Naujas direkcijos skydas - bendrasis uosto planas
Naujas direkcijos skydas - bendrasis uosto planas

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija tikisi, kad jau šių metų antrojoje pusėje bus pradėtas rengti ir 2015-ųjų pabaigoje baigtas bendrasis uosto planas. Jis turėtų atsakyti ir į klausimą, kam bus naudojama KLASCO nuomojama teritorija prie šiaurinio molo, ar bus Švyturio gatvė jungiama su P. Lideikio g.?

Galimybė rengti uosto bendrąjį planą buvo pristatyta dar pernai Klaipėdos valstybinio jūrų uosto tarybos posėdyje. Jis turėtų pagreitinti investicinių projektų įgyvendinimą, nes nebeliktų prievolės rengti iš naujo detaliuosius planus ir kt. Uosto taryboje buvo keliamas klusimas, ar nereikėtų rengti uosto ir miesto bendrųjų planų kartu. Atsakyta, kad uostui tai neapsimokėtų, nes miestas tokį planą pradės rengti dar tik kitais metais, o uosto plėtros projektai negali sustoti.

[CITATA]

Pasak Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos infrastruktūros direktoriaus Algirdo Kamarausko, artimiausiu laiku tikimasi pradėti visas planavimo procedūras, bendrąjį uosto planą rengti planuojama pradėti šiemet antrą pusmetį, o baigti iki 2015 metų pabaigos. Pagal optimistinį variantą tokį dokumentą galima parengti per 12 mėnesių, pagal realistinį - per 14 mėnesių.

Kas bus KLASCO teritorijoje?

AB Klaipėdos jūrų krovinių kompanijos (KLASCO) generalinis direktorius Audrius Pauža teigia, kad bendrovės nuomojamą teritoriją prie šiaurinio molo, esančią tarp AB "Klaipėdos nafta" nuomojamos teritorijos ir vadinamosios nulinės krantinės, ketinama panaudoti. KLASCO rengia bendrus projektus su UAB Krovinių terminalu. Anot jo, KLASCO kol kas mažiau rūpinasi šiuo projektu, nes jai reikia vystyti projektus ir šiaurinėje, ir pietinėje uosto dalyje. Pasak A. Paužos, minėtoje teritorijoje gali būti kraunami tik skysti produktai, nes autotransportu ten kitų produktų neatveši.

Anot A. Kamarausko, planai palnais, bet prieš pradedant ten ką nors statyti turi būti parengtas teritorijų planavimo dokumentas.

"Mūsų tikslas - iki kitų metų pabaigos parengti viso uosto bendrąjį planą. Reikia manyti, kad jį rengiant bus suplanuota ir ta vadinamoji KLASCO rezervinė teritorija. Manau, iki to laiko mes jau tikrai apsispręsime dėl 1-2 krantinių, kuriomis naudojasi AB "Klaipėdos nafta", rekonstrukcijos, jų parametrų ir būsimos vietos. Vertinant perspektyvą šių krantinių ilgis yra šiek tiek per mažas", - sakė A. Kamarauskas.

Anot jo, dėl vadinamosios nulinės krantinės dar laukia ilgos diskusijos, nes, nepasukus įplaukos kanalo, apie kokį nors drastišką krantinių stūmimą į šiaurės pusę arčiau šiaurinio molo šaknies negali būti nė kalbos. "Visų pirma mums rūpi laivybos saugumas. Laivybos kanalo pasukimas 11-12 laipsnių į šiaurę gerokai palengvintų įplaukimą į Klaipėdos uostą. Jeigu šitas veiksmas bus padarytas, tada viskas priklausys nuo to, kaip augs krova "Klaipėdos naftoje". Tuo remdamiesi mes priimsime sprendimą, kaip rekonstruoti 1-2 krantines. Manau, nei KLASCO, nei Krovinių terminalas, nežinodami, kokia infrastruktūra bus įrengta šalia minėtos teritorijos, dabar negalėtų atsakyti į klausimą, kas joje bus daroma", - kalbėjo A. Kamarauskas.

Paklaustas, ar gali KLASCO ir Krovinių terminalas, turėdami savo interesų, trukdyti "Klaipėdos naftos" krantinių rekonstrukcijai, A. Kamarauskas atsakė: "Tam ir rengiami teritorijų planavimo dokumentai, kad visi interesai būtų suderinti."

Abejojama dėl reikalingumo

A. Pauža abejoja, ar reikalinga Švyturio gatvės jungtis su P. Lideikio gatve, kainuosianti ne vieną šimtą milijonų litų - du tiltai, viadukas, ir transporto srautas keturiomis eilėmis pasileistų tiesiog žmonėms po langais. "Kam to reikia, nežinau. Vis tiek pagrindinis krovinių srautas į uostą atvyksta geležinkeliu. Tačiau KLASCO savo įsipareigojimus vykdo. Šiuo metu vyksta diskusijos tarp Uosto direkcijos ir miesto savivaldybės", - teigė A. Pauža.

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius A. Kamarauskas sako, jog Klaipėdos miesto vadovybė ateityje regi Švyturio gatvės jungtį su P. Lideikio gatve, tačiau ar ji reikalinga uostui, dar negalįs pasakyti. Jo teigimu, bendrasis uosto planas spręs ne tik jame esančių teritorijų, jau priskirtų rezervinėms teritorijoms ir galimų būti tokioms priskirtų, bet ir privažiavimo kelių klausimus.

"Diskutuosime su miestu ir šiuo klausimu. Jeigu uostininkai nemato tokios jungties poreikio, vienas dalykas, tada tai būtų miesto infrastruktūros išvystymo klausimas. Jeigu atsiras kokių nors sąlyčio taškų, tada mes su miestu šį klausimą svarstysime bendrai. Jokie milijonai litų šiam tikslui dar nėra skirti. Paskutinė mūsų piniginė injekcija buvo nukreipta į Minijos gatvės rekonstrukciją. Kofinansuojama bus Baltijos pr. ir Minijos gatvės sankryžos su privažiavimo keliu į naująjį keleivių ir krovinių terminalą rekonstrukcija. Mūsų rūpestis dabar - šie du objektai, kurių vienas yra baigiamas, o kitas pradedamas. O Švyturio gatvės jungties su P. Lideikio gatve, t. y. naujos gatvės nutiesimo, klausimą pabandysime panagrinėti teritorijų planavimo lygmeniu", - teigė Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius.

"Žada kirminėlių kalnus"

Pasak Klaipėdos vicemero Artūro Šulco, pagal susitarimą su Uosto direkcija ir KLASCO, abi jos turi skirti pinigų sankryžai rekonstruoti, kad būtų įvažiuojamasis kelias į KLASCO pro vartus, kad būtų galima pasiekti šiaurinį išvažiavimo iš uosto kelią. Anot jo, turėjo būti parengta galimybių studija, ar verta tai daryti, ar ne.

"Mes laukiame išvadų, ar reikalinga tiesti tą papildomą gatvę. Kai uostininkams, krovos kompanijoms ko nors reikia, tai jie prižada kirminėlių kalnus kaip paukštelis paukštytei pavasarį. Kai Burių gatvė buvo uždaryta dėl naftininkų interesų, Uosto direkcija žadėjo ir pėsčiųjų, ir dviračių tiltą nutiesti į Melnragę, yra tokia sutartis. Paskui tie pažadai labai greitai užmirštami. Tas pats su mažųjų laivų ir valčių prieplauka. Jau beveik dešimt metų, kai Uosto direkcija įsipareigojo ją pastatyti, jau prieš 5 metus ji turėjo būti baigta ir atiduota miestui. Yra "kietai" surašyta sutartis. Dabar mes Smeltės pusiasalyje galėtume sustabdyti visus procesus, atsiimti žemę, kurioje sandėliuojamas užterštas gruntas, nes šią teritoriją atidavėme uostui mainais už mažųjų laivų prieplauką. Žinoma, nesinori imtis tokių drakoniškų priemonių", - kalbėjo vicemeras.

Sidebar placeholder