Naujos kompanijos, norinčios gauti teisę pradėti verslą uoste, laukia sunkūs išbandymai. UAB Malkų įlankos terminalui, mažam medienos krovos ūkeliui pietiniame uosto gale, teko pasistatyti, ko gero, moderniausius visame uoste vartus, mokėti didžiausią žemės nuomos mokestį, beveik metus atlikti pasiruošimo krovai darbus.
Iš kitų reikalauja, patys nepasiruošia
"Vakarų ekspresas" jau rašė apie naujam medienos eksporto terminalui Malkų įlankoje iškilusią problemą - negalėjimą atidaryti savo vartų. Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija suplanavo investicijas, pastatė naują krantinę, tačiau apie tokį dalyką, kad naujai kompanijai bus reikalingi atskiri vartai, niekas nepagalvojo. Manoma, jog esant normaliai tvarkai naujų vartų įforminimas turėtų trukti kelias dienas, o Malkų įlankos terminale šis procesas užsitęsė beveik pusantrų metų. Tik 2002-aisiais, prieš pat Kalėdas, buvo atidaryti jo vartai.
Iki tol mašinos su mediena į terminalą važiavo per nepritaikytą AB Vakarų laivų gamyklos teritoriją. Terminalas patyrė nereikalingų išlaidų, nes teko mokėti "Vakarams" už kiekvieną tranzitu važiavusią mašiną po 20 Lt. O per mėnesį per "Vakarus" pravažiuodavo apie 1000 mašinų.
Vartai, pasak UAB Malkų įlankos terminalo direktoriaus Raimondo Skiočio, buvo biurokratinė valdžios problema. Muitininkai ilgai negalėjo apsispręsti. Vyriausybės nutarimu nustatyta, kiek gali būti įvažiavimo į uostą vartų, be to, jis reikalauja tiesiogiai juos stebėti. Klaipėdos teritorinė muitininė nesurado žmonių, kurie galėtų būdėti prie naujų vartų. Nors, tiesą sakant, jie šiame terminale net neturi ką veikti, nes tai medienos eksporto terminalas. Čia atplaukę laivai išpuldo medieną, t. y. kroviniai iš jo gabenamai tik į vieną pusę. Tačiau vis tiek reikalauta čia pastatyti supermodernius vartus su elektroninėmis kortelėmis. Beje, tokių vartų nėra net ten, kur yra importuojamų prekių.
Taigi vartai Malkų įlankos terminale buvo pastatyti pagal visus naujausius reikalavimus. Pagal juos visi prie šių vartų surinkti duomenys turėtų būti perduoti Pakrančių apsaugos rinktinei, Klaipėdos teritorinei muitinei, Uosto direkcijai. Tačiau paaiškėjo, kad valdžios struktūros pačios dar nėra pasiruošusios tų duomenų priimti.
Vienintelis medienos uostelis
168 m ilgio 141-oji krantinė, prie kurios yra 8 m gylis, baigta statyti 2000 m. sausio mėnesį. Į ją Uosto direkcija investavo 10 mln. Lt. Teritorijos nuomos 25 metams konkursą laimėjo du juridiniai asmenys, krantinę esploatuoja lietuviško kapitalo įmonė. Iš karto pradėti dirbti nebuvo įmanoma. Prie geros krantinės tebuvo plynas laukas, ir jokios infrastruktūros. Prireikė beveik metų, kol buvo gauti būtini leidimai, įrengtos betonuotos aikštelės medienai krauti. Bendrovė jau investavo čia apie 7 mln. Lt.
Malkų įlankos terminalas veiklą pradėjo 2001 m. liepos 1 d. Iš pradžių bendrovė tik operavo aikštele, o krovos darbams atlikti samdė kitą krovos kompaniją. Dabar jau greitai bus metai, kai bendrovė turi savo darbuotojų ir pati atliekas krovos darbus. Šiuo metu terminalas dirba intensyviausiai uoste ir pelningai. Šiemet per tris mėnesius į laivus pakrauta 96 tūkst. kubinių metrų medienos.
Skandinavai, kurie lankėsi terminale, mano, kad šis medienos uostelis Klaipėdoje yra vienas moderniausių visoje Baltijos jūros rytinėje pakrantėje. Mat daug kur uostuose mediena kraunama tiesiog ant žemės, ten nėra betonuotų aikštelių.
Kitų Klaipėdos uosto kompanijų teritorijoje irgi kraunama mediena, tačiau paprastai jos pačios, išskyrus LK AB "Klaipėdos Smeltė", krovos darbų neatlieka. Pavyzdžiui, KLASCO filialo padalinyje Konteinerių terminale, AB "Klaipėdos hidrotechnika" medieną krauna Estijos kompanija "Palgardo kranai", atsigabenusi čia savo techniką. Malkų įlankos terminalas yra vienintelis uoste, galintis suteikti visą servisą nuo medienos iškrovimo iš mašinos iki pakrovimo į laivą.
Trūksta technikos ir aikštelių
Į terminalą atgabenama apie 10% baltarusiškos ir 90% lietuviškos medienos. Daugiausia jos atvežama mašinomis, geležinkeliu - tik apie 20%. Mediena iš Klaipėdos plukdoma į Švediją ir Suomiją. Anksčiau čia buvo kraunami tik popiermedžiai, o prieš du mėnesius pradėti gabenti ir rąstai. Gauta pasiūlymų krauti pjautą medieną, t. y. lentas, Lietuvoje iš medienos atliekų daromas granules kūrenimui. Siūloma krauti metalo laužą, tačiau, pasak R. Skiočio, nėra geras dalykas maišyti krovinius, nes jie vienas kita teršia. Taigi ir ateityje terminale bus kraunama tik mediena.
Šiandien terminalas užima tik apie 7 ha teritoriją, o iš viso jam yra skirtas 15 ha plotas, iki pat Perkėlos gatvės. Neseniai pratęsta rezervinės teritorijos žemės nuomos sutartis. Tad dabar, atšilus orams, planuojama įrengti papildomas aikšteles medienai sandėliuoti, ne jų jau trūksta.
Nuomojama teritorija nėra geriausia uoste. Beje, ir geležinkelis čia buvo nutiestas tik pernai, tačiau už teisę čia dirbti mokama brangiai. Žemės nuomos mokestis didžiausias uoste - po 16 Lt už 1 kv. m per metus. Planuota visiems uosto naudotojams didinti nuomos kainą, tačiau tai nebuvo padaryta, tad medienos terminalas šia prasme liko nuskriaustas.
Pastaruoju metu beveik kasdien į terminalą atplaukia laivas. Čia dirbama ištisą parą ir šeštadieniais bei sekmadieniais. Mediena ne tik kraunama į laivus, bet ją dar reikia ir priimti, surūšiuoti, susandėliuoti, t. y. sukrauti į rietuves. Iš miškų suvežta mediena čia yra ir matuojama, nustatomas tikslus krovinio kiekis. Tad terminalo aikštelėse dirba nemažai krovinio siuntėjų atstovų. Pačioje UAB "Malkų įlankos terminalas" dirba 18 žmonių, 13 iš jų dokininkai mechanizatoriai, 4 administracijos darbuotojai. Vykdant Uosto direkcijos reikalavimą turimas ir statybos inžinieriaus, atliekančio krantinės priežiūrą, etatas. Vidutinis darbuotojo atlyginimas - apie 2 tūkst. Lt.
Kol kas terminalas teturi tik keturis medienos krautuvus - hidraulinius manipuliatorius, tačiau jų nebepakanka. Dar šiemet ketinama didinti technikos kiekį. Planuojama pirkti du naujus manipuliatorius, kai kuriuos turimus pakeisti naujesniais.
Prie krantinės vienu metu gali būti kraunamas tik vienas laivas. Uosto direkcijos planuose yra numatyta statyti dar vieną krantinę. R. Skiotys sako, kad kol kas terminalui užtenka ir vienos krantinės, nes krova vykdoma pakankamai greitai. Didelis dėmesys skiriamas pakrovimo kokybei. Nuo jos priklauso galimas pakrauti į laivus kiekis. Beje, jeigu mediena blogai pakraunama, būna labai sunku iškrauti, tad galima susilaukti didelių pretenzijų iš klientų.
Palyginti su kitais kroviniais mediena yra pakankamai pigus, bet labai nešvarus krovinys. Kol jis patenka į laivą, vidutiniškai būna perkraunamas 4-4,5 karto. Kiekvieną kartą po to, kai būna pakrautas laivas, lieka nemažai šiukšlių, kurias reikia surinkti ir gabenti į sąvartyną. Beje, ten už toną tokių šiukšlių tenka mokėti 16 Lt.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą