Žvejai baiminasi, kad šią vasarą už paskutinius pinigus suremontuotų ir pertvarkytus laivų, vykdant Europos Sąjungos (ES) reikalavimus, kitąmet nereikėtų jų supjaustyti kaip metalo laužo. Kai kurie jų mano, kad ir pastačius Klaipėdoje žvejų uostelį apie 20 mažų laivelių vis tiek bus benamiai. Žuvininkams kyla daugybė klausimų, į kuriuos, deja, jie ne visada gauna atsakymus. Viena aišku - visų jų problemų ES neišspręs, daug ką reikės padaryti ir patiems.
Seimo Jūrinių ir žuvininkystės reikalų komisijos komisijos pirmininkas Rimas Valčiukas, praeitą penktadienį atvykęs į Klaipėdą, sukvietė žvejus, žuvies produkcijos gamintojus, juos kontroliuojančių institucijų atstovus pasikalbėti apie pasirengimą dirbti pagal ES reikalavimus, apie iškylančias šio verslo problemas.
Už geldą kompensuojama nebus
Žuvininkystės departamento direktoriaus Vytauto Vaitiekūno teigimu, šios verslo šakos atstovai pasirengimo stoti į ES atžvilgiu nėra nei labai atsilikę, nei nubėgę toli į priekį. Beje, tam ruošiamasi jai seniai, tad didelės staigmenos nėra. Tiesa, pasikeitė kai kurių reikalavimų įgyvendinimo terminai, tad žvejams teks laivus susitvarkyti dabar, ir nebebus galima to atidėti dar 5 metams.
ES laikosi politikos - mažinti žvejybos laivų skaičių, pasitraukusiems iš verslo žadamos kompensacijos, priešlaikinės pensijos. Pasak V. Vaitiekūno, žmonės klaidingai mano, jog už laikomus senus nenaudojamus laivus ES mokės pinigus. Laivui, už kurio nurašymą galima tikėtis kompensacijos, yra numatyti tam tikri reikalavimai. Jis turi būti buvęs 5 metus registruotas Lietuvos laivų registre ir bent 75 dienas žvejojęs per metus, t. y. turi turėti kvotą.
Šiuo metu Briuselyje dar tik svarstomas ES finansinės paramos Lietuvos žuvininkystei projektas. Numatoma jai per trejus metus skirti 11 mln. eurų. Tačiau, pasak direktoriaus, nereikia manyti, kad vien tik ES turės pakelti Lietuvos žuvininkystės lygį. Dalį lėšų tam turės skirti Lietuvos Vyriausybė, dalį patys verslininkai. Tad 11 mln. eurų suma apytikriais apskaičiavimais turėtų išaugti iki 50 mln. Lt.
Laivų modernizavimui iš ES lėšų numatoma skirti 5,3 mln. Lt. Po tam tikrą šios sumos procentą papildomai turės skirti valdžia ir patys žvejai. Žvejybos pajėgumų subalansavimui iš ES paramos numatoma skirti apie 21 mln. Lt. Iš šios sumos bus skaičiuojamos kompensacijos už laivų nurašymą, priešlaikinės pensijos. Tikėtis, kad ši suma padidės, nevertėtų.
V. Vaitiekūnas teigia, kad, Lietuvai įstojus į, ES žuvininkystės specialistams bus geriau, o ne blogiau. Kaip ten bebūtų, 13 metų Lietuvos žvejybos laivai nebuvo modernizuojami, nes nebuvo tam skiriama lėšų. Tad dabar teks tai padaryti per trejus metus. Taip sakant, nėra to blogio, kuris neišeitų į gerą. Žuvininkystei Europos šalyse skiriamas nemažas dėmesys ir parama. Pasak V. Vaitiekūno, nieko nepadaryti, kad nori visi žvejoti, tačiau nėra tiek plotų, todėl tenka riboti žvejybą. Beje, menkių sugavimo kvotos mažinamos beveik kasmet, tačiau žvejojančios ir apdorojančios įmonės Lietuvoje nebankrutuoja.
Vartotojui - kokybišką žuvį
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos atstovai teigia, jog ir Lietuvos vartotojas turi teisę šiandien gauti kokybišką žuvies produkciją ir dėl to jam nereikia laukti stojimo į ES. Gaunama vartotojų skundų dėl blogo žuvies paruošimo ir patekimo į perdirbimo įmones.
Pasitaiko atvejų, jog perdirbimo įmonėms pristatomos žuvys, kurių viduriai jau būna pajuodę. Tai rodo, kad žvejai nuslėpė tikrąjį laiką, kada jos buvo sugautos. Beje, pagauta žuvis be ledo gali būti laikoma ne ilgiau kaip dvi valandas. Taigi tarnybos darbuotojai kontroliuoja produkcijos kokybę, radę kokių nors pažeidimų, reikalauja juos šalinti. Pavyzdžiui, atlikus inspekcinius tyrimus ir žuvies ikruose radus nemažą cinko kiekį, buvo uždrausta prekiauti neskrosta žuvimi.
Iš visų pernai Klaipėdos miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos gautų skundų iš vartotojų skundai dėl šviežios žuvies sudarė 10%, o dėl žuvies gaminių - 12%. Dėl šviežios žuvies buvo gauti 9 skundai - pasitvirtino vienas, dėl žuvies gaminių iš 12 skundų pasitvirtino 6. Pasitaiko ir kuriozinių atvejų. Pavyzdžiui, žmogus skundėsi, kad senajame turguje nusipirko prastos kokybės lašišos - ir kvapas nekoks, ir spalva ne tokia. Patikrinus paaiškėjo, kad jis nusipirko vėgėlę. Beje, ne visi žmonės žino, kad norvegiška lašiša yra gerokai raudonesnės spalvos, tad kartais būna bereikalingų skundų.
2001 m. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba "Valstybės žiniose" paskelbė savo patvirtintas taisykles Dėl veterinarijos reikalavimų ir taisyklių patvirtinimo. Žvejai ir žuvies produkcijos gamintojai tas taisykles, kurios atitinka ir ES keliamus reikalavimus žuvies produkcijai, turi. Beje, tiems žuvininkams, kurie nespės įgyvendinti visų tose taisyklėse numatytų reikalavimų iki 2004 m. sausio 1 d., bet dalyvaus SAPARD ar kitose investicinėse programose, reikalavimų įgyvendinimas bus atidėtas iki 2007 m. sausio 1 d. Taigi yra duotas netgi pereinamasis laikotarpis.
Tačiau kai kuriems veterinariniams higieniniams reikalavimams įgyvendinti nereikia tokių didelių investicijų, kokių reikalauja laivų konstrukciniai pakeitimai. Tiesiog būtina švarai ir higienai skirti daugiau dėmesio, turėti plovimo ir dezinfekavimo priemones.
Uždraus eksploatuoti laivus
Valstybinės darbo inspekcijos Klaipėdos skyriaus viršininkas Artūras Džiugas primena, kad 1999 m. birželio 29 d. buvo patvirtinti bendrieji saugių ir sveikų darbo sąlygų žvejybos laivuose nuostatai. Jie iš esmės atitinka ES keliamus reikalavimus žvejybos laivams. Buvo numatyta, kad juos reikės įgyvendinti iki 2009 metų sausio 1 d. Tačiau dabar paaiškėjo, jog visi reikalavimai turės būti įgyvendinti iki 2004 metų sausio 1 d. Vaizdžiai sakant, prieš ES nepašokinėsi. Pasak A. Džiugo, nuo kitų metų sausio 1 d. laivų, kurie neatitiks keliamų reikalavimų, eksploatavimas bus draudžiamas. Kontroliuoti šį klausimą pavesta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Uosto kapitono tarnybai ir Valstybinei darbo inspekcijai.
Darbo inspekcijos atstovų manymu, šiuo metu apie 50% žvejybos laivų neatitinka tų reikalavimų. Kai kurių jų techninė būklė yra bloga. Beje, galbūt tik pusės laivų įgulos yra aprūpintos specialiais rūbais, o šiaip pasitenkinama tik neperšlampamomis striukėmis. Beje, žmogaus, dirbančio laive sveikatai ir saugumui, turi būti skiriamas itin didelis dėmesys.
Žvejybos laivų savininkai Darbo inspekcijai turėjo daug klausimų. Mat žvejo darbas yra labai specifinis, priklausantis nuo daugelio veiksnių, tarp jų ir oro sąlygų: kartais per 5 dienas žvejys gali uždirbti ir 5 tūkst. Lt, o kitąkart per dvi dienas tik 10 Lt. Todėl žvejus piktina reikalavimai sudaryti darbo grafikus, nes, pasak jų, darbdavys nėra Viešpats Dievas, galintis numatyti oro sąlygas. Žvejų atstovai domėjosi, kodėl samdomiems žvejams reikia mokėti, jeigu jie nedirba dėl oro sąlygų, kada taikomas fizinių asmenų pajamų mokesčio nulinis tarifas, kada nebe, kodėl laive negali dirbti žmonės, įforminti kaip keleiviai, ar nebus problemų, jeigu laivuose praktiką atliks Klaipėdos laivininkų mokyklos moksleiviai, kuriems nemokami pinigai ir t. t. Jiems patarta ateiti į Darbo inspekciją, kur jie gaus išsamius atsakymus.
Keičiamas Vyriausybės nutarimas
Nuo šių metų sausio 1 d. pradėjo galioti naujas Darbo kodeksas. Jo 148 str. numato darbo ir poilsio ypatumus atskirose veiklos srityse. 1996 m. buvo patvirtintas Vyriausybės nutarimas Nr. 248, reglamentuojantis darbo ir poilsio ypatumus ir žvejybos įmonėse. Pasirodo ne visi žvejai yra girdėję, kad ruošiamasi keisti šį nutarimą. Žvejai turėtų per Socialinių reikalų ir darbo ministeriją pateikti savo pasiūlymus Vyriausybei, t. y. nurodyti savo darbo ypatumus, kol nepriimtas naujas Vyriausybės nutarimas. Kai jis bus priimtas, Darbo inspekcijai teks tik kontroliuoti, kad jis būtų vykdomas, ir nebus galima diskutuoti.
Reikia padėti Šventosios žvejams
Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos Palangos filialo direktorius Viktoras Butavičius klausė, kas ES laukia Kuršių marių ir priekrantės žvejų? Jie žvejoja mažais laiveliais, kuriuose nėra triumų, į juos ledo neprisikrausi ir dušų juose neįrengsi.
Beje, Šventojoje nėra ledo generatoriaus, nėra kur laikyti žuvies, nėra normalios krantinės ir t. t. Ten problemų nemažai. Pasak kontroliuojančių institucijų atstovų, Šventojoje žvejų darbo kultūra neatitinka reikalavimų. Uostas užneštas smėliu. Vaizdžiai tariant, vandens iki bambos, laivai negali plaukti, o žvejai vis tiek nori dirbti, maitinti šeimas. Kol kas tegirdime tik gražias kalbas, kad Šventajai reikia padėti, kad pagerėtų darbo kultūra, kad žuvis kuo greičiau iš laivų patektų į sandėlius ar į įmones, kad gamtos veiksniai negalėtų joms padaryti didelės įtakos. Tačiau kalbos lieka kalbomis, o reikalai į priekį nejuda.
Beje, R. Valčiukas pranešė, kad Šventosios uosto atstatymo klausimas nėra užmirštas. Pasak jo, šiuo metu profesorius Vytautas Smailys atlieka studiją, kurią turėtų baigti balandžio pabaigoje. Praeitą penktadienį turėjo vykti pasitarimas ir Šventosios uosto klausimais.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą