UAB "Vakarų krova" kraunamų krovinių apyvarta per metus viršija 1 mln. tonų, o pelenai sudaro mažiau negu 1 proc. jos perkraunamų krovinių. Pagrindinis šios bendrovės krovinys - žemės ūkio produkcija, dominuoja grūdinės kultūros bei įvairios žemės ūkio produktų išspaudos.
Pasak G. Rimkaus, UAB "Vakarų krova" žada ir toliau augti kaip kompanija, todėl ketina plėsti savo sandėliavimo plotus, skirtus žemės ūkio produktams. Bendrovė prašo leidimo didinti žemės ūkio produkcijos krovą.
Paklaustas, ar šalia viena kitos vykstanti pelenų ir žemės ūkio produktų krova netrukdo viena kitai, G. Rimkus atsakė: "Ne, tai visiškai jokio kontakto neturintys kroviniai. Abiem kroviniams yra skirti atskiri, vienas nuo kito gerokai nutolę sandėliavimo plotai."
Kraunami uždaruoju būdu
2012 metų antroje pusėje UAB "Vakarų krova" pasirašė krovos paslaugų sutartį su UAB "Fortum Klaipėda" dėl deginimo atliekų, t. y. pelenų, krovos. Pirmosios autocisternos su pelenų kroviniu į bendrovę atvyko 2013 metų gegužės pradžioje.
Pelenų krovinys iš UAB "Fortum Klaipėda" pristatomas specialiomis autocisternomis, kurios prijungiamos prie "Vakarų krovos" naudojamoje teritorijoje įrengtos hermetiškos talpyklos ir uždaruoju būdu, naudojant suspaustą orą, supilamas į talpyklą. Vėliau iš talpyklos pelenai patenka į hermetišką fasavimo įrenginį, kur krovinys dozuojamas į tam skirtus didmaišius. Fasuoti pelenai, sandėliuojami uždarame sandėlyje, o vėliau kraunami į laivus uosto kranais ir išgabenami į Norvegiją.
Per mėnesį į UAB "Vakarų krova" pristatoma apie 700 t deginimo atliekų, kurios sandėliuojamos tol, kol susikaupia krovinio partija laivui. Nuo pelenų krovos pradžios iki šių metų birželio 1 d. bendrovė į laivus pakrovė jau apie 6000 tonų pelenų.
"Vakarų krovos" vadovo teigimu, pelenų krova vykdoma pagal Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento (KRAAD) nustatytus reikalavimus. Tačiau, G. Rimkaus manymu, pagrindinis faktorius, užkertantis kelią aplinkos taršai, yra kvalifikuotas bendrovės personalas, dirbantis su šiuo kroviniu.
Pasak G. Rimkaus, darbuotojai yra tinkamai instruktuoti ir atestuoti darbui su pavojingais kroviniais. Bendrovė turi parengtą galimų avarijų likvidavimo planą, technologines korteles. Teritorija, kurioje kraunami pelenai, nuolatos valoma, surinkti paviršiuje esantys pelenai vėl dozuojami į specialiai tam skirtus didmaišius. Be to, netrūksta kontrolės - ir KRAAD atlieka vadinamuosius išorės auditus, atliekami ir vidaus auditai.
Pasirengusi krauti daugiau
Klausiamas, kodėl numatoma didinti metinę pelenų krovą beveik dvigubai - nuo 7 tūkst. iki beveik 14 tūkst. t, G. Rimkus atsakė: "UAB "Vakarų krova" teikia tik krovos paslaugas pagal dvišalę sutartį su "Fortum Klaipėda", tad mes negalime komentuoti, kodėl jos pristatomo krovinio kiekis didėja ar mažėja. Mūsų bendrovės, kaip krovos kompanijos, uždavinys perkrauti atgabentą krovinį laiku, kokybiškai bei saugiai." Tam, kad pelenų būtų kraunama daugiau, leidimą turi duoti Aplinkos apsaugos agentūra.
Padidinus pelenų krovą numatoma vidutiniškai per mėnesį perkrauti 1200 t pelenų. Paklaustas, ar didinant pelenų krovą bus imamasi kokių nors papildomų aplinkos apsaugos priemonių, "Vakarų krovos" direktorius atsakė: "Jau yra imtasi visų aplinkos apsaugos priemonių, reikalingų užtikrinti saugų šio krovinio perkrovimą, todėl bendrovė yra pasiruošusi krauti ir didesnius kiekius. Klaipėdos gyventojai dėl padidėjusių pelenų krovos apimčių didelio skirtumo nepajus. Pelenų iškrova iš autocisternų ir fasavimas vykdomas uždaro ciklo metodu, tad dulkėtumas neviršys nustatytų normų, fasuotų pelenų krovos procesas į laivus nėra triukšmingas. Gal tik kiek dažniau Jūrininkų prospektu kursuos mašinos."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą