"LISCO Baltic Service" darbuotojais atsikratoma naudojant pravaikštų mechanizmą

Darbo konfliktai

Pernai AB "LISCO Baltic Service" (LBS) mažinant darbuotojų skaičių iš darbo buvo atleista Regina Skirmontienė. Ji pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui dėl grąžinimo į darbą ir pasirašius taikos sutartį vėl buvo priimta į LBS. Vėl būdama rezerve laukė, kol atsiras darbo laive, kurio taip ir neatsirado. Galų gale moteris buvo apkaltinta padariusi pravaikštas. Iš išgąsčio, kad socialinio draudimo pažymėjime neatsirastų įrašas - atleista iš darbo už pravaikštas, Regina sutiko išeiti pati, t. y. šalių susitarimu. Tačiau vėliau atsipeikėjusi parašė LBS generaliniam direktoriui Artūrui Gedgaudui tokį pareiškimą: "2003 09 01 darbdavio iniciatyva sudarytą susitarimą dėl mano darbo santykių nutraukimo AB "Lisco Baltic Service" šalių susitarimu prašau laikyti negaliojančiu. Šį susitarimą pasirašiau psichologinio poveikio įtakoje, todėl jis neatitinka mano tikrosios valios. Prašau laikyti, kad mano darbo santykiai su įmone tęsiasi neapibrėžtu terminu, bei prašau suteikti realų darbą". Be to, R. Skirmontienė nusiuntė laišką į Daniją pačiam LBS valdybos pirmininkui Pederiui Gelertui Pedersenui, kuriame trumpai išdėstė savo nuoskaudą.

Po 17 metų nebetinkama

Regina dirbti Lietuvos jūrų laivininkystėje laivuose pradėjo nuo 1985 m. Buvo bufetininkė, vėliau virėjo padėjėja. Nuo 1992-1993 metų iki 2002-ųjų vasaros pabaigos dirbo virėjo padėjėja kelte "Vilnius". Tačiau vieną gražią dieną, likus maždaug savaitei iki eilinio reiso, Regina sulaukė darbo inspektoriaus skambučio. Jai buvo liepta nueiti pas bendrovės generalinio direktoriaus padėjėją Tatjaną Remezovą. Taigi 2002 m. rugsėjo 10 d. R. Skirmontienė gavo įspėjimą, jog dėl darbo organizavimo pakeitimų LBS po dviejų mėnesių jis galinti būti atleista iš darbo pagal Darbo sutarties įstatymo 29 str. 1 d. - t. y. mažinant darbuotojų skaičių. 43 metų moteris patyrė didžiulį stresą. Tikimybė susirasti kitą darbą maža, o ir keisti profesiją sulaukus tokio amžiaus gana sunku. Bandė aiškintis, kodėl į atleidžiamųjų sąrašą pateko būtent ji. Pasirodo, ji neturinti tinkamos virėjo kvalifikacijos. 1980 m. Regina buvo baigusi Klaipėdos profesinę prekybos ir kulinarijos mokyklą. Iki tol tai jai netrukdė 17 metų dirbti laivyne. Jokių drausminių nuobaudų ar įspėjimų nebuvo gavusi. Guodė tik pažadas, jog esant galimybei jai būsiąs pasiūlytas kitas darbas. Moteris vargais negalais užsirašė į priėmimą pas bendrovės generalinį direktorių. Manė, kad įmonės vadovas ją užtars. Tačiau T. Remezova dar kartą jai paaiškinusi Lietuvos įstatymus. R. Skirmontienė buvo pervesta į rezervą, o gruodžio 12 d. atleista. Moterį apėmė depresija. Išeitinė kompensacija jai, išdirbusiai bendrovėje 17 metų - tik daugiau kaip 2 tūkst. Lt, o ką reikės daryti toliau? Užsiregistravo Klaipėdos (miesto, rajono) darbo biržoje. Jai belaukiant, kad LBS pasiūlytų kitą darbą, į bendrovę dirbti priimti kiti žmonės, kitas žmogus buvo paskirtas dirbti kelte "Vilnius" virėjo padėjėju. Kitaip sakant, ją išmetė, priėmė kitą.

Sutiko pasirašyti taikos sutartį

Įskaudinta moteris kreipėsi į advokatą O. M. Šių metų sausio pradžioje Klaipėdos miesto apylinkės teismui buvo pateiktas R. Skirmontienės ieškinys LBS dėl jos grąžinimo į darbą. Po kurio laiko paskambinęs advokatas O. M. pranešė, kad LBS sutinka ją priimti į darbą, o ji turinti nueiti pas LBS samdytą advokatą G. D. Pas LBS advokatą Reginai teko eiti vienai. Iš advokato kalbos ji supratusi tik tiek, kad LBS ją draugiškai priimanti į darbą, tad ji geranoriškai turinti atsisakyti kai kurių savo reikalavimų, pateiktų ieškinyje. Ji sako sutikusi todėl, kad gauti darbą šioje bendrovėje jai buvo svarbiausia. Š. m. kovo 6 d. Klaipėdos miesto apylinkės teismas tenkino prašymą patvirtinti LBS ir R. Skirmontienės taikos sutartį. LBS sutiko grąžinti R. Skirmontienę į darbą dirti virėjo padėjėja, sumokėti 500 Lt jos turėtų atstovavimo teismui išlaidų. R. Skirmontienė sutiko užbaigti civilinę bylą taikos sutartimi, atsisakė ieškinyje nurodytų reikalavimų dėl vidutinio darbo užmokesčio per visą priverstinės pravaikštos laiką priteisimo.

Kankino bloga nuojauta

"Prieš prasidedant teismo posėdžiui advokatas G. D. man pranešė, jog A. Gedgaudas sakęs, kad man reikės palaukti darbo. Maniau, lauksiu du tris mėnesius, kad tik jį gaučiau. Vis dėlto neapleido nuojauta, kad gali mane parsikviesti į darbą ir susidoroti. Norėjau gauti kokį nors garantinį raštą, kad po kurio laiko vėl neišmes manęs. LISCO nesutiko duoti tokio rašto. Abu advokatai sakė, kad reikia pasirašyti sutartį, aš jais pasitikėjau. Po sutarties pasirašymo dar norėjau akis į akį pasikalbėti su generaliniu direktoriumi", - pasakojo moteris. Paskambinus telefonu ir paprašius užrašyti į priėmimą pas generalinį direktorių T. Remezova pasiteiravusi, kokiu klausimu ir išgirdusi, kad dėl darbo, pasakiusi, jog darbo nėra, jog būsią atleisti dar trys žmonės. Tik vėl kreipusis į advokatą G. D. Regina buvusi užrašyta į priėmimą pas generalinį direktorių. Kai R. Skirmontienė lankėsi pas A. Gedgaudą, teismo nutartis dar nebuvo pradėjusi galioti. Generalinis direktorius advokato G.D. akivaizdoje jai pasakęs, kad reikėsią palaukti darbo, kad nebūsią jai jokių priekaištų ir ji galėsianti normaliai dirbti.

Liepta pasiaiškinti dėl pravaikštų

Moteris nusiramino. Tačiau kovo 12 d. susilaužė ranką, teko imti nedarbingumo lapelį ir pristatyti jį į darbovietę. Į darbą ji turėjo grįžti gegužės 10 d. Kaip ir visiems, kurie būna rezerve, taip ir jai buvę pasakyta, kad, kai reikės, būsią paskambinta ir pranešta. Keletą kartų jai teko ateiti į LBS administracijos pastatą ir nunešti dokumentus į "Sodrą". Beje, belaukdama darbo R. Skirmontienė baigė virėjų kursus, sumokėjusi už juos kelis šimtus litų. Tad dabar ji jau gali dirbti kvalifikuota virėjo padėjėja. Pagaliau rugpjūčio 25 d. ji sulaukė darbo inspektorės skambučio. Ne, jai nebuvo pranešta, kad gali ruoštis į laivą. Ji buvo paprašyta iki rugpjūčio 25 d. 16 val. pasiaiškinti bendrovės generaliniam direktoriui, kodėl neatvyko į darbovietę (J.Janonio g. 24, LBS administracinis pastatas) rugpjūčio 20 ir 21 d. Regina sako norėjusi atsisakyti rašyti pasiaiškinimą, bet atėję abu LBS juristai, jai pradėta aiškinti, kad jai būsiąs surašytas aktas, ir ji baisiai išsigandusi. Pasiaiškinime moteris rašo, jog nuo kovo mėnesio esanti rezerve ir jokių problemų iki šiol nebuvę. Darbo inspektorius jai liepęs būti būti namie. Per visą tą laiką ji ir buvusi namuose kiekvieną dieną nuo 8 iki 17 val. Išeidavo tik išnešti šiukšles ar į parduotuvę trumpam. Parašius pasiaiškinimą, jai buvo pasakyta, kad privalanti būti LBS administraciniame pastate kiekvieną dieną nuo 8 iki 17 val. Tą ji ir darė. Sėdėjo ir pas darbo inspektorę kabinete, ir fojė. Jautėsi labai nejaukiai - visi dirba, o ji sėdi. Kartą buhalterė davė darbelį. R. Skirmontienė jautėsi niekam nereikalinga, pati prašė kokio nors darbelio, tačiau niekas nenorėjo su ja prasidėti.

Išsigandusi sutiko išeiti savo noru

Pažeminta moteris teigė, jog buvo priversta dykinėti darbo valandomis - visą savaitę nuo ryto iki vakaro jai teko leisti laiką LBS pastate be jokio užsiėmimo. Galų gale neišlaikė nervai ir ji vėl užsirašė į priėmimą pas A. Gedgaudą. Norėjo jo paklausti, ko jai galima tikėtis, jeigu iš jos norima padaryti pravaikštininkę. Pas generalinį direktorių rado ir vyr. juristą. A. Gedgaudas pasakęs, kad ją, padariusią dvi pravaikštas, LBS turi teisę atleisti iš darbo įrašant - atleista už pravaikštas. Jai buvę pasakyta, kad kapitonai esą atsisaką ją priimti į laivą, tad būsią geriausia, jeigu ji rašysianti pareiškimą ir išeisianti savo noru. Ir š. m. rugsėjo 1 d. R. Skirmontienė pasirašė susitarimą dėl darbo santykių nutraukimo šalių susitarimu nuo š. m. spalio 1 d. Kitaip sakant, ji pasirašė nuosprendį, kuriuo atsisakė bet kokių pretenzijų darbdaviui ir atšaukė visas ankstesnes pretenzijas. Paklausta, kodėl ji taip padarė, atsakė: "Nuėjusi pas generalinį direktorių labai išsigandau, pamačiusį juristą. Jeigu būtų įrašę į mano darbo knygelę, kad esu atleista už pravaikštas, nebegaučiau jokio darbo".

Grąžino pinigus biržai

Regina Skirmontienė sako, jog vis tiek jos darbo knygelė jau esanti sugadinta. Joje yra įrašas, kad ji atleista iš LBS pagal etatų mažiną, ir kitas įrašas - kad teismo sprendimu anas įrašas panaikinamas. Darbdaviui galįs susidaryti įspūdis, kad ji esanti kokia nors skandalistė. Beje, Darbo birža pareikalavo grąžinti pinigus, tuos beveik 500 Lt, kuriuos ji gavo kaip bedarbio pašalpą. Nuo pernai metų gruodžio 12 d. iki š. m. kovo mėnesio, kol ji nebuvo grąžinta į darbą, R. Skirmontienė negavo jokio atlyginimo, tad mano, kad trys mėnesiai iškrenta iš jos darbo stažo. R. Skirmontienė, beveik visus metus kentusi baisią psichologinę įtampą ir pažeminimą, dabar vėl užsiregistravo Darbo biržoje. Vilties, kad jai bus pasiūlytas darbas, neturi.

LBS vadovybės komentaras

Spalio 10 d. į redakciją kreipėsi dar vienas buvęs LBS darbuotojas, išdirbęs šioje įmonėje 9,5 metų. Jis teigia, kad ir jam būnant rezerve buvę pasakyta laukti skambučio namuose, o paskui buvęs atleistas už pravaikštas. Neseniai už pravaikštas iš LBS buvo atleista ir R. Leiputė, kuri taip pat buvo rezerve. Ji pateikė ieškinį Klaipėdos apylinkės teismui. Jos istorija buvo pasakojama spalio 9 d."Vakarų eksprese". Buvusiųjų LBS darbuotojų, besikreipusių į redakciją, teigimu, susidaro toks įspūdis, jog LBS labai gudriai naudojasi "pravaikštų sistema", kai reikia atsikratyti nepageidautinais darbuotojais. Nenorėdami būti vienašališki, situaciją pakomentuoti prašėme LBS generalinį direktorių A. Gedgaudą. Generalinio direktoriaus komentaras lakoniškas: "Norėčiau pastebėti, kad LBS stengiasi griežtai laikytis Lietuvos Respublikos teisės aktų ir vadovaudamasi jais vykdyti savo veiklą, to paties tikisi ir reikalauja ir iš savo darbuotojų". LBS valdybos pirmininkas P. G. Pedersenas atsakė į moters laišką. Jis esąs nustebęs, kad gavusi kompensaciją ji atsisakanti rugsėjo mėnesio susitarimo ir jis mažai kuo begalįs jai padėti. Jis esąs informuotas, jog teismas ją gražinęs į darbą todėl, kad LBS padarė techninę klaidą. Beje, ir klaida atsiradusi dėl R. Skirmontienės prašymo susitikti su LBS generakiniu direktoriumi.

Dalia BIKAUSKAITĖ