Gerai, kad nėra ledo
Ko gero, artėjant Kalėdoms pasieniečiai labiausiai džiaugiasi šiltais ir lietingais orais. Mat kai tik marias padengia ledukas, gelbėtojams neramu - vėl teks nuiminėti aistruolius nuo ledo lyčių. Ko tik tada jie neprisižiūri, būna išties įdomių vaizdelių.
Pavyzdžiui, vienas 70 metų žvejys aistruolis, įkritęs į eketę, jau užsimovęs jam numestą gelbėjimosi ratą, bando paimti dėžę su laimikiu. Jo akys pilnos siaubo ne todėl, kad skendo, kad jį gelbėjo, o todėl, kad į vandenį gali įkristi dėžė su žuvytėmis. Atrodo, žmogus turėtų pasimokyti. Kur tau: po savaitės tą vyruką pasieniečiams vėl teko gelbėti.
Gelbėjimosi ratai paslėpti
| Gelbėjimosi ratų vis dėlto Kruizinių laivų terminale yra |
O geriau pagalvojus, gal ir gerai, kad nežino, sužinos - ištampys, sudraskys, supurvins. O kai paslėpti, jeigu kokia komisija - prašau, gelbėjimosi ratai įsigyti pagal visas instrukcijas: švaručiai, gražučiai, naujutėlaičiai. Kita vertus, nėra to blogo, kuris neišeitų į gera, kaip žmonės sako: galbūt ir klaipėdiečiai atsargesni krantinėje, nes nemato gelbėjimosi ratų. Matytų, tai, žiūrėk, koks nors tyčia įkristų į vandenį, norėdamas įsitikinti, ar kas nors paduos skęstančiajam šiaudą.
Rašyti komentarą