos aptarnaujančių žmonių neturi, todėl buvo suformuota Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyba, tiesiogiai pavaldi uosto kapitonui. Joje dirba 33 žmonės. Jai priklauso ir uosto dispečerinė, kurios viršininku ir kūrėju buvo A. Narmontas, ir uosto priežiūros inspektoriai, ir gelbėjimo tarnyba, anksčiau priklausiusi koordinaciniam centrui. Pastaroji liko tokia pati, išskyrus tai, kad kapitonai koordinatoriai palikti dirbti Saugios laivybos administracijoje.
Uosto direkcijai likusioji koordinacinio centro dalis yra darbinė grupė, viską daranti savo rankomis. Šiuo metu ji turi aikštelę AB "Klaipėdos laivų remontas". Artimiausiu metu ketinama čia, prie 45-osios krantinės, išsinuomoti sandėlį, kuriame bus laikoma naftos surinkimo įranga. Ketinama visą įrangą į tą sandėlį perkraustyti jau rugsėjo mėnesį. Sandėlis bus kur kas didesnis ir geresnis nei tas, kurį Uosto direkcija nuomojo iki šiol iš KLASCO. S. Dobilinsko teigimu, kol kas sandėlis bus nuomojamas, tačiau neatmetama galimybė, kad vėliau jis bus nupirktas ir jame bus įrengta nuolatinė gelbėjimo įrangos bazė. Generalinio direktoriaus teigimu, vis dėlto kaip alternatyva lieka tie 100 metrų žvejų uostelyje, kurie dar neišnuomoti ir priklauso direkcijai.
Taigi šiuo metu Uosto direkcija AB "Klaipėdos laivų remontas" ketina įkurti gelbėjimo centrą. A. Narmonto teigimu, kadangi ši bendrovė yra viduryje uosto, tad tarnybai bus patogu spręsti visus su gelbėjimo darbais uoste ir mariose susijusius klausimus.
Reikia skambinti dispečerinei
Uosto priežiūros ir gelbėjimo tarnyboje darbas yra organizuotas taip, kad kaip koordinacinis centras dabar budi uosto dispečerinė. Tai yra visi pranešimai suplaukia į dispečerinę ir yra perduodami tam, kam reikia.
Dispečeriai girdi ir pranešimus ultratrumpųjų bangų siųstuvu. Paskambinus į dispečerinę iš karto susisiekiama su tais žmonėmis, kurie tiesiogiai užsiima gelbėjimu, o ne daro tai per dešimtas rankas. Tikimasi, kad tai pagreitins gelbėjimo darbus.
Uosto laivų priežiūros ir gelbėjimo tarnyba ir ateityje palaikys kontaktus ir su Pakrančių apsaugos rinktine, ir su kitomis pajėgomis. Ji ketina pradėti bendradarbiauti su gelbėtojais Nidoje. Ten nutikus nelaimei nuplaukti iš Klaipėdos uosto iki įvykio vietos yra sunku. Šiuo metu tarnyba darbo operatyvumui skiriama nemažai dėmesio ir jis gerėja kiekvieną dieną.
Direkcija įsigis dar vieną laivą
A. Narmonto teigimu, uostas turi neblogas pajėgas gelbėjimo darbams atlikti. Tam naudojami aštuoni kateriai, turintys pavadinimus "Zunda". Uosto direkcijos paieškos ir gelbėjimo laivas "Šakiai" uoste ne per daugiausiai gali sukinėtis, nes yra didelis. Todėl čia naudojami kateriai, galintys lokalizuoti išsiliejusią naftą ir ją rinkti lengvais skimeriais (prietaisai naftai rinkti). Taigi turima ir speciali įranga, t. y. reidinių boninių užtvarų, reidinių skimerių. Jie yra mažesni ir lengvesni už jūrinius ir yra pritaikyti dirbti uosto akvatorijoje.
Žmonių gelbėjimo situacija šiek tiek sudėtingesnė. Ir šiuo tikslu naudojamos "Zundos", lengvi greitaeigiai kateriai, galintys plaukti iki 40 mazgų per valandą (apie 80 km per valandą). Tačiau, kadangi jie lengvučiai, tad esant didesniam bangavimui su jais dirbti yra praktiškai neįmanoma. Dar gelbėjimo darbams yra naudojamas ir kateris "Audra". Tačiau, kadangi jo grimzlė didelė, dirbti mariose, nedidelėse gelmėse, su juo sunku. Paprastai, kai kokia nors jachta ar kateris mariose užplaukia ant seklumos, būna sunku priplaukti prie jų bortų. Uosto direkcija turi gelbėjimo laivą ant oro pagalvės "Viesulas", tačiau, pasak A. Narmonto, visą laiką jo nepavaikysi, nors jo paslaugomis gana dažnai naudojamasi.
Tikimasi, jog netruks Būtingės naftos terminalas ir Uosto direkcija pasirašys sutartį, pagal kurią direkcija perduos Būtingei dalį naftos surinkimo įrangos, o terminalas jai perduos greitaeigį katerį "Būtingė", kuriuo bus galima operatyviai dirbti mariose ir priekrantės zonoje jūroje. Jo grimzlė - tik 60 cm. Tai specialiai gelbėjimui pritaikytas laivas. Taigi tokiu būdu direkcija žada praturtėti ir turėti galimybę operatyviau gelbėti žmones.
Už katerį Uosto direkcija atiduotų 500 metrų jūrinių bonų ir joms priklausančią įrangą: energobloką, skimerį, žarnas. Pasak A. Narmonto, visiškai neskaudu atiduoti dalį įrangos, nes uostas turi tris tokius komplektus. Taigi būtų pagerintas ir Būtingės naftos terminalo pasirengimas kovoti su išsiliejusia nafta, ir Uosto direkcijos pasirengimas atlikti gelbėjimo darbus uoste. A. Narmonto teigimu, vargu ar uosto direkcijai artimiausiu metu pavyktų nusipirkti tokį šaunų katerį kaip "Būtingė". Šis klausimas jau aptartas Susisiekimo ministerijoje. Uosto direkcijoje jau atliktas turto įvertinimas, belieka tik gauti Uosto direkcijos valdybos ir Vyriausybės palaiminimą tokiems mainams
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą