Mat situacija laivybos rinkoje, deja, negerėja bei atsigavimo 2014-aisiais, kuris buvo prognozuojamas, kol kas nematyti.
Krizė tęsiasi
"Laivybos krizė sausakrūvių laivų sektoriuje tebesitęsia. "Baltic Dry" indeksas "handy-size" segmente, į kurį mes orientuojamės, jau kelinta savaitė iš eilės krenta, todėl bendrovės būklė negerėja. Mes neuždirbame pakankamai pinigų, kad panaikintumėme susikaupusius įsiskolinimus bankui ir tiekėjams, taip pat negalime laiku mokėti atlyginimų savo darbuotojams", - sakė LJL generalinis direktorius Audronis Lubys.
"Tačiau tikimės sulaukti geresnių laikų, dabar reikia palaikyti "Laivininkystės" gyvavimą viliantis, kad rinka atsigaus. Deja, mes negalime kurti rinkos, tik prisitaikyti, - pridūrė LJL vadovas.
- Įvairūs tyrimai rodo, kad rinkos atsigavimas gali būti staigus ir netikėtas. Ne tik krizės būna netikėtos. Laivybos sektoriuje yra buvę visaip - atsiranda krovinių srautai, pareina pinigų."
Sprendžia akcininkai
Norėdama pirkti ar parduoti ilgalaikį turtą, LJL turi gauti akcininkų pritarimą. Iki šiol LJL laivus pirkdavo arba parduodavo su įmonės valdybos pritarimu. Tačiau šiemet, nuo rugsėjo, pagrindinės LJL akcininkės - Susisiekimo ministerijos, kuriai priklauso 56 proc. akcijų - iniciatyva, pagrindinio bendrovės ilgalaikio turto, kurio vertė yra 20 proc. įstatinio kapitalo vertės, perleidimui ar įsigijimui yra būtinas sprendimas, priimtas akcininkų susirinkime. Nauji bendrovės įstatai kartu su įstatinio kapitalo mažinimu buvo įregistruoti šiemet rugsėjį.
Todėl LJL vadovybė kreipėsi į bendrovės valdybą, kad ši sušauktų akcininkų susirinkimą. Jis vyks lapkričio 11 d. Taigi akcininkai spręs, ar leisti bendrovei, ar ne parduoti vieną iš jos turimų motorlaivių - "Audrę", o vėliau ir "Akvilę". Tai paskutiniai du LJL mažieji laivai.
Planą teks koreguoti
Visų LJL mažųjų laivų pardavimas buvo numatytas bendrovės strateginiame plane, parengtame prieš metus. Tada visi analitikai prognozavo rinkos atsigavimą 2014-aisiais arba bent jau jų pabaigoje. "Deja, nematau to atsigavimo. Matyt, teks koreguoti strateginį planą. Žinoma, laivų pardavimas turės išlikti, o naujų laivų pirkimo, kurį planavome artimiausiu metu, gali tekti dar palaukti", - teigė A. Lubys.
Pagal strateginį planą ketinta parduoti mažuosius laivus per metus ar dvejus. Pernai pardavus laivus "Skalva" ir "Asta" dalis už juos gautų pinigų buvo skirti atsiskaityti su jūrininkais. Šiemet balandį buvo parduotas laivas "Alka", o laivas "Daina" - liepos 29 d.
Pagal planą LJL planuoja pasilikti tik penkis didesnius laivus - "Ventą", "Vorutą", "Romuvą", "Deltuvą", "Raguvą". Tai jos efektyviausias "mini handy-size" laivynas.
Pagerėjus situacijai bendrovė ketino nusipirkti vieną arba du to paties dydžio "handy-size" laivus. Taigi laivų skaičius būtų sumažėjęs, bet dedveitas, t. y. laivyno tonažas, turėtų išlikti toks pats, koks buvo šiemet sausio 1 d. turint 10 laivų.
"Ar pirksime laivus, priklausys nuo to, ar atsigaus rinka. Dabar, pardavę minėtus laivus, visų pirma ketiname likviduoti dalį skolų", - teigė LJL generalinis direktorius.
Lietuvos vėliava patraukli
Šių metų pradžioje AB "Lietuvos jūrų laivininkystė" dar turėjo 10 laivų, 300 darbuotojų. Šiuo metu laivų liko 7, darbuotojų - 250.
"Mes stengiamės išlaikyti Lietuvos vėliavą laivuose, kad neatsitiktų kaip Estijoje, nebeturinčioje laivų su savo vėliava. Latvijoje dar vienas kitas savas laivas liko. Beje, Lietuvos vėliava yra patraukli laivų savininkams tiek mokesčių atžvilgiu (vietoj pelno mokesčio įvestas tonažo mokestis), tiek Paryžiaus savitarpio supratimo memorandumo uosto kontrolės atžvilgiu - Lietuvos vėliavos laivai yra Baltajame memorandumo sąraše ir rečiau kontroliuojami. Taigi išsaugoti Lietuvos vėliavą apsimoka netgi verslo sumetimais, ne tik iš patriotizmo", - mano A. Lubys.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą