Pasak bendrovės direktoriaus Andrejaus Riabovo, sprendžiant iškilusius klausimus bandoma apsieiti be teismo, geranoriškai ieškoma sprendimo. Verslininkas užsiregistravo susitikimui pas Klaipėdos merą Arvydą Vaitkų ir į jį deda daug vilčių.
Tuo metu vicemeras Algirdas Kamarauskas sako, kad jau yra aiški tvarka ir įkainiai.
„O ką galėtų pasakyti meras? Yra nustatyta tvarka, kaip elgtis šiuo klausimu, ir viskas.
Kadangi Vyriausybė priėmė nutarimą, kad savivaldybės savo administruojamose vietovėse gali nustatyti įkainius už naudojimąsi prieplaukomis ir kitais vandens statiniais, mes tuo pasinaudosime ir tai padarysime.
Yra rengiamas Tarybos sprendimas“, - „Vakarų ekspresui“ aiškino A. Kamarauskas ir pridūrė, kad šiomis dienomis bus organizuojamas susitikimas su suinteresuotomis pusėmis ir visi klausimai aptarti.
Pasak jo, iki šiol galioja mero potvarkiu nustatytas mokestis, taikomas ir buvusiose laivų kapinėse Ledo rago įlankoje Smiltynėje.
„Vakarų ekspresas“ jau rašė, kad nesutarimai prasidėjo tada, kai Savivaldybė užsimojo sutvarkyti šabakštyną Ledo rago įlankoje. „Narų servisas“ čia išsinuomojo krantinę 25 metams.
Kadangi sutarties galiojimo laikas pasibaigė, Savivaldybės įmonė „Klaipėdos paplūdimiai“, kuri yra įpareigota rūpintis tomis krantinėmis, turi iš naujo pasirašyti nuomos sutartį. Verslininkui atrodo, kad iš jo reikalaujama per didelio mokesčio.
Atlaisvino krantinę
„Narų serviso“ direktoriaus teigimu, Smiltynėje yra ne krantinė, o tik kranto sutvirtinimas. Iki šiol bendrovė už 200 metrų krantinės per mėnesį mokėjo 420 eurų, per metus - 700 eurų mokestį už 7 arų žemę prie krantinės, už apsaugą - 30-40 tūkst. eurų. Be to, bendrovė apmoka darbuotojams kelto bilietus, tam išleisdama 120-300 eurų.
Pasak A. Riabovo, Savivaldybė nori, kad bendrovė mokėtų vieną eurą už vieną kvadratinį metrą vandens. Pagal priskaičiuotus kvadratinius metrus vandens per mėnesį reikėtų mokėti vos ne 5 tūkst. eurų. O žemės mokesčio esą bendrovė galėsianti nemokėti.
„Narų serviso“ vadovas sako, kad Savivaldybė orientuojasi į mokesčius Kaune. Jo žiniomis, ten esančiame žiemos uoste yra visa infrastruktūra - ir elektra, ir vanduo, ir tualetai, ir apsauga, ir kameros, ir apšvietimas, ir asfaltas - ir imama 1,15 euro už kv. m.
O Smiltynėje nieko nėra, nei kur švartuotis, nei gylio. Elektrą pati bendrovė atsivedė tam išleisdama apie 30 tūkst. eurų.
Vicemeras neneigia, kad sąlygos Ledo rago įlankoje yra prastesnės nei kitur.
Kadangi nuomos sutartis nepasirašyta, A. Riabovas kelis mėnesius mokėjo baudą po 260 eurų. Pasak jo, dabar atlaisvino visą žemę.
Prieš tai negalėjo atiduoti išnuomotos krantinės, nes joje stovėjo sargo būdelė, gulėjo inkarai. Dabar viskas yra nuimta. Savivaldybė informuota, kad gali pasiimti tą krantinę, kurią „Narų servisas“ nuomojo 8 metus.
„Mes norime susitvarkyti“
Savivaldybė buvo paskelbusi konkursą techniniams krantinių pasams tiek Danės upėje, kur irgi nesutariame su verslininkais, tiek Smiltynėje parengti, t. y. turėtų būti įvertinta jų būklė atliekant ekspertizę. Jame dalyvavo ir „Narų servisas“. A. Kamarausko teigimu, viešieji pirkimai dar tebevyksta.
"Savivaldybė turi beveik 10 kilometrų krantinių tiek Danės upėje, tiek Smiltynės pusėje. Ir visas tas turtas nėra taip eksploatuojamas, kaip turėtų būti.
Visos krantinės, kurias valdo Uosto direkcija, turi pasus, atliekamos periodinės tiek rudeninės, tiek pavasarinės, tiek specialiosios jų apžiūros, nustatoma, kokia situacija toje krantinėje, ar galima ją eksploatuoti ir t. t.
O pas mus tokios tvarkos nėra. Dauguma krantinių, išskyrus Danės upės žiotis, yra labai seniai statytos. Mes turime matyti visą vaizdą, kokios būklės jos yra ir priimti atitinkamus sprendimus, ką daryti toliau.
Turi būti tvarka. Jos link ir einame, pradėdami nuo pirminių dalykų, - situaciją komentavo vicemeras. - Mes norime susitvarkyti.
Aišku, nebus paprasta. Yra tam tikrų dalykų, istoriškai susiklosčiusių, todėl, kad niekas jais nesidomėjo. Visos krantinės yra Savivaldybės. Turime suformuoti sklypus, servitutus ir t. t. Yra daug klausimų. Nėra taip paprasta po tiek metų nieko nedarymo paimti ir visą tą ūkį sutvarkyti dabar".
„Sunlandą“ pavyko išgelbėti
Rugpjūčio 29-ąją iš Ledo rago įlankos buvo išvilktas vienas laivas, kuris bus atiduotas į metalo laužą, kitas laukia savo eilės. A. Riabovas labai džiaugiasi, kad senovinę 120 metų žemkasę „Sunland“, kuri yra ne suvirinta, o kniedyta, pavyko parduoti ir taip išgelbėti nuo atidavimo į metalo laužą.
"Tą laivą ištraukiau iš po vandens. Tai paskutinis toks laivas Lietuvoje. Galėjau jį prieš 8 metus išvežti į metalo laužą, bet man, kaip jūrininkui, to padaryti neleido širdis. Nors man jis tuos metus buvo kaip peilis gerklėje ir skendo, ir kitų problemų buvo.
Ačiū Dievui, atradau naują šeimininką ir šis laivas turės naują gyvenimą. Net nežinau, kam jį naudos, ar kaip namą ant vandens, ar kaip sandėlį, ar kt. Mes jį aptvarkėme, išvežėme visas šiukšles po visų skendimų, paruošėme dokui ir dabar laukiame eilės į jį. Kitą savaitę (šią savaitę - aut. past.) jis turėtų būti išplukdytas. Taigi du laivai iš čia išeina: vienas į metalo laužą (senovinis buksyras, jam gal irgi buvo galima surasti šeimininką, bet nebėra laiko), kitas atrado naują šeimininką.
Keltą „Kintai“ pasistatysime prie savęs ir atlaisvinsime tris ketvirtadalius visos įlankos. Jeigu Savivaldybei trūksta vietos, mes susimažinome. Mūsų technika stovi vandenyje, nuleidusi inkarus", - sakė A. Riabovas.
Paklaustas, ar vis dar neaišku, ką darys su iš „Smiltynės perkėlos“ nupirktu keltu „Kintai“, A. Riabovas atsakė: „Kol kas šitas klausimas atviras. Sulaukiau 5 skambučių iš įvairių žmonių. Norėjo jį nupirkti. Kol su Savivaldybe iki galo neišsiaiškinsime, su “Kintais" nieko nedarysime.
Tokia neapibrėžta situacija trukdo ramiai dirbti. Dėl to, kad reikėjo patraukti techniką, man darbai sustojo maždaug pusei metų. Buvo žadėję mūsų nejudinti iki Naujųjų metų. Į teismus nesikreipėme, bandome gražiuoju susitarti, atrasti kokią nors išeitį. Nesame piktybiniai, tiesiog norime ramiai dirbti ir viskas. Savivaldybė pasisamdė juristus. Buvome nuėję pas vicemerą Algirdą Kamarauską pasikalbėti, dabar eisime pas merą."
Taip pat skaitykite
Rašyti komentarą