Kadangi Lietuvos valdžia nesugebėjo išspręsti kelerius metus trunkančio ginčo dėl strimelių ir šprotų kvotų skirstymo, ši problema iš Lietuvos persikėlė į ES Teisingumo Teismą Liuksemburge. Manoma, jog Lietuvoje priimtos Žuvininkystės įstatymo pataisos sudaro išskirtines sąlygas vienai žvejybos įmonei, todėl prašoma stabdyti jų galiojimą.
Praėjusį penktadienį gausiai susirinkę žvejų bendruomenės ir verslinės žuvininkystės atstovai susitiko su naujaisiais Seimo nariais Antanu Vinkumi, Simonu Gentvilu, būsimu žemės ūkio ministru B. Markausku ir aptarė dabartinę žuvininkystės verslo situaciją bei jos perspektyvas. Po susitikimo priimta rezoliucija dėl Žuvininkystės įstatymo, dėl Šventosios uosto ir dėl žuvininkystės strategijos.
Nepatenkinti visi
Pasak Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininko Alfonso Bargailos, ydinga įstatymo tvarka priimta buldozerio principu, ir žvejai liko nuskriausti. Esą negalima žlugdyti 17 įmonių dėl tos vienos, dabar suskaidytos į dvi, jai skiriant 60 proc. kvotos. Kadangi menkių nėra, dabar visų žvejų duona - šprotai.
"Žuvininkystės įstatymą rengė 30 teisininkų, bet mes negalime pagal jį dirbti", - sakė jis ir pridūrė, kad žvejai jau laimėjo 5 teismus ir nebenori daugiau bylinėtis.
Žvejų ir žuvies perdirbėjų asociacijos "Baltijos žvejas" pirmininkas Algirdas Aušra, kuriam priklauso ta "išskirtinė" įmonė, irgi mano, kad Žuvininkystės departamentas parengė taisykles kažkam, bet ne žvejams, kad jiems taikoma labai daug perteklinių reikalavimų. Tačiau, jo manymu, nereikėtų stabdyti įstatymo, dėl kurio buvo diskutuojama 3 metus. Esą tai būtų neatsakingas žingsnis, pridarysiantys nuostolių.
Daugiau skaitykite dienraštyje "Vakarų ekspresas".
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą