Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje keltas klausimas, jog būtina techninėje taryboje svarstyti laivybos Malkų įlankoje ypatumus. Yra manančiųjų, jog "išnešti" 144 krantinės dalį į akvatoriją nebuvo gera idėja.
AB Vakarų laivų gamyklos (VLG) generalinio direktoriaus Arnoldo Šileikos teigimu, laivų eismo reguliavimas Malkų įlankoje yra itin probleminis klausimas.
Rekonstruojant 144 krantinę pietinėje uosto dalyje buvo užpilta dalis akvatorijos Malkų įlankoje ir suformuota nauja 2,1 ha ploto sausumos teritorija. Teritorija prie tos krantinės yra išnuomota AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijai (KLASCO). Ji ketina ten statyti sandėlius-šaldytuvus, daržovių sandėlius, maisto produktų terminalus. Čia turėtų būti atkelti užterštų vandenų valymo įrenginiai, esantys UAB Klaipėdos keleivių ir krovinių terminale, atsirasti ir nedidelis laivų bunkeriavimo terminaliukas.
A. Šileikos manymu, šios krantinės "išnešimas" į uosto akvatoriją nėra geras dalykas. Jeigu VLG bus 200 m ilgio laivas, nebus galima nuplukdyti laivo nuo 144 krantinės arba atvirkščiai. Šį klausimą nutarta svarstyti artimiausiame techninės tarybos posėdyje, kai tik jam bus pasiruošta.
Gilinimo darbai Malkų įlankoje bus atliekami paskiausiai. Tai vadinamasis trečias etapas. Per metus, t. y. iki kitų metų antrojo ketvirčio pabaigos turi būti atliktas gilinimo darbų Malkų įlankoje poveikio aplinkai vertinimas. Beje, atliekant gilinimo darbus toje uosto dalyje, numatomas 300 m pločio laivų pasisukimo baseinas. Uosto tarybos posėdyje juokauta, jog Malkų įlankoje neatsitiks taip, kaip su prieplauka Drevernoje - prieplauka pastatyta, o įplaukos kanalas, kad galėtų prie jos atplaukti laivai, kurių grimzlė didesnė nei 1,1 m, neišgilintas.
Vėl apie 139 krantinę
A. Šileika praėjusį penktadienį vykusiame Uosto tarybos posėdyje priminė, kad 2008 m. birželį uosto tarybos posėdyje pritarta tam, kad reikia statyti 139 krantinę, esančią VLG nuomojamoje teritorijoje. Tačiau iki šiol dar nieko nevyksta.
Šiuo metu UAB "Vakarų krova" krovos darbus atlieka 140 krantinėje. 139 krantinę irgi norima skirti krovos darbams. Prieš dvejus metus krantinės pritaikymo darbai būtų kainavę apie 17 mln. Lt, dabar tam reikėtų apie 14 mln. Lt.
Sovietmečiu, kai buvo statoma Vakarų laivų remonto įmonė, nebuvo tausojama teritorija, todėl dokai buvo išdėstyti labai laisvai. Dabar būtų galima tris plaukiojančiuosius dokus sustumti arčiau vienas kito į šiaurę ir atlaisvinti 160 m ilgio krantinę, kuri būtų naudojama krovai. Profesorius Vytautas Paulauskas atliko studiją, išanalizavusią, kaip tai reikėtų padaryti.
Klausimą dėl 139-osios krantinės statybos numatoma svarstyti artėjančiame Uosto plėtojimo tarybos posėdyje. Tai, pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinio direktoriaus Eugenijaus Gentvilo, VLG suteiktų daugiau garantijų, nes uosto plėtojimo tarybos nutarimai yra vykdomi, jie yra prioritetiniai.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą