"Reikia vieną kartą nustoti plėšti žvejus"

Apie tai ir kitus žvejams rūpinus klausimus, pavyzdžiui, baudas už gairių grąžinimą, kalbėjomės su minėtos konfederacijos pirmininku ir UAB "Banginis" vadovu Algirdu Aušra.

Kada grąžinsite ledo generatorių valstybei, kam konkrečiai jis bus perduodamas?

Šiuo metu ledo generatorius priklauso konfederacijai ir veikia. Kad ir ką sakytumėte, visą tą laiką jis buvo vienintelė vieta, kurioje visi žvejai, išskyrus UAB "Baltlanta", turinčią savo mažytį generatorių, gaudavo ledo. Mes, žinoma, skųsime Aukščiausiajam Teismui Apeliacinio teismo sprendimą, įpareigojantį grąžinti ledo generatorių valstybei.

Tačiau per tuos 8 metus jis yra nusidėvėjęs ir iš tikrųjų jo niekam nereikia. Šis procesas susijęs su noru privatizuoti žvejų uostelį. Pagal Klaipėdos valstybinio jūrų uosto taisykles, pirmumo teisė nuomoti teritoriją suteikiama tam, kas turi vadinamąsias raudonas linijas. Konfederacija, būdama ledo generatoriaus savininkė, jas turi. Tai ir yra viso to triukšmo pagrindas.

Tik pradėjus veikti generatoriui pradėta šaukti, kad jis gamina ne tokį ledą, kreiptasi į prokuratūrą. Civilines bylas lengva ranka pradėjo buvęs Klaipėdos miesto apylinkės prokuratūros vadovas Stanislovas Stulpinas. Juk jau vieną kartą ledo generatorių buvo atėmę. Tada Aukščiausiasis Teismas pasakė, kad vindikacija negalima, atimti negalima. Byla buvo parsiųsta į Klaipėdos apygardos teismą. Šis pareiškė, kad ledo generatorius turi priklausyti konfederacijai.

Manau, tos bylos buvo gyvybingos todėl, kad asmeniškai tuometinis premjeras amžinatilsis Algirdas Brazauskas raštiškai, oficialiai, nurodė žemės ūkio ministrui "nedelsiant imtis įmanomų teisinių priemonių, kad būtų užtikrinti valstybės turtiniai interesai panaudojant negrąžintiną Europos Bendrijos finansinę paramą Lietuvos žuvininkystei (nepanaudotos paramos lėšos pervestos į valstybės biudžetą, statoma ledo gamykla su saugykla įteisintos valstybės nuosavybe ir kt.)". Šis raštas yra įdėtas į bylą kaip įrodymas.

Dabar Apeliacinis teismas vėl nori atimti iš manęs ir daiktus, ir pinigus, už kuriuos juos nupirkau. Keista, kad niekas neginčija pinigų gavimo teisėtumo. Sutartis, kuria man buvo skirti pinigai ledo generatoriui, galioja iki šiol, aš juos gavau teisėtai, bet patį daiktą norima atimti. Mano supratimu, tai absurdas. Jeigu būtų įrodyta, kad pinigai gauti neteisėtai, tada galėtų atimti ir daiktus.

Europos Sąjungos (ES) pinigų panaudojimas Lietuvoje labai akylai stebimas. O kas buvo padaryta su Klaipėdos žuvininkystės produktų aukcionu? Lietuvos finansų ministerija sukėlė skandalą, kad statant žuvų aukcioną, kainavusį per 6 milijonus, neteisingai naudota ES parama. Finansų ministerija kovojo su Žemės ūkio ministerija dėl 5 milijonų litų norėdama juos grąžinti ES. Kelis metus, kol vyko teisminiai procesai, aukcionas nieko negalėjo daryti. Galiausiai teismas pripažino, kad pažeidimų nepadaryta, bet laikas investuoti, tarkime, įrengti filė gamybos cechą ir tvarkyti aukcioną, buvo prarastas. Jo progresas buvo sustabdytas. Paskui pradėta šaukti, kad jis blogai dirba, mat kai žvejai atplukdė daugiau žuvies, jis buvo nepajėgus jos parduoti. Neatmetu galimybės, kad taip buvo pradėta ruoštis aukcioną privatizuoti. Ar galima privatizuoti gerai veikiančią įmonę? Todėl ir prasideda puolimai. Ne paslaptis, kad jį irgi norėjo paimti Vakarų Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija.

Manau, dabartinis noras atnaujinti ledo generatoriaus paėmimo procesą yra susijęs su dujotiekio "Nord Stream" reikalais. Primes man bylinėjimąsi, kad nekelčiau šaršalo dėl Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir bendrovės "Nord Stream AG" 2010-aiais pasirašytos sutarties. Konfederaciją norima privesti prie bankroto. Juk skųsti prokuratūrai nieko nekainuoja, o ir prokuratūra finansiškai už nieką neatsako ir privalo skųsti aukštesnei instancijai jai nepalankius sprendimus, nes kitaip gali kilti klausimų, kam iš vis pradėjai bylą. Tokiu būdu galima bandyti žlugdyti verslą.

Iki šiol negalite pamiršti tos sutarties? Bet juk Lietuvos žvejai gavo pinigų kaip kompensaciją?

Šiemet išlindo tos sutarties galai. Sužinojau, kad planuojama tiesti "Nord Stream" atšaką į Kaliningrado sritį. Dabar darosi aišku, kodėl į Lietuvos žvejų ir "Nord Stream AG" sutartį buvo įtrauktas punktas, kad Lietuva pasižada nekelti jokių pretenzijų, jeigu "Nord Stream" ties naujas dujotiekio atšakas. Kadangi sutartį pasirašė asociacija, o jos tekste gudriai surašyta, kad sutartis sudaryta tarp Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir Lietuvos žvejų, buvo pakišti visi Lietuvos žvejai - parduotos mūsų vaikų žvejybos teisės.

Penki Lietuvos laivai gavo po 14 tūkstančių eurų, du mano laivai jų neėmė - tuo visos Lietuvos teisės ir pasibaigė. Švedai, danai gavo po 28-32 tūkstančių eurų. Lietuvoje, Baltijos jūroje, yra 32 žvejybiniai laivai. Taigi skaičiuojant švediškomis kainomis Lietuvos žvejai turėjo gauti per milijoną eurų, o gavo tik 70 tūkstančių. Ir niekas negali pasakyti kad yra ne taip, kol neatliktas tyrimas

Bet juk tas dujotiekis eina toli nuo tų vietų, kur žvejoja Lietuvos žvejai. Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos pirmininkas Alfonsas Bargaila džiaugėsi, kad pavyko nors kažkiek gauti pinigų.

Manote, kad "Nord Stream" būtų pasirašiusi tą sutartį, jeigu Lietuvai apskritai nieko nepriklausytų? Mes turime teisę žvejoti visoje Baltijos jūroje lygiai taip pat, kaip danai, švedai. Kodėl mes save iš anksto suniekiname ir atsistojame į trečiarūšių vietą?

A. Bagailą aš suprantu: jis nei gaudo, nei perdirba žuvies, jam galbūt visa tai neaktualu. Man aktualu, nes aš toliausiai žvejoju ir daugiausia sugaunu žuvies Baltijos jūroje, be to, savo ateitį bei verslą sieju su žvejyba. Esu tikras, kad pasirašę tokią sutartį negalėsime žvejoti tam tikroje Baltijos jūros dalyje, tik nežinau kiek kilometrų tai sudarys. Dujotiekio vamzdžio, einančio per Baltijos jūrą, apsauginė zona bus 10 ar 50 kilometrų. Neturintys atitinkamos technikos laivai negalės įplaukti į ją žvejoti arba už savo pinigus turės nusipirkti atitinkamą aparatūrą, kuri šiandien kainuoja 32 tūkstančius eurų. Man sakoma, kad aš nepasirašiau sutarties, tai turėsiu teisę. Bet jeigu dujotiekio zonoje budės kateris, bus įvestos baudos, bus tam tikra tvarka, jos turėsime laikytis visi, niekas nežiūrės - pasirašei ar ne. Tačiau tai - tik mažoji aisbergo dalis, o didžioji ta, kad Lietuva prarado teisę derėtis projektuojant naujas atšakas. Negalima parduoti tokių dalykų, kurių tu šiandien nežinai ar nesupranti.

Bet juk visa tai buvo padaryta juridiniu požiūriu teisingai.

Galiu drąsiai sakyti, kad viskas buvo daroma slapčia už žvejų nugarų. Sutartį pateikti buvo atsisakyta net Žemės ūkio ministerijai. Mes ją paskaityti gavome tik tada, kai buvo iškelta baudžiamoji byla, kitaip informacijos būtume nesužinoję.

Aš kreipiausi į "Nord Sream", man buvo atsakyta, kad jau susiderėta. Kai Žemės ūkio ministerija po teismo sprendimo, draudžiančio kelti bylas dėl šios sutarties, parašė "Nord Stream" laišką ragindama baigti tartis su kitais žvejais, šis atsakė, kad jau yra susitaręs, o tai, kad jis yra teisus, įrodo Lietuvos teismo sprendimai.

Kreipiausi į teisėsaugos institucijas. Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba iškėlė bylą, o prokuratūra staigiai ją sustabdė. Klaipėdos apylinkės teismas pareiškė, kad reikia ištirti, o prokuratūra apskundė tokį jo sprendimą. Tada byla atsidūrė Klaipėdos apygardos teisme, šis priėmė sprendimą, kad nereikia nieko aiškintis.

Tačiau toje sutartyje, nesigilinant į jos turinį, yra akivaizdus liapsusas. Skaičiais rašoma, kad asociacija gavo 20 tūkstančių eurų, o žodžiais - 30 tūkstančių eurų. Tai kiek gi iš tikrųjų už savo sunkias derybas su "Nord Stream" iš jos gavo Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacija ir A. Bargaila?

Antrą kartą kreipiausi į teisėsaugą motyvuodamas tuo, kad mano asmeninio įgaliojimo už du laivus pasirašyti tą sutartį A. Bargaila neturėjo. Prokuratūra vėl atsakė, kad to tirti nereikia, Klaipėdos apylinkės teismas, kad reikia, o apygardos teismas, kad ne. Byla ir vėl buvo uždaryta. Todėl man susidarė įspūdis, kad A. Bargaila, pasirašydamas sutartį, nusipirko indulgenciją - yra ginamas ir jis pats, ir sutartis. Nesakau, kad A. Bargaila padarė nusižengimą, bet Lietuvos teismas to net neanalizavo ir neatsakė į klausimą, kiek gi pinigų buvo gauta.

Ar jūs nepervertinate Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos ir jos vadovo galių?

Jūs nieko nesupratote. Čia ne A. Bargailos, o "Nord Stream" reikalas. Asociacijos pirmininkas tik padėjo parašą. Manau, kad tokių sutarčių pasirašymą turi kontroliuoti valstybė, nes jomis pažeidžiamos Lietuvos teisės - ji nebeteko teisės reikšti pretenzijų.

Bet juk sutartis pasirašyta ir nieko pakeisti nebegalime.

Manau, valstybė turėtų surasti jėgų ir gindama viešąjį interesą kelti bylas bei naikinti tokias sutartis. Tiems penkiems laivų savininkams, pasiėmusiems pinigus, būtų jau sunku padėti, tačiau dar yra 28 laivų savininkai, kurie pinigų nepasiėmė, kurių nuomonės niekas neklausė.

Bet gal jie neturėjo teisės į tuos pinigus?

Tas teisės turėjimas - anekdotas. Ją suteikė "Nord Stream", parengęs žaidimo taisykles, jis nusprendė, kam duoti kompensaciją, kam - ne. Rytoj pasikeis klimato sąlygos, žuvys pradės migruoti kitais keliais, mes norėsime kitur žvejoti, o šiandien visos Lietuvos žvejų vardu atsisakyta ateities kompensacijų. Prokuratūra turi ginti viešą interesą ir kelti bylas, o ji šaukia, kad to daryti negalima. Man susidaro įspūdis, kad visi bijo žiūrėti į tą sutartį.

Kadangi mes nieko nedarome, todėl taip ir gyvename. Galiu civiline tvarka kreiptis į teismą, mokėti didžiulius pinigus, bet esu įsitikinęs, kad čia valstybės reikalas.

Žemės ūkio ministerija parašė raštą vieną kartą į prokuratūrą, gavo neigiamą atsakymą, ir viskas. Buvo tokia nuostata, kad keliamas vėjas ten, kur nereikia, kad to reikia tik vienam man. Bet juk dabar išlindo informacija, kad atšakos bus tęsiamos šalia, Lietuvos pašonėje. Šiuo atveju Lietuvos valstybė turėtų dalyvauti derybose.

Tai gal bus galima derėtis dėl naujos atšakos?

Mes atsisakėme teisės derėtis, o kitos šalys ją turės. Nemanau, kad Lenkijoje gali kas nors vienas kaip A. Bargaila pasirašyti sutartį, ir lenkai gaus pinigų. Versle taisyklės tokios - jeigu gali pastumti, apgauti, papirkti, išgąsdinti, niekas su tavimi nesideri. Kodėl Vokietijos, Anglijos balsas svarus pasaulio visuomenėje? Todėl, kad šios šalys ekonominiu požiūriu yra stiprios. Jos turi stuburą ir gina savo valstybės interesus. Mūsų valstybėje, deja, pradedama aiškinti, jog tu, žmogau, nesupranti aukštesnių tikslų. Kokie čia aukštesnis tikslai, čia yra paprasčiausias plėšikavimas. Manęs taip ir paklausė: "Tu ką, nori daugiau pinigų?" Atsakiau: "Taip noriu". Aš esu mokesčių mokėtojas, noriu daugiau uždirbti ir to nesigėdiju, be to, nenoriu, kad mane laikytu kvailiu.

O ko jūs prikibote prie tų gairių tinklams žymėti. Jos juk nupirktos už ES pinigus, pats jomis nesinaudojate?

Todėl, kad mano konfederacijai priklauso žvejų, kurie jas pasiėmė. Pirmiausiai, už jas sumokėta per daug. Buvo atlikta apklausa. Įmonės Klaipėdoje gali tokias gaires pagaminti už 300 litų, o jos nupirktos už 860.

Asociacijos pirmininkas A. Bargaila aiškino, kad tokia didelė kaina mokėta todėl, kad tos gairės turi 5 metų garantiją.

Aš varčiau popierius, bet nepastebėjau garantijos. Gal praleidau, tačiau svarbiausia yra tai, kad jeigu žvejys nori atiduoti gairę, turi sumokėti gairės kainos dydžio baudą. Įsirašant tokį punktą dėl grąžinimo bandoma uždarbiauti.

O kodėl įmonės turėtų grąžinti tas gaires?

Vienas dalykas, po 5 metų bus privalu grąžinti tokias pačias, gerai išsaugotas, o tai neįmanoma. Be to, 5 mėnesius jomis negalima naudotis, per ledonešį taip pat, tad jos nereikalingos. Mes prieš 20 metų statėme gaires prie tinklų, kad į juos neįsipainiotų laivai. Ir jokių naujų ES reikalavimų dabartiniu metu neatsirado, visa tai blefas. Kad patiems žvejams nereikėtų darytis tų gairių, jos buvo padarytos už valdiškus pinigus. Todėl visi jų ir prisigriebė, o paskui tik pasižiūrėjo į popierius. Tada dalis žvejų nutarė jas atiduoti ir pamatė baudas.

Žvejai sutarčių neskaito. Susivilioja, kad duodama veltui. Taip buvo ir "Nord Stream" sutarties atveju - susiviliojo 14 tūkstančių eurų neįvertindami perspektyvų.

Mano žiniomis, įmonės jau pradėjo pervedinėti pinigus į Lietuvos žuvininkystės produktų gamintojų asociacijos sąskaitą, kaip baudą, kad galėtų atiduoti gaires. Kadangi A. Bargaila be pinigų atsisakė priimti gaires atgal. Raštiškai pareikalavo pinigų (baudų).

Dėl gairių priekrantės žvejai kreipėsi į Nacionalinę mokėjimo agentūrą ir gavo atsakymą, kad procedūra yra nepažeista, agentūra negali prikibti prie kainos, tačiau noras uždirbi iš baudų esąs neteisėtas. Reikia vieną kartą nustoti plėšti žvejus, kiek galima juos kvailinti. Jie buvo pakišti su tais 14 tūkstančių eurų, su gairėmis taip pat.

Kalbino Dalia BIKAUSKAITĖ