"Reikia geriausių iš geriausiųjų"

Taip per Rugsėjo 1-osios šventę Lietuvos aukštojoje jūreivystės mokykloje kalbėjo Karinių jūrų pajėgų komandoras Artūras Andrušaitis.

A. Andrušaitis atėjo ne tik pasveikinti, bet ir išsirinkti kandidatų. Mat po 4 metų Lietuvos karinėms jūrų pareigoms reikės 3-4 karo laivų vadų.
Beje, pusė dabartinių karo laivų vadų yra baigę šią mokyklą. "Tačiau man reikės geriausių iš geriausiųjų", - tikino karininkas.

Padaugėjo pirmakursių

Šiemet į Lietuvos aukštąją jūreivystės mokyklą ir į mokamas, ir į valstybės finansuojamas vietas iš viso priimti 386 nauji studentai, tačiau šis skaičius dar tikslinamas. Nuolatines studijas pasirinko net 260 pirmakursių, o iš viso šiemet šioje mokymosi įstaigoje mokslus krims 1146 studentai.

Jūreivystės mokykla daugiausia studentų - 1300, turėjo 2006-aisiais, kai dar buvo išlyginamosios studijos, o mažiausiai, tik 284, - 1993-iaisiais.

Mokykla pirmą kartą dalyvavo bendroje studentų priėmimo sistemoje. Šiemet išsiplėtė ir studentų gyvenamosios vietos geografija. Dabar mokyklos bendrabutyje gyvena 55 antro, trečio ir ketvirto kursų ir net 102 pirmo kurso studentai, t. y. pirmakursių du kartus daugiau ne visų kitų kursų studentų.

Reformos naujovė - nebėra dieninių ir vakarinių, yra tik nuolatinės ir ištęstinės studijos. "Teoriniu požiūriu gali būti ištęstinės dieninės studijos. Žmogus gali mokytis lėtai dieną, - juokavo mokyklos direktorius profesorius Viktoras Senčila. - Mes ketiname ištęstines studijas vis dėlto padaryti kaip neakivaizdines."

Šiemet net pusantro karto daugiau priimta laivavedžių nei pernai. Anksčiau jų būdavo tik dvi grupės, o šiemet - net trys. Mechanikų pernai buvo viena grupė, šiemet - dvi.

Į nuolatines uosto ir laivybos valdymo bei finansų studijų programas priimta du kartus daugiau studentų nei pernai - šiais metais būsimų uostininkų ir finansininkų surinkta po dvi grupes.

Mokyklos direktorius profesorius V. Senčila sako, jog tokia tendencija šiemet yra pasaulinė, tad Lietuvos studentai, pasirinkę jūreivystės mokslus, nėra išskirtiniai. Prasidėjus sunkmečiui jauni žmonės labiau renkasi tokias specialybes, kurios duoda ir duonos, o ne tik gražų diplomą.

Bendrųjų dalykų katedros vedėja L. Paulauskienė pažadėjo pirmakursiams paskolinti gelbėjimosi ratą, jeigu kuris nors pradėtų skęsti chemijos, fizikos, matematikos paskaitose.

Brangieji

Kreipdamasis į būsimus laivavedžius, laivų inžinierius, mechanikus, uostininkus ir finansininkus žodžiu "brangieji" mokyklos vadovas sakė, jog šio žodžio reikšmę jie supras tik po 3-4 metų, kai išmoks valdyti laivus, laivų jėgaines, įmones, finansus, kai sužinos, kiek tam reikia lėšų, kantrybės ir pastangų.

Rugsėjo 1-osios proga mokyklos studentus ir pirmakursius sveikino Lietuvos laivų savininkų asociacijos valdybos pirmininkas Vytautas Lygnugaris. Jis priminė, kad 90 proc. visų pasaulio krovinių gabenami jūromis ir vandenynais, o Europoje - 40 proc. krovinių, kad pasirinkdami šią mokymo įstaigą jie pasirinko sunkią, bet išskirtinę verslo šaką. V. Lygnugaris, atkreipdamas dėmesį į tai, kad Lietuvos laivai plaukioja visuose pasaulio vandenynuose ir visose jūrose, jos jūrininkus pavadino mažyčiais ambasadoriais užsienyje.

1959 metų laidos absolventas, kapitonas, rašytojas, dėstytojas Sigitas Šileris prisipažino norįs, kad jo studentas taptų geriausiu metų jūrininku. Jis turėtų būti sumanus, kad net tokiu atveju, jeigu vidury vandenyno sugestų visi laivo prietaisai, nesutriktų ir pasakytų: "Vyrai, aš žinau, kur yra šiaurė, kur yra rytai, mes nueisime ten, kur reikia".

Vidmantas MAŽIOKAS