Vakar Klaipėdoje lankėsi Europos Sąjungos (ES) žuvininkystės ekspertai iš Ispanijos. Vizito tikslas, pasižiūrėti, kaip Lietuva yra pasirengusi tapti ES nare, atlikti jos žuvininkystės sektoriaus socialinę ie ekonominę analizę. Po vizito ekspertai ataskaitą pateiks Žuvininkystės departamentui prie Lietuvos žemės ūkio ministerijos. Kas ketvirtį ekspertų ataskaitos apie šalis kandidates yra teikiamos Europos Komisijai.
Šiuo metu yra įgyvendinamas dvejus metus truksiantis vadinamasis šalių dvynių projektas. Tai yra žuvininkystės srityje bendradarbiauja Lietuvos ir Ispanijos Vyriausybės. Kitaip sakant, Ispanija teikia pagalbą Lietuvai rengiantis tapti ES nare žuvininkystės srityje. Nuolatinius ryšius su Lietuva palaiko ekspertas Jose Antonio Molina. Du ekspertai Jaume Garcia Badias iš Ispanijos žuvininkystės direkcijos ir Ramonas Franguesa iš Barselonos universiteto jūrų ekonomikos katedros šį kartą atvyko į Lietuvą turėdami konkrečią užduotį - išanalizuoti socialinius ir ekonominius Lietuvos žuvininkystės aspektus.
Ekspertai apžiūrėjo Klaipėdoje statomą žvejybos laivų uostelį ir susitiko su žuvininkystės sektoriaus atstovais. Pokalbyje su ES ekspertais dalyvavo AB "Senoji Baltija" valdybos pirmininkas Artūras Maželis, Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos pirmininkas Algirdas Aušra, Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila, Žuvininkystės departamento direktoriaus pavaduotojas Klaipėdoje Vaclovas Petkus.
Ekspertai klausė, kaip skirstomos kvotos tarp asociacijų. Paaiškinta, kad kvotos skirstomos ne asociacijoms, o laivams, atsižvelgiant į jų skaičių.
Ekspertus domino tai, kur ir kiek Lietuvos žvejų sugautų žuvų parduodama. A. Aušros teigimu, pastaruoju metu Lietuvos žvejai daugiausia žuvį parduodama Lietuvoje, į Daniją gabenamas jau palyginti nedidelis kiekis žuvų. Mat dabar Lietuvoje kainos yra palankesnės. Pavyzdžiui, danai už 1 kg menkės moka visu litu pigiau. Kitas dalykas, Lietuvoje suteikus tam tikras lengvatas žvejams, panaikinus jiems kuro akcizo mokestį, dabar kuro kainos čia yra tokios pat kaip Danijoje arba panašios, tad šiuo požiūriu Lietuva gali konkuruoti su Danija. Dar vienas dalykas, anksčiau Lietuvoje nebuvo galima įsigyti ledo, dėl jo buvo plaukiama į Daniją. Dabar šios problemos nebėra.
Anot A. Aušros, tai, kad šiemet ir laivais, ir sausuma į Lietuvą įvežta 1000 tonų menkės iš Latvijos, rodo, kad čia gerėja žuvies apdirbimo kokybė ir sąlygos, kad Lietuva tampa žuvies traukos centru.
Lietuvos žvejų atstovai norėjo žinoti, nuo ko priklauso tai, kad kai kuriose ES šalyse žvejai yra turtingesni, ar tik nuo gamtinių sąlygų, ar kai kuriose šalyse žvejams yra skiriamos dotacijos. Svečiai aiškino, jog tai priklauso nuo šalies ekonominių rodiklių, nuo laivų pajėgumų. Subsidijos yra visose šalyse vienodos. Jos skiriamos atsižvelgiant į Europos Komisijos rekomendacijas. Beje, įsigaliojus naujai ES žuvininkystės politikai reikalavimai bus dar labiau sugriežtinti.
Skirtumas tik toks, kad šalys gali būti suskirstytos į grupes pagal tai, kurioms reikalinga didesnė, kurioms mažesnė parama. Socialinė parama ES teikiama visoms šalims vienoda, ir tik tais atvejais, kai nutraukiama žvejyba dėl žuvų resursų atstatymo. Iki 2007 metų yra numatyti 4 tokie atvejai, trys jau išnaudoti, liko tik vienas. Beje, naujoji žuvininkystės politika numato, kad laivų skaičius turi būti mažinamas. Pinigų laivams modernizuoti ir statyti nenumatoma skirti. Tačiau bus didinama socialinė parama žvejams dėl laivų mažinimo patirsiantiems nuostolių. Beje, laivų skaičių labiau sumažino Pietų Europos šalys palyginti su Šiaurės Europos šalimis. Reikia pasakyti, kad Pietų Europos šalys nepritaria naujajai politikai. Ar ji bus priimta, gali paaiškėti kitą savaitę. Svečiai iš Ispanijos neneigė, kad tuo atveju, jeigu bus patvirtinta naujoji politika, tai šalys kandidatės į ES stoja, galima sakyti, nepalankiu metu.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą