Locmanų protestą vadovybė vertina kaip naudos sau siekimą.

Klaipėdos locmanai teigia protestuoją todėl, kad tokios, kaip tanklaivio "Princess Pia", pernai gruodžio 11 d. užplaukusio ant seklumos, avarijos uoste nepasikartotų, kad būtų vykdoma avarijų prevencija. Jų manymu, visų bėdų priežastis - netinkamas vadovavimas Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos Laivų eismo tarnybai (LET). Tuo tarpu Uosto direkcijos vadovybei atrodo, jog locmanai maištauja todėl, kad jų įsteigta UAB "Klaipėdos locmanai" atsidūrė aklavietėje. Pasak uosto kapitono Viktoro Lukoševičiaus, locmanai naudoja bet kokias priemones, netgi negarbingas, tam, kad eilinį kartą būtų padidinti jų atlyginimai.
Sausio 31 d. keli Klaipėdos locmanai surengė spaudos konferenciją. Žurnalistams buvo perduotas 2002 m. gruodžio 19 d. Klaipėdos locmanų brolijos susirinkimo, kuriame dalyvavo 17 iš 20 profsąjungos narių, protokolas. Jis gerokai anksčiau buvo perduotas ir Uosto kapitonui, ir Uosto direkcijos administracijai, ir Susiekimo ministerijai. Kadangi praėjus daugiau kaip mėnesiui atsakymo iš minėtų institucijų jie nesulaukė, 19 locmanų iš 19 pritarė tam, kad spaudoje būtų paskelbtos locmanų, visuotiniame susirinkime vienbalsiai nutarusių atlikti kolegialų ir nepriklausomą tyrimą, išvados dėl tanklaivio "Princess Pia" avarijos. "Vakarų ekspreso" žiniomis, ne kiekvienas iš 19 locmanų įsigilino į tekstą, po kuriuo pasirašė.
Uosto kapitono pirmojo pavaduotojo Ričardo Lučkos teigimu, locmanų tarnybiniu pranešimu pavadintame ju susirinkimo protokole, kuris buvo atsiųstas uosto kapitonui, nebuvo reiklaujama jokių atsakymų. Pasak pirmojo pavaduotojo, atsakymo pradėta reikalauti tą dieną ir spaudos konferencija surengta tą dieną, kai buvęs atleistas iš darbo vyr. locmanas Jonas Bengardavičius už grubų darbo drausmės pažeidimą. R. Lučkai nesuprantama, kokią teisę turėjo locmanai esant oficialioms avarijos išvadoms atlikti savo tyrimą ir paskelbti savo išvadas. Tokį jų poelgį jis vertina kaip nelojalumą valstybei, Uosto direkcijai.
Priminsime, jog Saugios laivybos administracijos komisijos, tyrusios avariją, išvadose teigiama, jog dėl avarijos kaltas tanklaivio "Princess Pia" kapitonas Cesaras Eduardo Navonis, navigaciniu požiūriu tinkamai neparengęs laivo plaukti - laivo radiolokacinės stoties paklaida buvo minus 12 laipsnių.
Locmanai mano, kad komisija turėjo galimybę nepadarydama nuostolių valstybei nustatyti kaltininkus, inicijuoti jų nubaudimo procesą, vykdyti prevenciją. Anot jų, ekologinės katastrofos dėl šios avarijos išvengta tik todėl, kad Dievas davė gerą orą. Jeigu vakarų krypties vėjo greitis būtų buvęs 20 m/s, tanklaivis būtų perlūžęs.
Locmanų žiniomis, "Princess Pia" - antras argentiniečių laivas, Klaipėdos uoste patyręs stambią avariją. Pirmas buvo "Astra Valentina", sulaužęs krantinę. Jis buvo laikomas uoste visus metus reikalaujant iš jo savininko 7 mln. JAV dolerių žalos atlyginimo.

Neturėjo teisės vesti tanklaivio?

Tanklaivį "Princess Pia" vedęs LET vyr. operatorius Feliksas Rimkevičius, locmanų manymu, neturėjęs teisės to daryti pagal savo pareiginius nuostatus ir Uosto direkcijos etatų sąrašą. Tokį laivą galėjęs vesti tik vyr. locmanas. Pasak locmanų, 1997 m. lapkričio 2 d. F. Rimkevičiaus vedamas motorlaivis "Conger" tiesiame kanale esant geroms oro sąlygoms užplaukė ant seklumos. Locmanų teigimu, ši avarija buvusi nuslėpta. "Conger" savininkas patyrė 1 mln. JAV dolerių nuostolį ir pažadėjo daugiau niekada savo laivo neplukdyti į Klaipėdą. 2000 m. lapkričio 17 d. jo vedamas motorlaivis "Kapitan Bochek" taip pat užplaukė ant seklumos tiesiame kanale. Pasak locmanų, kadangi šis locmanas blogai orientuojasi laivų valdymo ir uosto akvatorijos atžvilgiu, 2000 m. jis iš vyr. locmanų buvęs pervestas į LET vyr. operatorius.
Peržiūrėję vaizdo ir išklausę garso įrašus locmanai daro išvadą, kad kaip ir ankstesnių taip ir "Princess Pia" avarijos metu jis nesiorientavo - nuo pat krantinės laivas buvo vedamas klaidingu kursu, buvo vairuojamas į molą, anksti pradėtas daryti posūkis. Jau praplaukdamas 1-ąją krantinę tanklaivis buvo pasuktas 5 laipsniais į kairę daugiau nei turėjo būti ir toliau buvo sukamas į kairę, nors laivo judėjimo vektorius rodė, kad toks kursas pavojingas. "Princess Pia" 100 metrų nukrypo į kairę nuo kanalo centro ir užplaukė ant seklumos jau už kanalo. F. Rimkevičius jau dvejus metus dirba LET, vadinamajame bokšte, todėl, locmanų manymu, yra praradęs locmano kvalifikaciją. Pasak locmanų, jeigu locmanas nedirba daugiau kaip 1 metus savo tiesioginio darbo, norėdamas gauti locmano liudijimą turi pakartotinai laikyti egzaminus.

Neteisingas vaizdas radare

Tarnybinį pranešimą iš Klaipėdos locmanų brolijos Uosto kapitonas gavo tik gruodžio 31 d. V. Lukoševičiaus teigimu, tai, kad Saugios laivybos administracijos komisijai dar nebaigus tirti avarijos priežasčių, kai kurie locmanai ją komentavo ir teikė informaciją netgi užsienio laivų kapitonams, yra neteisinga. "Jeigu jie mano esą kompetentingesni už komisijos narius, galėjo išplatinti kokį nors kreipimąsi. O vykstant tyrimui neigiamųjų avarijos pusių nušvietimą galiu pavadinti tik kenkimu. Po avarijos tanklaivyje buvau paskyręs nuolatos budėti locmanus. Techninę avarijos priežastį "Princess Pia" pastebėjo locmanas Michailas Šachvorostas. Jis atkreipė dėmesį į tai, kad radaras rodo ne tai, kur iš tikrųjų plaukia laivas. Locmanas, žiūrėdamas į tokį radarą matė, kad plaukia į uosto vartų vidurį",- sakė V. Lukoševičius.
"Taip, F. Rimkevičius nesiorientavo, kadangi jis krantų nematė ir orientavosi tik pagal rado parodymus. Jis nežinojo, kad jie buvo klaidingi. Kadangi nuo 2-osios krantinės iki uosto vartų atstumas yra labai mažas, net į du įspėjimus, gautus iš LET, kad reikia plaukti dešiniau, tanklaivyje buvo sureaguota pavėluotai. Tai turiu pripažinti. Tačiau kapitonas išklauso locmano patarimų, išklauso LET patarimų ir priima sprendimą. Jeigu jis, žiūrėdamas į radarą mano, kad laivas plaukia teisingai, tai patarimai taip ir lieka patarimais. Vienintelis asmuo, galintis priimti sprendimą, susijusį su laivo valdymu, yra tik jo kapitonas. Todėl jis atsako už viską, kas nutinka laivui. Tokia yra tarptautinė teisė, kad ir kas benorėtų suversti visą kaltę F. Rimkevičiui",- sakė uosto kapitonas.
Uosto kapitono pirmasis pavaduotojas pacitavo Saugios laivybos įstatymo 20-ąjį straipsnį: "Už laivo valdymą visada atsako laivo kapitonas. Locmanas privalo duoti patarimus, užtikrinančius saugų laivo vedimą ir įsitikinti, kad vedamo laivo kapitonas teisingai suprato duotus patarimus." R. Lučkos teigimu, laivo kapitonas privalėjo užtikrinti, kad jo šturmanai kontroliuotų laivo judėjimą. Pasak jo, kapitonas turėjo nustatyti atstumus iki bangolaužių, kurių negalima pažeisti.

Vyr. operatoriaus kvalifikacija

Uosto kapitonas teigia, kad F. Rimkevičius turėjo teisę vesti laivą, nes turi galiojantį locmano liudijimą. Per 2000 m. avariją, uosto kapitono žiniomis, laivas neužplaukė ant seklumos, tik lietė gruntą. Po narų apžiūros laivo kapitonas jokių pretenzijų nepareiškė. Tačiau tąkart vis dėlto buvo imtasi griežtų priemonių: tiek F. Rimkevičiaus, tiek Zenono Kaupo, kurie vienas būdamas laive, kitas LET tarpusavyje nesusikalbėjo pareigos buvo pažemintos.
Uosto kapitono pirmasis pavaduotojas ir Laivų eismo tarnybos (LET) viršininkas R. Lučka mano, kad pagrindinis tik kelių locmanų tikslas - kelti triukšmą neva pateikiant tikrąsias avarijos priežastis, o iš tikrųjų siekiant atsiskyrimo nuo Uosto direkcijos. Jo teigimu, F. Rimkevičius yra daugelio tų locmanų, kurie dabar triukšmauja, mokytojas. R. Lučka uoste locmanu pradėjo dirbti 1972 m., o F. Rimkevičius jau tada buvo locmanas. Pavaduotojo teigimu, dėl skaudančių kojų jis pasiprašė dirbti į bokštą, kur buvo paskirtas vyr. operatoriumi. Tai, kad F. Rimkevičius yra praradęs kvalifikaciją, pasak R. Lučkos, yra nesąmonė.
Uosto kapitonas teigia, kad LET vyr. operatorius yra tas pats locmanas ir juridine, ir kitomis prasmėmis. Jis esant blogo matomumo sąlygoms, kai locmanas būdamas laive nieko negali padaryti, nes nieko nemato, veda laivą pats, jeigu paprašo kapitonas. Vyr. operatorius kaip locmanas naudodamasis prietaisais išveda laivus, tai taip pat yra locavimas. V. Lukoševičiaus manymu, vyr. operatorius turi turėti tokią kvalifikaciją, kad, net tokiu atveju, jeigu laive neveiktų nė vienas prietaisas, sugebėtų įvesti laivą ir išvesti esant bet kokiam matomumui ir bet kokioms oro sąlygoms. Pasak uosto kapitono, locmanai tai puikiausiai žino, tik be reikalo klaidina žmones.

Negalėjo palikti posto?

F. Rimkevičius, locmanų, atlikusių tyrimą, manymu, neturėjęs teisės gruodžio 11 d. išeiti į tanklaivį palikdamas LET tik vyr. operatorių Rimą Adomaitį ir tik kelias dienas dirbantį operatorių Jevgenijų Novikovą, visiškai neturinčius laivų eismo valdymo patirties. Pagal Uosto direkcijos pareiginius nuostatus jie neturį teisės eiti LET operatoriaus pareigų.
"Mes laikėmės tradicijos, esant galimybėms, leisti vyr. operatoriams vesti laivus, kad jie neprarastų kvalifikacijos. Be to, F. Rimkevičius į tanklaivį tądien išėjo ne šiaip sau, o todėl, kad visi locmanai buvo užimti",- sakė R. Lučka.
Locmanai pasakojo, jog avarijos dieną laivybos sąlygos buvo itin sudėtingos. Kadangi tanklaivio grimzlė buvo didelė, gabeno pavojingą krovinį, jis turėjo būti vedamas ir LET radare. Likus pusantros valandos iki "Princess Pia" plaukimo pamainos vyr. locmanas Jonas Bengardavičius pareikalavo, kad vyr. operatorius F. Rimkevičius būtų savo darbo vietoje ir paprašė apie tokį savo reikalavimą pranešti uosto kapitonui. Po kurio laiko vyr. locmanas pasiteiravo LET, ar pranešta uosto kapitonui, ir gavo atsakymą, jog viskas suderinta. V. Lukoševičius "Vakarų ekspresui" teigė, kad jam nebuvo pranešta apie tai.
Locmanai "Vakarų ekspresui" sakė, kad LET operatoriai patvirtino klaidingą laivo kursą, kai buvo iškilęs aiškus pavojus, kad tinkamo valdymo nebuvo nei LET, nei tanklaivyje.
Gruodžio 11 d. uosto vidiniame kanale, locmanų teigimu, buvo rūkas ir matomumas nulinis, tik įplaukos kanale matomumas buvęs 400 m. Tądien galėjo įvykti dar dvi avarijos. Buvo iškilęs pavojus motorlaiviui "Yordanka Nikolova", plaukiančiam vidiniu kanalu nuo 72-osios krantinės į jūrą per rūką. Pasak locmanų, LET neteikė tinkamos navigacinės pagalbos per rūką plaukiančiam laivui. Be to, buvęs duotas leidimas išplaukti keltui "Klaipėda" iš Tarptautinės jūrų perkėlos, nors tuo metu vidiniame laivybos kanale kelto kelyje buvę 3 laivai, su kuriais prasilenkti jis negalėjo. Be to, 2 laivai buvę šalia kanalo. Laivų eismas likęs nevaldomas esant nuliniam matomumui. Pats locmanas susisiekė su kelto kapitonu, sulaikė keltą, tad avarijos buvęs išvengta.
Locmanai tvirtina maną, kad 2002 m. gruodžio 19 d. įsakymas dėl F. Rimkevičiaus pervedimo į LET operatoriaus pareigas yra ne tinkama nuobauda, o "apdovanojimas". Visuotiniame locmanų tarnybos susirinkime nutarta reikalauti, kad būtų nubausti avarijos kaltininkai. V. Lukoševičiaus teigimu, po avarijos pats F. Rimkevičius parašė pareiškimą pervesti jį į operatorius.

Rekomenduojami du locmanai

V. Lukoševičiaus teigimu, LET viršininkas R. Lučka, įvertinęs visas meteorologines sąlygas, laivų judėjimo intensyvumą, ir tų, kurie liko LET, kvalifikaciją, galėjo leisti F. Rimkevičiui vesti laivą siekiant išvengti prastovos. Uosto kapitono manymu, būtų buvę geriau, jei laikantis nerašytinės gerosios jūrinės praktikos pats viršininkas būtų buvęs LET tol, kol tanklaivis išplauks ir kontroliavęs situaciją.
Beje, avariją tyrusi komisiją rekomendavo didesnio tonažo tanklaivių įvedimą į uostą ir išvedimą iš uosto priskirti atskirai ypatingai Laivų eismo tarnybos darbų grupei, kurie turi būti kontroliuojami asmeniškai uosto kapitono ar jo pavaduotojo. Didelio tonažo tanklaivių įvedimą arba išvedimą iš uosto turėtų atlikti du locmanai. R. Lučkos teigimu, uosto kapitono įsakymu rekomendacijos jau pradėtos vykdyti. Į tanklaivius, kurių grimzlė daugiau nei 11 m, eina du locmanai.

Netvarka - nėra pamainos viršininko

F. Rimkevičiaus pamainoje jau 4 mėnesius nėra pamainos viršininko, kuris nebūtų, locmanų manymu, leidęs jam palikti savo posto ir išeiti į laivą. Jų žiniomis, 2002 m. buvo panaikintas LET viršininko etatas. Tos pareigos perduotos uosto kapitono pirmajam pavaduotojui R. Lučkai, kuris, pasak locmanų, dėl didelio užimtumo kitose įstaigose neturi galimybių gerai atlikti savo tiesioginių pareigų.
Dėl to, kad nėra pamainos viršininko, V. Lukoševičiaus manymu, galima papriekaištauti LET vadovui. Uosto kapitono teigimu, vyr. locmanas Jonas Bengardavičius buvo parašęs pareiškimą skirti jį pamainos viršininku. Anksčiau pamainos viršininko pareigas ėjo kitas locmanas Janis Kundzinšas. Pasak V. Lukoševičiaus, turint omenyje sunkų J. Bengardavičiaus charakterį, kilo abejonių ir jo prašymas nebuvo patenkintas. Prašymo svarstymą pernai rugsėjo mėnesio pabaigoje buvo nuspręsta kol kas atidėti. Todėl, uosto kapitono teigimu, tai pamainai kaip ir iki tol privalėjo vadovauti vyr. locmanas J. Kundzinšas. Kodėl jis buvo pervestas antru vyr. locmanu į kitą pamainą, o F. Rimkevičiaus pamainoje nebeliko oficialaus pamainos viršininko, kuris vadovauja ir LET operatoriams, ir locmanams, priima sprendimus, uosto kapitonas negalėjo atsakyti, nes jam apie tai nebuvo pranešta.

Nėra tinkamo vadovavimo

Locmanai teigia, jog dėl Uosto direkcijos kaltės nepatvirtinami prieš pusę metų parengti pareiginiai nuostatai, kuriuose yra konkrečiau nurodytos LET darbuotojų pareigos. Jau dvejus metus Susisiekimo ministerija nepatvirtina Klaipėdos uosto laivybos taisyklių, kuriose yra konkrečiau nurodytos LET funkcijos.
V. Lukoševičiaus teigimu, po to, kai Saugios laivybos administracija atsiskyrė nuo Uosto direkcijos, parengti pareiginiai nuostatai buvo atiduoti naujam generaliniam direktoriui Sigitui Dobilinskui tvirtinti. Jis stengėsi pats viską perprasti. Pasak uosto kapitono, jau viskas yra padaryta, nuostatai jau yra pateikti direkcijos juristams, beliko surinkti parašus tų darbuotojų, su kuriais nuostatai turi būti suderinti.
V. Lukoševičiaus teigimu, Uosto laivybos taisyklės buvo parengtos 1998 m. Pasaulinė praktika reikalaujama, kad jos būtų atnaujinamos kas dveji metai. Pernai uosto kapitonas su vyr. locmanu Vytautu Grigeliūnu jas parengė ir atidavė Vandens transporto departamentui derinti. Vėliau jos buvo atsiųstos atgal Saugios laivybos administracijai. V. Lukoševičius mano, kad iki š. m. vasario pabaigos naujos laivybos taisyklės bus patvirtintos susisiekimo ministro įsakymu.
Locmanai teigia sistemingai Uosto direkcijos vadovybei siūlę pakeisti locmanų tarnybos valdymą modeliais, galinčiais iš esmės pagerinti valdymą. Jie nori, kad juos valdytų viena institucija, o ne trys kaip yra dabar dabar - Susisiekimo ministerija, Uosto direkcija, uosto kapitonas. Jiems kyla klausimas, ar uosto kapitonas, vykdantis laivybos priežiūrą uoste, gali užsiimti ūkine veikla, t. y. teikti locmanų paslaugas?

Locmanų dosjė

V. Lukoševičiaus teigimu, beveik kiekvieno locmano darbo biografijoje galima atrasti tokių faktelių, kad švartuojant laivą, sakykime, buvo nuplėštas fenderis ar laivas atsitrenkė į krantinę ir t. t. "Tačiau juos paskelbti tam tikru momentu siekiant savų tikslų ir norint kažkam pakenkti yra negarbinga. Aš žinau, locmanai, UAB šalininkai, veda tokią dosjė kiekvienam. Manau, kad, ko gero, tos dosjė pagalba UAB "Klaipėdos locmanai" vadovai, kurie buvo ir spaudos konferencijos iniciatoriai, bando gauti tylų viso kolektyvo pritarimą, kurį jie naudoja asmeniniams siekiams",- sakė uosto kapitonas.