Liepos 25 d. visą dieną iki vėlaus vakaro bus galima susipažinti su gyvais laivybos istorijos liudininkais: lankyti laivus, darbuotis kūrybinėse dirbtuvėse. Vainikuos šį renginį 18 val. startuosiantis laivų paradas Dangėje tarp Biržos ir Pilies tiltų. Renginį bus galima stebėti nuo krantinių.
Šiemet flotilėje dalyvauja 17 tradicinių laivų ir senesnių nei 50 metų jachtų iš Lietuvos, Rusijos, Baltarusijos ir Lenkijos. "Vakarų ekspresas" kartu su LJM pristato šiemetinio parado dalyvius.
Venterinė valtis "Rusnietis"
Pavadinimas kilo nuo venterio - žvejybos tinklo su vienu arba dviem tinkliniais sparnais. Iki šiol venteriai tebestatomi Kuršių marių seklesnėse vietose. Žuvis, įplaukusi į venterio gaudyklę, nebegalėdavo pasisukti, plaukdavo į priekį ir įstrigdavo susiaurėjime. Venteriais Kuršių mariose buvo gaudomi sterkai, karšiai, lydekos, unguriai.
Ši pušinė venterinė valtis 2003 m. buvo pastatyta Rusnėje. Laivo ilgis - 7 m, plotis - 1,35 m, bortų aukštis - 0,7 m, stiebo - 6,5 m. Pušies mediena lengvesnė už ąžuolo, tad bortų lentos padarytos storesnės. Šioje valtyje ragams (števeniams) ir vytinams (špantams) taip pat panaudota masyvesnė mediena. Tai didina valties grimzlę ir gerina stovumą, tačiau mažina greitį. Venterinės valties statytojas ir savininkas yra Kęstutis Laukevičius.
Venterinės valtys
Parade pamatysime ir dvi kurėnų mažesniąsias "seses" - venterines valtis. Vieną - iš Kintų, kitą - iš Rusnės.
Mažosios Lietuvos folklore žvejų burvaltės apibūdinamos kaip "juodi laiveliai", nes ąžuoliniai laivų bortai būdavo impregnuojami juoda derva. Venterinės valtys iki XX a. vid. buvo naudojamos šiaurinėje ir rytinėje Kuršių marių dalyse, kur seklesni bei siauresni vandenys. Jomis buvo žvejojama statomaisiais kuolų tinklais (venterinėmis gaudyklėmis). Venterinė valtis - greita ir manevringa, todėl ja galėjo plaukti ir vienas žmogus. Nuo kurėnų skyrėsi ne tik dydžiu, bet ir tuo, kad jų stiebų nepuošė vėtrungės.
Šią vasarą Lauryno Juodeškos užsakymu Kintuose baigta statyti 7 m ilgio ir 1,5 m pločio pušinė venterinė valtis. Laivo statybai vadovavo rusniškis laivadirbys Simas Knapkis. Rusnėje tradicinę krašto laivybą puoselėja ir Kęsto Laukevičiaus šeimyna.
Čiukčių kajakas
Jau tapo tradicija, kad "Dangės flotilėje" egzotiškus laivus pristato Pasaulinio vandenyno muziejus iš Kaliningrado. Šiais metais pristatomas kajakas - Aliaskos, Grenlandijos, Čiukotkos pusiasalio gyventojų valtis. Laivą pastatė Aleksandras Šutihinas iš pušies ir odos Kotle (Archangelsko sritis) 2014 m. Kajako ilgis - 4,65 m, plotis - 65 cm, aukštis - 55 cm. Šis laivas pastatytas pagal istorinius piešinius, gautus iš vieno JAV muziejaus. Korpusas pagamintas iš pušies, aptrauktas oda, palikus ertmę medžiotojui. Yrimuisi naudojamas dvigubas irklas. Kajakas dar vadinamas baidare. Baidarėmis Šiaurės aborigenai vadino bet kokius mažus laivelius. Tokio laivo rėmas - medinis, lengvas, sujungtas banginio ūsais ir aptrauktas dažniausiai jūrų liūto ar vėplio oda. Tokios baidarės buvo pritaikomos kroviniams gabenti, jomis būdavo plaukiama ir į banginių, vėplių, jūrų liūtų medžioklę. Baidare plaukdavo du irkluotojai ir vienas medžiotojas, o didesnėse tilpdavo iki 25-30 žmonių.
Burinė valtis "Fiord"
Šiemet Nacionalinis jūrų muziejus Gdanske (Lenkija) pastatė laivą "Fiord". Šio tipo laivai paprastai yra vadinami "Strandebarmar". Tai - nedidelė valtis, turinti špritinę burę ir papildomą trikampę burę priekyje. Laivas gali būti irkluojamas 4 ilgais irklais. Iš lengvos pušies pastatyti laivai iki šiol naudojami Bergene (Norvegija). Visos laivo "Fiord" dalys pagamintos rankomis iš medžio ir metalo, burės taip pat siūtos rankomis. Laivu gali plaukti 4 žmonės, sveria jis apie 150 kg. Laivo ilgis - 5,20 m, plotis - 1,65 m.
Drakaras "Jatviag"
Tai - sumažinta vikingų karo laivo kopija, tinkanti plaukioti jūra ir upėmis. Ji pastatyta pagal Gokstado laivo pavyzdį (vikingų laivas, rastas 1880 m. pilkapyje Norvegijoje ir šiuo metu eksponuojamas muziejuje Osle). Laivo ilgis - 13,25 m, plotis - 3,09 m, borto aukštis - 1,25 m, stiebo aukštis - 7 m, svoris - 2 t, pagamintas iš pušies, impregnuotas degutu. Keliamoji galia - 6 t. Jį irkluodavo 14 irkluotojų (po 7 prie borto).
Burinė valtis "Laumė"
Tai - pirmasis Nepriklausomoje Lietuvoje jūrų skautų pastatytas "Petite Brise" (Lengvas brizas) modelio mokomasis burinis laivas. Tokio tipo laivais jaunuoliai mokosi buriuoti Didžiojoje Britanijoje. Laivo statybose dalyvavo 20 Ukmergės jūrų skautų bei jaunimo. Laivas pastatytas pernai per 7 mėnesius. Dabar intensyviai naudojamas įvairių stovyklų ir žygių metu, pristatomas viešuose renginiuose ir regatose. Burinės valties ilgis - 3,76 m, plotis - 1,35 m, borto aukštis - 0,46 m, burių plotas - 6,5 kv. m, svoris - 56,7 kg.
"Kapitonas Gikas"
Ilgoji irklinė-burinė valtis būdavo pagalbinė XVIII-XIX a. karinių burlaivių susisiekimo su krantu ir įgulos treniruočių priemonė. Greitaeigės kapitonų ir admirolų valtys buvo naudojamos Prancūzijos, Švedijos, Rusijos, Ispanijos ir JAV laivynuose. Šiuo metu tokie 11 metrų ilgio laivai yra suburti į tarptautinį mokomąjį laivyną. Jie statomi pagal autentišką pavyzdį, išlikusį muziejuje netoli Dublino (Airija). Laivai varomi dešimčia irklų ir trimis liugerinio tipo burėmis. Lietuvoje vienas iš šių laivų - "Kapitonas Gikas" - priklauso irklavimo sporto klubui "Birštono Nemunas".
Burinis ketas "Dangė"
Ketas (angl. catboat) yra nedidelis burinis laivas su vienu stiebu, įtvirtintu ties laivapriekiu. Medinis jo korpusas yra apvalainas, lengvas, mažos grimzlės. Turi nuleidžiamą kilį (švertą) ir gafelinio tipo burę. Paprastai laivo ilgis lygus pusei jo pločio. Vertinamas dėl paprastos konstrukcijos, lengvo valdymo, didelės talpos ir mažos grimzlės. Šis burinio laivo tipas atsirado XIX a. viduryje Niujorko apylinkėse. Naudotas žvejybai ir krovinių transportavimui JAV Šiaurės Rytų pakrantėje. XX a. pr. išpopuliarėjo ketų regatos. Ketą "Dangė" 2011 m. pastatė klaipėdietis laivų ir medžio meistras Kastytis Bartusevičius, nuo 2013 m. laivas priklauso Juliui Namavičiui iš Kintų.
Jachta "Rasa"
Jachta "Rasa" yra perdarytas "Drakono" klasės (buvusi olimpinė jachtų klasė, sukurta 1936 m.) laivas. Po Antrojo pasaulinio karo jį pamėgo Klaipėdos ir Lietuvos buriuotojai. Tinka buriavimui mariose, ežeruose ir jūros priekrantėje. XX a. 6-7 deš. Lietuvoje jų buvo arti 100. "Rasa" yra šiuo metu išlikęs vienintelis plaukiojantis "Drakono" pavyzdys, perdarytas į kreiserinę jachtą su antstatu.
Motorinė jachta "Lillian"
Laivas pastatytas 1976 m. Ilgis - 8,5 m, plotis - 3,5 m, bendra vairinė su kajute, atskira kajutė poilsiui. Laivo interjeras autentiškas: švediškas maumedis, raudonmedis, "tikas". Bortai iš klinkeriniu būdu suleistų pušinių lentų. Tai "snipa" tipo apvalių korpuso linijų motorlaivis - populiarus pramoginis šcherais ir fiordais išraižytų Skandinavijos pakrančių laivas. Labiausiai paplitęs Švedijoje. Laivo savininkas - Arūnas Bartkevičius (Kaunas).
Reizinė "Dreverna"
Kuršių marių "kelioniniai burlaiviai" (Kurische Reisekahn, Haffkahn) - reizinės - skyrėsi nuo vytinių ir baidokų daug geresnėmis jūrinėmis savybėmis. Šie laivai buvo statomi iš ąžuolo ir turėjo gafelinį takelažą. Stipri laivo konstrukcija ir jūrinės savybės leido šiems laivams plaukioti audringomis Kuršių mariomis ir Aistmarėmis, o plokščio dugno diktuojama maža grimzlė - upėmis ir kanalais. Šie laivai, kaip ir kurėnai, priklauso tam pačiam plokščiadugnių Kuršių marių laivų tipui. Reizinės atsirado XVIII a. pirmojoje pusėje. Pavadinimas "reizinė" kilo nuo žodžio "kelionė", nes juo buvo ne tik žvejojama, bet kartais plukdomi ir keleiviai. Kaip ir daugelis laivų tipų, jis neturi lietuviško pavadinimo.
1751 m. Rusnės valsčiuje jau buvo 43 tokie laivai. Žvejų kaimų gyventojai statėsi tokius laivus javams ir prekėms gabenti iš Klaipėdos bei Tilžės į Karaliaučių ir atgal. 1823 m. septynias reizines turėjo Klaipėdos laivininkai. 1874 m. Rytprūsiuose plaukiojo apie 600 šio tipo laivų. Šie laivai gabeno statybines medžiagas, druską, javus ir kitokius krovinius Nemunu, Priegliumi, Kuršių mariomis ir Aistmarėmis, pasiekdavo Vyslą ir Dancigą. Laivadirbiai atkūrė šį burlaivį Drevernoje ir sugrąžino jį į Kuršių marias. Laivo statybos projekto autoriai - Gokstado - Klaipėdos rajono turizmo informacijos centrai.
Parenga pagal Lietuvos jūrų muziejaus informaciją
Renginio programa
13 val. Atidarymas (Buriuotojų krantinė, Žvejų g. 2, prie Biržos tilto).
13-15.30 val. Kūrybinės dirbtuvės "Keliam bures" - burlaivių ekspozicijos prie vandens kūrimas.
13-18 val. Istorinių ir tradicinių laivų lankymas.
18-19 val. Istorinių ir tradicinių laivų paradas "Dangės flotilė" (Dangės upėje).
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą