Jūron plaukiantiems žvejams rekomenduojama apie oro ir vandens sąlygas sužinoti europiniais pinigais įrengtoje informacinėje sistemoje, internete jos adresas gis.gamta.lt/jura.
Ten pagal užmanymą turėtų būti pagrindiniai Baltijos jūros bei Kuršių marių hidrologiniai, meteorologiniai ir hidrocheminiai parametrai - vandens temperatūra ir lygis, srovės greitis ir kryptis, bangos aukštis ir periodas, druskingumas, skendinčios dalelės (drumstumas) ir elektrinis laidumas, ištirpęs deguonis, oro temperatūra, drėgnumas ir slėgis, vėjo greitis ir kryptis, matomumas.
Didžioji dalis - neveikia
Visas šis informacijos srautas įmanomas tik Baltijos jūros ir Kuršių marių stebėsenos informacinėje sistemoje.
Ją fiksuoja 9 automatizuoti marių ir jūros pakrantės hidrometeorologinių parametrų matavimo postai.
Tačiau Aplinkos apsaugos agentūros viešai pateikiamame žemėlapyje aiškiai matyti, kad veikia ne visi minėti postai. Ne visi, švelniai pasakyta, nes sausio 3-iąją ryte žalia spalva, kuria žymimi veikiantys postai, nudažyti tik 3, o pernai gruodžio 3-iąją veikė vos 2. Kaip nurodoma paaiškinime, jų daviklių darbas yra sutrikęs, tad informacija gali būti netiksli. Tiesa, vakar vakare, rengiant straipsnį spaudai, veikė rekordinis skaičius daviklių - net 5.
Išleisti milijonai
Oficialiai šis projektas vadinasi „Pakrantės hidrometeorologinio ir krantų dinamikos monitoringo sistemų stiprinimas“.
Jam finansuoti skirti 3 026 599 litai. Didžiąją šios sumos dalį sudaro Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšos - 2 572 609 litai ir 15 centų. Likusi dalis skirta iš Lietuvos valstybės biudžeto.
Projektas pradėtas 2009 metų spalį ir iki 2010 metų sausio 1 d. jį vykdė Jūrinių tyrimų centras. Paskui jį į savo rankas perėmė Aplinkos apsaugos agentūra.
Šio projekto esmė - modernizuoti Baltijos jūros ir Kuršių marių krantų dinamikos stebėsenos techninę bazę, šiuolaikiniais automatiniu režimu veikiančiais prietaisais ir įranga vykdyti priekrančių stebėjimus.
Tam ir buvo nupirkti 9 komplektai prietaisų, priemonių, įrangos bei automatizuoti 9 priekrantės hidrometeorologinių parametrų matavimo postai.
Vykdytojų teigimu, pastarieji yra pagrindas tiksliems Baltijos jūros ir Kuršių marių vandens lygio ir kitų parametrų matavimams, kurie tiesiogiai susiję su krantų nuardymo vertinimu.
Iki projekto įgyvendinimo Baltijos jūros bei Kuršių marių krantų dinamikos monitoringas buvo vykdomas naudojant netikslius, fiziškai ir morališkai pasenusius prietaisus ir įrangą. Dėl šios priežasties nebuvo įmanoma užtikrinti gaunamų duomenų kokybės, o atsakingoms institucijoms - laiku priimti tinkamus sprendimus.
Įgyvendinant projektą buvo modernizuota Jūrinių tyrimų departamento kompiuterinė ir programinė įranga, sukurta automatinių hidrometeorologinių parametrų matavimo stočių duomenų viešinimo interneto žemėlapių taikomoji programa.
Šiame žemėlapyje ir yra vaizduojami 9 automatizuoti pakrantės hidrometeorologinių parametrų matavimo postai bei juose matuojami pagrindiniai hidrologiniai, meteorologiniai ir hidrocheminiai parametrai.
Viskas veikia?
Šiuo metu Baltijos jūros ir Kuršių marių stebėsenos informacine sistema rūpinasi ir ją prižiūri Klaipėdoje įsikūręs Aplinkos apsaugos agentūros Jūrinių tyrimų departamentas.
„Respublikai“ pasidomėjus, kodėl veikia ne visi automatiniai postai, departamento direktorius Algirdas Stankevičius labai nustebo.
„Visi veikia ir renka informaciją. Viskas veikia normaliai. Išskyrus tik remontuojamą Melnragės postą. Sugedo slėgio daviklis, todėl jis išsiųstas remontuoti į Norvegiją. Tai bus garantinis remontas. O Ventės rago postas ištrauktas, nes ten Kuršių marių gylis yra nedidelis ir vandenį sukaustęs ledas gali jį sugadinti“, - tikino A.Stankevičius.
Pasak Jūrinių tyrimų departamento vadovo, jų renkama informacija yra labai reikalinga ir naudinga, nes ja naudojasi žvejai, Klaipėdos jūrų uostas bei meteorologinės tarnybos.
Žvejams nereikalinga
Vakarų Lietuvos žvejų ir žuvies perdirbėjų konfederacijos, kurios nariai sugauna apie 70 proc. visos Lietuvai skirtos žuvų kvotos, vadovas Algirdas Aušra atvirai sakė, kad tokia stebėsenos informacinė sistema nežinia kam reikalinga.
„Mes ja nesinaudojame. Turime savus informacijos šaltinius ir renkamės tuos, kurie mažiau meluoja“, - sakė A.Aušra.
Pasak konfederacijos atstovų, jie retai naudojasi tik vienu lietuvišku orų prognozių internetiniu tinklalapiu, norėdami pasitikslinti vandens temperatūrą. Tuo labiau kad jos nariai žvejoja atviroje Baltijos jūroje, o minėta sistema pateikia tik pakrantės duomenis.
Apie du trečdalius Baltijos jūros ir daugiau kaip 50 proc. priekrantės žvejų įmonių vienijančios Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos tarybos pirmininko Alfonso Bargailos teigimu, jie tokios informacinės sistemos apskritai nežino.
Negauna norimos informacijos
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija anksčiau naudojosi tik vienintelio šiauriau uosto vartų esančio posto bangų srovių matuoklio duomenimis, tačiau dėl jo turėjo problemų.
„Kuo daugiau duomenų, tuo geriau. Tačiau šie duomenys buvo renkami už uosto akvatorijos, o įplaukiantiems ir išplaukiantiems laivams svarbiausia, kas vyksta būtent akvatorijoje. Be to, mes turime savų sistemų, jomis ir naudojamės“, - sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos atstovė Geda Mikaločienė.
Kad puikiai žino šią sistemą, patvirtino tik Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos Jūrinių prognozių skyriaus vedėjas Lionginas Pakštys.
„Sistemą žinome. Ar naudojamės jos paslaugomis? Ir taip, ir ne. Kodėl? Netenkina jos duomenys. Mes norime informacijos, o jos nėra. Šių problemų nesinorėtų aiškintis per spaudą. Mes dirbame viename pastate ir patys susitarsime. Jie mums teikia informaciją, mes už tai atsilyginame meteorologinėmis prognozėmis“, - teigė L.Pakštys.
- Juk prie ES finansuojamų projektų visada skolinamės iš bankų. O paskui dar reikia rasti (vėl skolintis) lėšų projektams prižiūrėti 5 ar daugiau metų. Tačiau pamatome prieš akis besisukančius milijonus ir puolame. Kodėl? - „Respublika“ klausė Šiaulių universiteto profesoriaus Arūno Gumuliausko.
- Net buvo kažkas panašaus į savotišką lenktyniavimą, kas daugiau vykdys įvairiausių projektų ir įsisavins pinigų. Iš pradžių mūsų valdiškos institucijos tiesiog masiškai tų projektų ėmėsi.
O paskui nusvilo, nes paprasčiausiai pamatė, kad kai kurie projektai yra tikrai ne tik nereikalingi, bet net ir žalingi. Per juos daug šalies savivaldybių atsidūrė finansinėje bėdoje.
Visur reikalingas protas. Jei jo nėra, tai ir rezultatai tokie. Klausimas yra paprastas - ar žmogus pamąstė apie projekto naudą ir reikalingumą? Ar tik pagalvojo, kad užteks tik pasiskolinti iš banko ir įnešti savo dalį, o paskui jau velniai žino kas bus.
Šioje situacijoje aš nematau jokios klastos iš Europos Sąjungos pusės. Juk galima ir neimti. Su šautuvu niekas nestovėjo ir neliepė griebti.
- O kokia Europos Sąjungai iš to nauda?
- Projektai, kad ir infrastruktūrai gerinti, labiau priartina naujas į Europos Sąjungą įstojusias šalis prie vakarietiškų standartų. Bet turiu pasakyti, kad mes dar negalime leisti sau taip gyventi kaip Vakaruose. Nemažai projektų mes tikrai negalėjome sau leisti, nes pirmiausiai žmogus galvoja kaip pavalgyti ir tik vėliau, kaip nusipirkti persišką kilimą. O ne atvirkščiai. Čia ir visa esmė. Visur reikia galvoti.
- Tačiau būtų labai nelietuviška, jei kas nors duoda, o mes neimame.
- Taip. Todėl kartais žiūrėdamas į senovinių paveikslų reprodukcijas suprantu, kad mes esame panašūs į indėnus, kuriuos atkeliavę ispanai vilioja blizgučiais.
Galvojome, kad iš tų europinių pinigų bus galima visiems prasigyventi. Aišku, kai kas per tuos reikalus ir praturtėjo. Bet tie, kurie manė, kad užteks juos tik paimti ir nieko nedaryti, labai apsiriko.
Esmė ta, kad reikia ir pačiam dirbti. O iš sovietinės sistemos atkeliavę mūsų žmonės mano, kad viską duos už dyką. Galvoja, kad niekas nekainuos, kaip ir buvo Sovietų sąjungoje. Bet čia visai kita sistema ir santvarka. Veikia rinkos, o ne komandinė ekonomika.
Keisčiausia, kad daromi tokie projektai, kurių mums, pagal dabartinį gyvenimo lygį, reikės ne šiandien, o tik po kokių 10 metų. Ir tokių pavyzdžių yra aibė.
Parengta pagal dienraštį "Respublika"
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą