Sausio 20 d. į vieną iš SGD terminalo krantinės polių buvo įleista kapsulė su laišku ateities kartoms, simbolizuojanti krantinės betonavimo darbų, kuriems leidimą Klaipėdos miesto savivaldybė išdavė sausio 13 d., pradžią.
Krantinės statybos konkursą laimėjo Latvijos BMGS kompanija, pasiūliusi mažiausią kainą - 27,19 mln. eurų (93,88 mln. Lt) be PVM. Sutartį su ja dėl krantinės statybos AB "Klaipėdos nafta" pasirašė pernai kovą. Šiuos darbus planuojama baigti iki šių metų spalio 1 d.
SGD terminalo krantinę sudarys šie hidrotechniniai statiniai: aukšto slėgio dujų platforma su papildoma prieplauka aptarnavimo laivams, aptarnavimo platforma su papildoma prieplauka aptarnavimo laivams, tvirtinimo, švartavimo aikštelės, pėsčiųjų tiltai tarp atskirų platformų ir aikštelių.
ATSAKINGIEJI. Laišką ateities kartoms pasirašė (iš kairės į dešinę): AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius Rokas Masiulis, energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius, premjeras Algirdas Butkevičius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Uosto direkcijos generalinis direktorius Arvydas Vaitkus. Eimanto CHACHLOVO nuotr.
Finansuoja Uosto direkcija
Įgyvendinant SGD projektą dalyvauja ir Uosto direkcija. Ji skiria lėšų terminalo infrastruktūrai įrengti, o suprastruktūrai - "Klaipėdos nafta".
Uosto direkcijos išleistos lėšos SGD terminalui jau artėja iki 80 mln. Lt. Jo plėtrai ji jau yra pasiskolinusi 151 mln. Lt.
Pagrindinis Uosto direkcijos darbas - parengti vietą prie krantinės švartuotis ir stovėti tanklaiviui-dujų saugyklai "Independence". Šiame laive vienu metu bus galima laikyti 170 tūkst. kubinių metrų suskystintųjų gamtinių dujų, metinis pajėgumas - apie 3-3,5 mlrd. kub. m išdujintų dujų.
Vaizdžiai tariant, reikėjo iškasti duobę laivui-saugyklai. Šis darbas dar pernai buvo padarytas mėnesiu anksčiau nei planuota. Tai buvo pagrindinė Uosto direkcijos investicija, kurios vertė - daugiau kaip 70 mln. Lt. Tiesa, per tam tikrą laiką duobėje atsirado apie 0,5 metro storio sąnašų sluoksnis. Uosto direkcijos generalinio direktoriaus Arvydo Vaitkaus teigimu, tai jokios įtakos terminalo veiklai nedarys. "Duobė buvo specialiai iškasta gilesnė ir turi sąnašų gaudyklę. Turime 1,5 m didesnį gylį nei reikia", - sakė Uosto direkcijos vadovas.
Be to, Uosto direkcija finansuoja ir krantinės statybos procesą. Dar pernai sumokėtas jos avansas šioms statyboms sudarė apie 5 mln. Lt. Polių sukalimas ir platformų pastatymas - Uosto direkcijos investicijų dalis, o tai, kas atsiras ant platformų - antstatas, bazė, technologinės linijos ir kt. - finansuos "Klaipėdos nafta".
Be to, Uosto direkcija konsultuoja "Klaipėdos naftą" atliekant betonavimo ir kitus darbus, padeda užmegzti kontaktus su kompanijomis, kurios galėtų būti BMGS subrangovės.
Ar šaltis netrukdys?
Be abejonės, šiomis dienomis oro temperatūra nėra palanki tokiems darbams kaip betonavimas. Paklaustas, ar tiesa, kad šio terminalo prieigas jau pradeda kaustyti ledas ir dėl to gali tekti nutraukti darbus, A. Vaitkus atsakė: "Klaipėdos uostas yra neužšąlantis, tačiau ledo zona prasideda būtent ties Kiaulės Nugaros sala, prie kurios statoma krantinė. Gali tekti naudoti vilkikus, kurie išstumdytų ledų sankaupas, kad netrukdytų vykdyti darbų." Anot jo, šiuo metu deramasi su įvairiomis kompanijomis, kurios galėtų pašildyti armatūrą.
Pirmasis betonas statybinių konstrukcijų darbams bus tiekiamas automobilinėmis betono maišyklėmis ir liejamas betono siurbliais, kurie į statybvietę bus pristatyti naudojantis AB "Smiltynės perkėla" keltų paslaugomis.
Pirmieji sunkumai įveikti
Rudenį buvo gautas Geologijos tarnybos leidimas pradėti kalti bandomuosius polius. "Klaipėdos naftos" generalinio direktoriaus Roko Masiulio teigimu, toks projektas pradedamas įgyvendinti nuo bandomųjų polių kalimo. Jie liko ir atlieka krantinės įtvirtinimo funkciją sausio 20 d. pradėjus betonavimo darbus, kurių metu bus pastatytos visos platformos.
Šiemet sausio 20 d. buvo sukalti 65 poliai iš 134. Sunkiausia buvo kalti pirmuosius polius. Latvių kompanija BMGS Klaipėdos uoste susidūrė su tam tikrais netikėtumais. Tačiau papildomai atgabenta technika, t. y. galingesnė smūgiavimo mašina, leido pasiekti, kad poliai būtų įkalti iki projektinio gylio. Beje, vienam polio metrui įkalti prireikė 1 500 smūgių.
Pabrangtų 50 mln. Lt
Atliktoje SGD terminalo statybos galimybių studijoje užsimenama apie tai, kad gali reikėti tvirtinti Kiaulės Nugaros salos šlaitą. Uosto direkcijos specialistai teigia, kad šiandien jis yra gana stabilus. Šlaitas yra nuolatos stebimas, batimetriniai matavimai prie jo atliekami kas dvi savaites. Specialistai konsultuojasi su mokslininkais, kurie stebi visą procesą. Pagrindinės išvados, ar būtina tvirtinti šlaitą, ar be to galima apsieiti, bus padarytos tada, kai bus įsitikinta, kokią įtaką daro ledonešis. Jeigu pavasarį paaiškėtų, kad šlaitą reikia tvirtinti, nepaisant to, ar būtų pasirinkti gabionai, ar po vandeniu statoma sutvirtinimo sienutė, preliminariais skaičiavimais, tam reikėtų papildomai investuoti apie 50 mln. Lt ir visas SGD terminalo projektas pababrangų tokia suma.
Pasak A. Vaitkaus, Uosto direkcijos užduotis vertinti šlaito stabilumą ir pradėjus veikti SGD trrminalui. Pradėjus prie terminalo krantinės švartuoti laivus, galimas laivų sraigtų poveikis. Šiuo metu šis klausimas tiriamas. Vienas iš variantų, kaip galėtų būti eksploatuojami šie laivai ir krantinė - vilkikais atitraukiamas laivas ir taip išvengiama sraigtų poveikio į šlaito zoną.
Anot Uosto direkcijos vadovo, jeigu šis variantas nepasitvirtintų, numatyta technologija, kaip būtų galima sutvirtinti Kiaulės Nugaros šlaitą, kuriai reikėtų 50 mln. Lt. "Tai labai brangus projektas, todėl mes bandome rasti kitų variantų, kad Uosto direkcijai nereikėtų tam išleisti tiek pinigų", - kalbėjo A. Vaitkus.
Lietuvos ministras pirmininkas Algirdas Butkevičius pažymėjo, jog, jeigu reikės, toks projektas bus įgyvendinamas ir 50 mln. Lt tam bus surasta.
Atremtas premjero priekaištas
Kadangi SGD terminalas yra itin svarbus valstybinės reikšmės objektas, įsitikinti, kaip vyksta jo statybos darbai, į Klaipėdą jau ne pirmą kartą atvyksta ir pats premjeras. A. Butkevičius dalyvavo ir pirmadienį vykusioje krantinės betonavimo darbų pradžios ceremonijoje. Vyriausybės vadovas įsitikinęs, kad SGD terminalo statybos darbai atliekami pagal planą.
Spaudos konferencijoje A. Butkevičius sakė turėjęs informacijos, jog leidimo statybos darbams išdavimas Klaipėdos miesto savivaldybėje buvo šiek tiek trukdomas ir išduotas vėliau negu buvo norima. "Tačiau grįžus iš atostogų Klaipėdos merui, šis klausimas buvo labai greitai išspręstas. Gerbiu žmones, kurie puikiai supranta valstybės užsibrėžtus tikslus", - sakė premjeras.
Pasak Klaipėdos mero Vytauto Grubliausko, SGD terminalas buvo iššūkis ir Klaipėdos miesto savivaldybei. Jis patikino, kad visi darbai, gulę ant savivaldos pečių, buvo atlikti laiku. Jo teigimu, paskutinis leidimas statybai, po kurio pradėti betonavimo darbai, kaip ir visi kiti, buvo išduotas per gerokai trumpesnį laiką nei šiandien numato teisės aktai, reglamentuojantys tas procedūras. "Šiuo atveju jokio užlaikymo nebuvo. Natūralu, kad "Klaipėdos nafta", kaip pagrindinė projekto įgyvendintoja, norėjo, kad visi leidimai būtų išduoti kuo greičiau ir operatyviau. Daugeliu atveju tai buvo daroma dvigubai greičiau negu tokioms procedūroms yra numatyti terminai. Turėdamas omenyje, kad tai buvo stori dokumentų segtuvai, specialistų, kurie dėjo savo parašus ant dokumentų, atsakomybę, tai, kokius žmogiškus resursus turėjo Klaipėdos miesto savivaldybė, manau, kad visi darbai buvo atlikti jeigu ne maksimaliais, tai praktiškai optimaliais tempais", - sakė meras.
"Esame ypač dėkingi Klaipėdos savivaldybės administracijai už efektyvią veiklą ir operatyviai sprendžiamus klausimus, susijusius su SGD terminalo projekto įgyvendinimu, ypač krantinės statybų leidimo patvirtinimu", - sakė SGD projektą įgyvendinančios AB "Klaipėdos nafta" generalinis direktorius R. Masiulis.
Ar atpigs dujos?
SGD terminalo krantinės betonavimo darbų pradžios ceremonijoje dalyvavęs energetikos ministras Jaroslavas Neverovičius į klausimą, kiek galėtų mažėti dujų kaina Lietuvai, taip ir neatsakė. Ministras mano, kad šių metų pabaigoje terminalas pradės veikti. Jis pažymėjo, kad nemažai laiko skiriama teisinei bazei parengti. Žadama paspartinti ir šį pavasarį skelbti konkursą, kad visos norinčios įmonės kartu su valstybės paskirtuoju dujų tiekėju galėtų varžytis ir kad kitų metų sausį ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių įmonės galėtų pasinaudoti SGD terminalo pajėgumu.
Paklaustas, ar Lietuvai sumažės dujų kaina, ministras J. Neverovičius atsakė: "Derybininkų komanda dirba labai intensyviai ir jau priartėjo prie pirmo etapo pabaigos, t. y. kelių įmonių parinkimo, su kuriomis galėtų būti deramasi tiesioginiu būdu. Manau, kad artimiausiu metu šis klausimas bus aiškesnis. Šią savaitę vyksiu į Norvegiją, susitiksiu su potencialiais dujų tiekėjais, savo kolega Norvegijos ministru. Su juo kalbėsime apie tai, kad Norvegijos įmonės aktyviai dalyvautų minėtame konkurse. Norime informuoti norvegus, kad pas mus atsiranda puikios galimybės užimti didelę dalį rinkos, nes nėra didelių patekimo į ją barjerų, kad galės tiekti dujas be jokių papildomų kaštų. Mes skiriame labai didelį dėmesį tam, kad dujų kaina Lietuvai būtų sumažinta. Deramasi su pagrindinėmis pasaulio įmonėmis, didžiausiais koncernais, kurie dažniausiai turi ir savo prekybos padalinius."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą