Paskutinės pastabos uosto bendrajam planui

Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Vidmantas Paukštė informavo, jog į gautas pastabas ir siūlymus bus atsakyta per 10 darbo dienų. Atsakymai bus viešinami KVJUD svetainėje. Tikimasi, kad dar šį rudenį dokumentą patvirtins Vyriausybė.

Maksimali plėtra

Planą rengiančios UAB "Sweco Lietuva" Aplinkos padalinio Planavimo grupės vadovas Remigijus Šimkus susirinkusiems į baigiamąją konferenciją priminė, kad uosto bendrasis planas rengiamas nuo 2015 metų, akcentavo, jog tai yra valstybinio lygmens dokumentas ir pristatė pagrindinius jo sprendinius. Uosto plėtra numatyta tiek pietinėje Klaipėdos miesto dalyje, tiek šiaurinėje.

Pietinėje uostamiesčio dalyje numatoma įsisavinti 70 ha iš esamos 337 ha ploto rezervinės uosto teritorijos ir suformuoti apie 80 ha ploto naują teritoriją Kuršių mariose prie Kiaulės nugaros. Šiaurinėje miesto dalyje, prie Pirmosios Melnragės, planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.

Numatyta, jog naujose uosto teritorijose būtų statomi daugiausia pramonės ir sandėliavimo paskirties objektai bei kuriama inžinerinė infrastruktūra. Uosto statiniai būtų nuo 12 iki 120 metrų aukščio, dauguma 30 metrų aukščio. Teritorijos užstatymo tankis 80 proc.

Specialusis planas - susisiekimui

"Susisiekimo sistemai bus rengiamas specialusis planas", - pažymėjo R. Šimkus. - Numatoma, kad į uostą bus patenkama trimis koridoriais, kurie eis per Klaipėdos miestą. Šiaurinėje dalyje kalbama apie viaduko per geležinkelį rekonstrukciją Lideikio gatvėje, bei naujos 2 lygių sankryžos įrengimą Melnragėje. Centrinėje miesto dalyje planuojamas Baltijos prospekto tęsinys iki Nemuno gatvės ir Nemuno gatvės tęsinys nuo Minijos iki Kalnupės gatvės, taip pat Kalnupės gatvės rekonstrukcija įrengiant garso sienutes. Pietinėje miesto dalyje planuojama viaduko per geležinkelį statyba bei pietinis aplinkkelis su nauja sankryža ties Kairių gatve.

Visuomenės nuomonė

Visuomenės atstovai baigiamajame susirinkime žėrė daugiausiai kritines pastabas uosto bendrajam planui.

Vėtros gatvės gyventojas Donatas Černeckis sakė, jog per jo sklypą numatomas ir geležinkelis, ir automobilių trasa, o tai turi pasekmių nekilnojamojo turto vertei. Tad jau dabar turėtų būti sprendžiami santykiai su trečiosiomis šalimis.

"Konkretaus sprendinio nėra, nes teritorija nerezervuojama, tai tik preliminarus perspektyvinis sprendinys, nesukuriantis jokių teisinių pasekmių. Jos bus, kai bus rengiamas specialusis planas", - aiškino R. Šimkus.

SCENARIJUS. Numatyta maksimali uosto plėtra tiek pietinėje, tiek šiaurinėje Klaipėdos miesto dalyje. Jurgos PETRONYTĖS nuotr.

Karklės bendruomenės pirmininkas Arvydas Urbis sakė, kad išorinis uostas turi būti rodomas ne kaip galimas sprendinys, o kaip rezervuojama teritorija.

"Mes planuojame patikėjimo teise valdomoje teritorijoje, tad nieko čia rezervuoti nereikia", - teigė V. Paukštė.

Girulių bendruomenės atstovas Gintaras Ramašauskas kaltino, kad uosto Bendrasis planas rengiamas be teisinio pagrindo.

Tačiau Uosto direkcijos Ekonomikos ir strateginio planavimo skyriaus viršininkė Audinga Jokūbauskienė įvardijo 2009 m. priimtą Vyriausybės nutarimą, kuriuo Rytų-Vakarų transporto koridoriaus Lietuvos dalies projektas (Klaipėdos valstybinio jūrų uosto, kelių, geležinkelių infrastruktūros kompleksas) buvo pripažintas valstybei svarbiu ekonominiu projektu ir Seimo nutarimą 2013 m. patvirtinusį, jog tai ypatingos valstybinės svarbos projektas.

Architektas Edmundas Benetis vaizdžiai palygino uosto bendrąjį planą su virtuvės perdažymu negalvojant apie tai, kaip bus patenkama į tą virtuvę.

Pasak architekto, juridinis pagrindas išoriniam uostui atsiras tik po poros metų, kai bus patvirtintas tik dabar rengiamas Lietuvos respublikos bendrasis planas, tad dabar šnekama apie nieką. Jis reziumavo, jog "tokio baisaus strateginio pasekmių poveikio aplinkai vertinimo dar nebuvo matęs".

G. Ramašausko teigimu, Būtingės alternatyva "turėtų būti nagrinėjama gerokai plačiau", nes visame pasaulyje uosto plėtra yra iškeliama už miesto ribų.

Diskusijoje paliestas ir giliavandenio uosto statybos poveikio Baltijos jūros krantams klausimas. Pasak A. Urbio, poveikis krantams "bus iki Palangos, o jokių sprendinių, kaip tai bus sprendžiama, nėra".

UAB "Sweco Lietuva" Aplinkosaugos padalinio Aplinkosaugos grupės vadovas Vytautas Belickas patikslino, kad poveikis krantams tikrai bus. Tai parodė atliktas hidrodinaminis modeliavimas vertinant bangų sklaidą ir pernašų potencialą.

"Giliavandenis uostas bangų sklaidą sumažintų 8,5 kilometro į šiaurę ir 11,5 kilometro į pietus. Ties I Melnrage erozija sumažėtų, tačiau iškyla rizika jai persikelti į teritoriją tarp I ir II Melnragės. Mokslininkai siūlo likti prie sprendinio papildyti krantus smėliu, niekas nesiūlo krantines betonuoti", - teigė V. Belickas.

Prie Pirmosios Melnragės planuojama statyti 130 ha dydžio išorinį uostą Baltijos jūroje.