Praeitą antradienį į Klaipėdos išorinį reidą atplaukė AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" motorlaivis "Kapitonas Domeika", dirbantis pagal taimčarterį. Šiuo metu jis plukdo apie 11 tūkst. tonų metalo laužo iš Sankt Peterburgo" į Ispanijos Pasacheso uostą. Nuo Klaipėdos reido iki Ispanijos laivas plauks beveik 7 paras. Deja, į Klaipėdos uostą jis neužsuko, nes to nebuvo numatyta. Laivo įgulos buvo pakeistos reide. Beje, laivo užsukimas ir į savo uostą brangiai kainuoja. Nuvežti 17 žmonių įgulą į Sankt Peterburgą, mokėti už vizas, senąją parvežti į Klaipėdą, kaip ir pakeisti įgulas Ispanijoje - itin brangus malonumas. Deja, plukdyti laivą į Klaipėdą vien dėl įgulų pakeitimo irgi neapsimokėtų. Bendrovės vadovybė pasirinko optimaliausią įgulų keitimo variantą. Pasamdė KLASCO locmaninį katerį "Pilot 9", kuris keliais reisais vienus jūrininkus nuplukdė, kitus parplukdė. Vienintelė blogybė, kad kateris vienu metu gali plukdyti tik 10 žmonių, nes neturi daugiau gelbėjimosi priemonių.
Nuo gruodžio 4 d. grįžęs iš reiso laive "Kapitonas Kaminskas" Arūnas Bružas iš Radviliškio, kapitono pareigas einantis nuo 1990 m., ilsėjosi. Dabar vėl išplaukė į apie pusę metų truksiantį reisą. Jam buvo neramu dėl "Kapitono Domeikos" variklio. Pasak jo, būna, kai įgulos keičiamos ir blogesnėmis sąlygomis, o šis variantas yra palyginti labai greitas.
Kartu su nauja įgulą į reisą išplaukė ir virėja Nina Piatina. Beje, bufetininkių LJL laivuose atsisakyta. Vietoj jų dirba papildomai po dar vieną jūreivį. Jūreiviai sakė, jog iš esmės niekas nepasikeitė, tik tiek, kad dabar jūreivis atlieka ir bufetininkių pareigas.
Jūreiviai pasakojo, jog Ninos vyras Igoris Piatinas buvo radijo stoties viršininkas. Laivui "Merkynė", kurį LJL jau seniai pardavė, plaukiant Viduržemio jūra, radistas tiesiog dingo.
Nina jaunystėje 4 metus plaukė į jūrą. Tada susipažino su būsimu vyru. Paskui ji augino dukrą ir į jūrą nebeplaukė. Vyrui žuvus nuo 1993 m. vėl plaukia. Dirbo bufetininke, o kaip virėja plaukia tik į antrą reisą. Pirmą kartą labai jaudinosi, bet nieko, už borto neišmetė. Nina sako neplauktų į jūrą jeigu turėtų darbą krante.
Ukrainietis virėjas, kurį pakeitė Nina, Anatolijus Kostiukas, jau beveik 30 metų plaukiojantis į jūrą, mano, kad moteriai jūroje du kartus sunkiau nei vyrams. Jis prisiminė virėją Onutę, kuri žiemą iššoko jūroje iš laivo.
Netrukus LJL bus privatizuota. Senoji "Kapitono Domeikos" įgula apie tai nieko per reisą negirdėjo, nes žinios iš Lietuvos jos nepasiekė. Kapitonas A. Bružas mano, kad gal blogiau nebus, jeigu privatizuos danų ir norvegų konsorciumas, žadėjęs investuoti pinigų. LJL laivynas senas, laivų mechanizmai nuolat genda, tad nėra lengva juose dirbti. Kapitono serijos laivai jau nebeilgai plaukios. A. Bružas mano, jog norima nupirkti ne seną laivyną, o specialistus, rinką. Užsienyje rengti jūrininkus brangu. Sakoma, jog filipiniečiai neitų dirbti į Lietuvos laivus, nes jiems atlyginimas būtų per mažas, tad esą nėra ko bijoti, kad naujas savininkas paliktų be darbo jūreivius. LJL jūreivis per parą uždirba tik 9 JAV dolerius ir dar litais gauna apie 800 Lt per mėnesį.
A. Bružas jūrininko profesiją pasirinko jaunystėje prisikaitęs knygų apie žvejus. Augina dukrą ir laukiasi antro vaiko. Jeigu gims sūnus, sako, neleisiąs jam plaukti į jūrą. Iš reiso grįžtantieji "Kapitono Domeikos" jūreiviai, atidirbę 5,5 mėnesio, sakė, jog reisas buvo sunkus, nes laivas daugiau stovėjo nei dirbo. Per tą laikotarpį jie tebuvo užsukę į uostus tik 7 kartus. Kasablankos uoste stovėję gal mėnesį. Gabeno ir grūdus, ir fosfatus, ir metalo laužą. Jūreiviams mokama už triumų valymą, tad kuo daugiau laivas dirba, tuo daugiau pinigų ir jiems nubyra. Jeigu per mėnesį tenka triumus plauti 2 kartus, galima sakyti, jog pasisekė.
Jūreivis Igoris Kartašovas mano, kad dirbami valstybinėje įmonėje žmonės turi daugiau garantijų, o kaip bus po privatizavimo, nežino. "Išpardavinės senus laivus, o kur dėl žmones?"- klausė jūreivis.
Jūreivis Ivanas Bandyliukas, pradėjęs septintą dešimtį, į jūrą plaukia jau 33 metus ir dar, jeigu leis sveikata ir privatizuotos bendrovės vadovybė, norėtų padirbėti, nes jaučiasi esąs kupinas jėgų. Štormai jam įprastas dalykas. Pasak jo, jūra be štormo, tai ne jūra.
Ivanas, aplankęs daugiau nei 50 pasaulio uostų, sako, jog iš visų uostų jam gražiausias Klaipėda, nes jis čia visada yra laukiamas. Grįžtant iš reiso jam visada norisi susitikti su tikrais žmonėmis, kurie gyvena žemėje. Laive nusibosta tie patys veidai. Ivanas užaugino dvi dukras, o jo sūnus moksleivis jau kalba apie tai, jog irgi bus jūreivis.
Gyvenimo sąlygos laive "Kapitonas Domeika" neblogos. Anksčiau tokiuose laivuose dirbdavo 40 žmonių įgulos. O dabar jų sumažinus iki 17, dušus kajutėse turi ir jūreiviai. Tiesa, paklodės laive jau taip nuskalbtos, kad jas klojant plyšta rankose. Dabar ir laivo karininkai ir jūreiviai valgo kajutkompanijoje. Beje, maitina 4 kartus per dieną. Netrūko ir vaisių. Šį reisą buvęs labai geras virėjas. O viename laive buvusi moteris virėja, bet vienam jūreiviui nepatiko jos pagamintas maistas. Grįžo namo taip suliesėjęs, kad abiejose rankose laikant tašęs o durų skambutį bandant paspausti smakru jam tiesiog nusmuko džinsai.
Jūreiviams darbo laive netrūksta. Tenka daug dažyti. Tačiau jie sako jog labiau pavargsta moraliai nei fiziškai. "Laivininkystės" jūreiviai juokauja sakydami, kad normaliose šalyse piliečiai siunčiami į laivus norint juo perauklėti, o jie į laivus dirbti eina savo noru.
Grįžtantysis kapitonas Jevgenijus Michailovas, kapitonaujantis nuo 1986 metų, sakė, jog šis reisas buvo ilgas ir sunkus ta prasme, kad dirbti teko žiemos sąlygomis, plaukti per ledus ir siaučiant štormams. Norint pasiekti Sankt Peterburgą vasario mėnesį teko plaukti ir ledlaužio vedamame karavane. Beje, ir dabar dar plaukiant iš Sankt Peterburgo beveik iki Talino buvo ledų. Beje, "Kapitonas Domeika" turi ledo klasę. J. Michailovui nesinorėtų išeiti iš "Laivininkystės", kurioje dirbo 29 metus.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą