Nors šis sprendimas didelių pokyčių uoste nelems, vis dėlto Uosto direkcijai dabar nebereikės atlikti tam tikrų formalumų planuojant darbus Malkų įlankoje.
Atrištos rankos
Smeltės valstybinis botaninis draustinis Klaipėdos uosto teritorijoje atsirado 1988-aisiais, nes mokslininkai atrado į Lietuvos raudonąją knygą įrašytų retų augalų - trispalvio astro, pajūrinės pienažolės, druskinio vikšrio, porinio česnako augaviečių. Draustinio ribos buvo nustatytos 1997 m. Vyriausybės nutarimu. Dėl skirtingų skaičiavimo metodikų buvo nurodomas netikslus - 2 ha - Smeltės valstybinio botaninio draustinio plotas, nors iš tikrųjų jis apėmė 3,6 ha. Jis yra Smeltės pusiasalyje, valstybės žemėje, kurią valdo Uosto direkcija.
[CITATA]
Pagal dabar patvirtintą ribų planą, draustinio plotas - 3,5 ha. Atsisakyta nedidelės jo dalies - 0,15 ha - šiaurinėje dalyje ties Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) Jūrų perkėlos terminalu. Mat šioje dalyje yra industrializuota teritorija su maždaug 50 m ilgio gelžbetonine krantine, turinčia betoninę dangą. Kitaip sakant, ties įplauka į Malkų įlanką yra sukalta povandeninė polių sienutė. Toje teritorijos dalyje saugomų retų rūšių augalų tikrai nėra.
Uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko teigimu, dabar, kai nustatytos konkrečios draustinio ribos, Uosto direkcijai atrištos rankos atlikti tam tikrus veiksmus tvarkant įplauką į Malkų įlanką, planuojant minėtos povandeninės sienutės tęsinį.
Norint, kad į Malkų įlanką įplauktų didesni laivai, pirmiausia reikėtų paplatinti jos įplauką. Tam reikėtų demontuoti turimą apie 50 m ilgio krantinės dalį ir perkelti į kitą vietą. Pasak A. Kamarausko, dabar tai bus galima lengviau padaryti. Sutvirtinus povandeninį įplaukos šlaitą, perkėlus sutvirtinimo sienutę ir dalį krantinės, įplauka į Malkų įlanką būtų kiek platesnė.
Uosto direkcija planavo Malkų įlanką iki 13 m gilinti dar pernai, bet iki šiol tai nėra padaryta. Šiuo metu UAB "Sweco Lietuva" atlieka studiją dėl galimų maksimalių gylių Klaipėdos uoste. Joje siūloma Malkų įlanką gilinti iki 14,5 m. Tad, pasak A. Kamarausko, dabar pradėti gilinimo iki 13 m darbus nebėra prasmės, nes reikėtų įrengti povandeninio šlaito sutvirtinimo sienutę, pritaikytą tokiam gyliui, pritaikyti jam ir krantines.
Didesnės galimybės
Įgyvendinus pakoreguotus projektus naujos galimybės atsivertų visoms kompanijoms, besinaudojančioms uosto infrastruktūra Malkų įlankoje - UAB Klaipėdos konteinerių terminalui (KKT), AB Vakarų laivų gamyklai, UAB Malkų įlankos terminalui, KLASCO.
Uosto direkcijos planuose gilinti Malkų įlanką numatoma 2015-2016 m. Pasak A. Kamarausko, tam tikrus žingsnius žengti planuojama greičiau, nes vidinė konkurencija uoste verčia sparčiau priiminėti sprendimus.
Prie LKAB "Klaipėdos Smeltė" naudojamų krantinių gylis jau yra 14 m, ten pradeda veikti konteinerių paskirstymo centras, o KKT, tempiančiam visą Klaipėdos uostą konteinerių krovos srityje, nesudaroma konkurencinių sąlygų.
Šiandien Malkų įlankoje maksimalūs gyliai prie krantinių yra 11 m, o leistina laivų grimzlė - 10 m.
Tiek gilinimo darbams, tiek povandeninei sienutei įrengti planuojama panaudoti Europos Sąjungos lėšas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą