Keltui jūroje padėti buvo pasirengusios penkios šalys

Keltui jūroje padėti buvo pasirengusios penkios šalys

Apie antradienį iš Kylio (Vokietija) į Klaipėdą plaukusiame ro-pax laive "Regina Seaways" įvykusį incidentą prikalbėta ir nebūtų dalykų. Todėl paprašėme atsakyti į klausimus patį AB "DFDS Seaways" vykdomąjį direktorių Joną Nazarovą.

Ar kelto "Regina Seaways" variklių skyriuje iš tikrųjų buvo kilęs gaisras ir staigiai užgesintas, ar buvo kitoks gedimas? Kuo remdamosios Karinės jūrų pajėgos pranešė apie sprogimą ir gaisrą laive?

Negalėčiau komentuoti Karinių jūrų pajėgų pranešimo, tačiau pagal mūsų turimą informaciją sprogimo nebuvo. Laivas patyrė vibraciją, Variklių skyriuje pasirodė dūmai, tačiau atviros ugnies ten dirbęs mechanikas nepastebėjo. Siekiant apsisaugoti nuo bet kokios rizikos, patalpos buvo hermetizuotos ir paleistas anglies dioksidas.

Ar jau žinoma priežastis, kodėl išsijungė abu varikliai?

Varikliai tokiais atvejais išsijungia automatiškai - taip veikia laivo saugumo sistema.

Kaip vertinate "Regina Seaways" įgulos ir kapitono Andrejaus Simučio veiksmus incidento metu?

Mes jau turime patirties, kaip reikia veikti esant tokioms realioms - ne imitacinėms - situacijoms. Geriausias įvertinimas kapitonui ir įgulai - gavome gerų atsiliepimų iš savo klientų. Nenukentėjo nei keleiviai, nei kroviniai.

Laivo komanda dirbo greitai, kapitonas priėmė operatyvius ir tinkamus sprendimus.

Ką įgula veikia šiandien (trečiadienį. - Autor. past.), gal duota jai poilsio diena? Ar jai pareikšta kokių nors pastabų, ar padėkota už išgyventas ekstremalias akimirkas?

Šiuo metu įgula dar laive, tačiau jau rytoj (ketvirtadienį. - Autor. past.) ją pakeis kita.

Tiek įgula, tiek kapitonas nusipelnė nuoširdžiausios padėkos už profesionaliai suvaldytą situaciją.

Kaip laive pavyko suvaldyti keleivius, kad nekilo jokios panikos? Kaip jie elgėsi, kas jiems buvo pasiūlyta? Ar tiesa, kad jie nemokamai laive buvo pamaitinti?

Kadangi įgula dirbo susikaupusi ir užtikrintai, laive nebuvo jokios panikos. Keleiviai per laivo garsinę sistemą buvo nedelsiant informuoti apie pavojų, surinkti laivo restorane, jiems buvo išdalintos liemenės, jie nuvesti į evakuacijos susirinkimo vietas. Po 15-20 minučių buvo leista vėl grįžti atgal. Tuomet jiems buvo pasiūlytas nemokamas maitinimas, kava, vanduo, sultys.

Ar tiesa, kad prie "DFDS Seaways" biuro Klaipėdoje buriavosi "Regina Seaways" esančių keleivių artimieji?

Tokios informacijos neturiu, tačiau mes atidarėme "raudonąją" liniją, kuria buvo galima skambinti ir gauti informacijos apie situaciją. Beje, keleiviai gavo galimybę nemokamai prisijungti prie interneto, kad galėtų susisiekti su savo artimaisiais.

Ar tiesa, kad kapitonas jau buvo priėmęs sprendimą evakuoti keleivius? Kodėl galų gale buvo priimtas sprendimas keltui plaukti savo eiga su vienu varikliu, nors Klaipėdoje buvo pranešamas vėjo sustiprėjimas?

Keleivių evakavimo galimybė buvo svarstoma ir aptarta su kapitonu. Jeigu nebūtų pavykę užvesti vieno iš pagrindinių variklių, ko gero, toks sprendimas būtų buvęs priimtas.

Apskritai, jokia naujiena, kad keltas eksploatuojamas su vienu varikliu, tačiau tam reikia gauti saugia laivyba besirūpinančių institucijų sutikimą. Tokių atvejų savo praktikoje mes esame turėję. Šiuo atveju plaukti su vienu varikliu buvo optimalus sprendimas.

Juo labiau kad į įvykio vietą jau buvo išplaukęs jūrinis vilkikas, Lietuvos karinių jūrų pajėgų laivai.

Ar tų laivų, kurie atskubėjo prie kelto "Regina Seaways", būtų, pakakę keleiviams perlaipinti?

Taip.

Redakcijos archyvo nuotr.

Kokios grėsmės ar nepatogumai būtų iškilę evakuacijos metu?

Kaip minėjau, užvedus vieną variklį jokios būtinybės evakuoti nebeliko. Kita vertus, pati evakuacija, atsižvelgiant į oro sąlygas, taip pat būtų buvusi gana sudėtinga.

Kokiu greičiu keltas plaukė į Klaipėdą, ar vėjas neapsunkino jo plaukimo, ar prie vartų jį pasitiko vilkikai? Kaip jums pavyko? Nes laivybą buvo ruošiamasi riboti.

Į Klaipėdą keltas grįžo 11-12 mazgų greičiu, lydimas jūrinio vilkiko ir karinių laivų, vėliau, siekiant apsisaugoti nuo bet kokios rizikos, jį perėmė uosto vilkikai.

Kas dabar laukia "Reginos Seaways"?

Laivas jau peršvartuotas prie kitos krantinės, kuri yra Jūrų perkėlos terminale. Šiuo metu vyksta parengiamieji darbai gedimo mastui ir priežastims nustatyti, taip pat vyksta pasirengimas laivo remontui planuoti.

Ar į Kylio liniją stos koks nors kitas DFDS keltas ir kada?

Šis klausimas intensyviai sprendžiamas. Mums tai ypač aktualu, nes šiuo metu stebime išaugusią krovinių pervežimo paklausą. Jau sudarytas laikinasis grafikas, galiosiantis iki šios savaitės galo, tuo pat metu svarstome ir visus kitus Kylio maršruto pajėgumo atkūrimo variantus, įskaitant ir pakaitinio laivo nuomą ar perdislokavimo iš kitų DFDS maršrutų galimybę.

Kaip vertinate mūsų ir rusų tarnybų pasirengimą ateiti laivui į pagalbą? Gal dar kas nors siūlė pagalbą bendrovei?

Esame labai dėkingi Karinių jūrų pajėgų Jūrų gelbėjimo koordinavimo centrui, kuris pasitelkė Lietuvos kariuomenės Karines jūrų pajėgas ir Karines oro pajėgas, mobilizavo kitų Baltijos regiono valstybių atitinkamų tarnybų pajėgas, Klaipėdos miesto savivaldybės Ekstremalių situacijų komisijai, kuri sutelkė visas būtinas tarnybas būti pasirengusias. Šios pastangos mus apdraudė nuo mažiau palankių situacijos vystymosi scenarijų. Taip pat, kiek man žinoma, be Rusijos laivų, mums padėti buvo pasiruošęs ir Vokietijos karinis laivas, savo pagalbą pasiūlė ir Švedija, Lenkija, Latvija.

Kokių nuostolių patirs bendrovė dėl šio incidento Baltijos jūroje bent preliminariais skaičiavimais?

Šiuo metu neįmanoma net preliminariai apskaičiuoti, kiek mums tai kainuos. Jeigu remonto kainą mes vėliau sužinosime, tai dėl šio įvykio prarastą krovinių ar keleivių kiekį apskaičiuoti bus sunku - ir ar verta apskritai.

Raktažodžiai

Rašyti komentarą

Plain text

  • HTML žymės neleidžiamos.
  • Linijos ir paragrafai atskiriami automatiškai
  • Web page addresses and email addresses turn into links automatically.
Sidebar placeholder