Politikai išklausė AB "Smiltynės perkėla" generalinio direktoriaus Dariaus Butvydo paaiškinimų, kad bendrovė pastatė ažūrinę tvorą norėdama atskirti autotransporto ir keleivių bei dviratininkų srautus dėl pačių žmonių saugumo, kad tai yra uosto teritorija, kuriai keliami ISPS saugumo kodekso reikalavimai ir, kad prieiti prie marių galima lygiai taip pat kaip ir anksčiau.
Anot Teritorijų planavimo komiteto pirmininkės Ramunės Stašečiūtės, visą naujosios perkėlos teritoriją reikėtų pertvarkyti iš naujo, nes dabar bendrovė bando tvarkytis taip, kaip gali. Su tuo, kad reikėtų iš naujo projektuoti visą teritoriją, sutinka ir D. Butvydas. Beje, jis siūlė miesto Tarybos nariams įrengti teritorijoje vaizdo kameras, kad pamatytų kas čia darosi vasarą ir ypač vakarais. Bendrovės darbuotojai jau pavargo kviesti policiją - ne tik paliekami kalnai šiukšlių, bet ir geriama viešojoje vietoje, automobiliai statomi ant žaliosios vejos, žvejojama, nors uosto teritorijoje tai daryti draudžiama.
Ne vienas minėtų komitetų narių sakė nematę kituose uostuose tokių tvorų. Kai kurie jų mano, kad naujoji perkėla yra vieša erdvė, kad tai - socialinės paskirties objektas, ir jame jokių tvorų negali būti. D. Butvydas savo ruožtu aiškino, kad tai vidinė įmonės teritorija.
Pasak R. Staševičiūtės, plika akimi matyti, kad tvora esminės problemos neišsprendė. Ji tvarkant teritoriją pasigedo projektuotojo rankos. Esą bendrovė bando išsisukti naudodamasi tuo, ką turi, daugiausia dėmesio kreipdama į mašinas, o apie pėsčiuosius ir dviratininkus iš esmės nepagalvota. Be to, žmonės eina iš kelto kaip ir ėję, o ne taip, kaip įsivaizdavo bendrovės darbuotojai.
Anot politikės, problemas galima spręsti ne tik tvoromis, bet ir, pavyzdžiui, gyvatvorėmis, rodyklėmis, užtvarais automobiliams ir kt. O bendrovė nuėjo pačiu paprasčiausiu būdu.
"Man tai liūdna žiūrėti į marias per tvorą", - sakė architektė.
Posėdžio dalyviai kalbėjo ir apie tai, kad uoste visi objektai yra gamybiniai, tačiau AB "Smiltynės perkėla" teikia paslaugas žmonėms, todėl požiūris į jos teritoriją turėtų būti kitoks, tai turi būti vertinama miestiečio, kaip paslaugos naudotojo akimis. Kai kurie komitetų nariai mano, kad Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija, Susisiekimo ministerija turėtų peržiūrėti šiai teritorijai keliamus reikalavimus. Jie domėjosi, ar miestas negalėtų perimti naujosios perkėlos teritorijos. Daugelis jų mano, kad naujosios perkėlos šios erdvės sutvarkymo klausimą reikia spręsti iš esmės. O tai, kad bendrovė nederindama klausimo su miestu ėmė ir pastatė tvorą, jų manymu, blogas yra blogas problemos sprendimo būdas.
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą